KLAUSIMAS

   Prašome išaiškinti, kokie turi būti konkretūs veiksmai (nurodant jų eiliškumą, kokie reikalavimai yra keliami ir pan.), norint išregistruoti sunykusius neypatingą ir I grupės nesudėtinguosius statinius, esančius žemės sklype, kuriam taikomos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: urbanistinis draustinis, regioninis parkas, kultūros paveldo objekto apsaugos zona, kultūros paveldo vietovė.

 

ATSAKYMAS (2017-12-01, Nr. (9.12)-2D-16893)

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte reglamentuota, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.

   Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punkte pažymėta, kad statytojas (užsakovas) privalo griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios.

   Pažymos apie statinio nugriovimą tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-182, 2 punkte nustatyta, kad pažymą apie statinio nugriovimą išduoda Inspekcijos administracijos padalinys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų statinių, kuriems griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas, nugriovimo atveju.

   Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

   Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 841.5 punkte nurodyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą išregistruoti statinį, kuriam griauti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, iš Nekilnojamojo turto registro, kartu su prašymu turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas šio statinio nugriovimo ar jo žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas.

   Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad bendruoju atveju nesudėtingųjų statinių ir atskirai stovinčio neypatingojo statinio griovimui leidimas griauti, kurį išduoda atitinkama savivaldybės administracija, yra neprivalomas. Tačiau žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tais atvejais, kai statiniai patenka į atitinkamas saugomas teritorijas prieš atliekant griovimo darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais, reikėtų įvertinti nustatytų apribojimų turinį (pvz.: Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 90 punkte pažymėta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu) ir, jei privaloma, griovimo darbus suderinti su atitinkamomis institucijomis. Tais atvejais, kai statinių griovimui neprivalomas leidimas griauti statinius, tokių statinių griovimas užbaigiamas surašius deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties keitimą, kurios rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1V-20. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalimi, statinių išregistravimo klausimai nėra priskirti Inspekcijos kompetencijai, todėl šiais klausimais turėtumėte konsultuotis su kadastro duomenų tvarkytoju – valstybine įmone „Registrų centras“.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.

   Prašome paaiškinti:

  1. Ar reikalingas statinio griovimo projektas, vykdant teismo sprendimą nugriauti neypatingąjį statinį?
  2. Ar parengtą griovimo projektą reikia derinti su kokiomis nors institucijomis, jei taip, kokia tai procedūra?

 

ATSAKYMAS (2017-11-15, Nr. (9.12)-2D-15047)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1-2. Informuojame, kad Aplinkos ministerija nėra nustačiusi atvejų, kada vykdant teismo sprendimą nugriauti statinį būtų privaloma rengti atitinkamą griovimo projektą.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   Prašau išaiškinti, kokias procedūras  reikia atlikti, norint nugriauti statinį kavinę-piceriją?

 

ATSAKYMAS (2017-10-30, Nr. (9.12)-2D-15154)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Inspekcijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.

   Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Inspekcijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.

   Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktu, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius statytojas privalo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios.

  Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad iš pateiktos informacijos negalime identifikuoti, kokios kategorijos statinį norite griauti, bet visais atvejais turite vadovautis pirmiau pateiktomis teisės aktų nuostatomis. Bendruoju atveju norint nugriauti nesudėtingąjį ar atskirai stovintį neypatingąjį statinį statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybės administracija, neprivalomas, o statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu.

  Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

  • Ar asmuo, kuriam yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, turi teisę (yra kompetentingas) teikti išvadą, kad statinys (sodo namas) yra netinkamas eksploatuoti?

- Ar asmuo, kuriam yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos echninės priežiūros vadovo pareigas, turi teisę (yra kompetentingas) teikti išvadą (siūlymą), kad statinį yra būtina nugriauti?

- Ar asmuo, kuriam yra suteiktateisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, turi teisę (yra kompetentingas) teikti išvadą, kad statinio nusidėvėjimas yra virš 90 procentų? Jeigu ne, kokios kvalifikacijos specialistas turi teisę teikti išvadą apie statinio nusidėvėjimą (nusidėvėjimo procentą)?

 

ATSAKYMAS (2017-08-30, Nr. (9.12)-2D-12141)

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Prie prašymo pridėto kvalifikacijos atestato turėtojui „suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), kiti transporto statiniai; inžineriniai tinklai; kiti statiniai: sporto paskirties inžineriniai statiniai, kitos paskirties statiniai.“.

   Statybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

   Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 49 punkte nurodyta, kad sudėtingų konstrukcijų ypatingų statinių techninę priežiūrą vykdantys techniniai prižiūrėtojai privalo turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį inžinerinį techninį išsilavinimą (išskyrus Reglamento 61 ir 100 punktuose nurodytus atvejus), jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip (jeigu tai numatyta kituose teisės aktuose, – ir reikiamos statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą).

   Taigi, sodo namo techninę priežiūrą  statytojo pageidavimu atliekančiam asmeniui nekeliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju už statinio techninę priežiūrą atsakingas asmuo (turintis nurodytą kvalifikacijos atestatą), atlikęs neeilinę statinio apžiūrą ir surašęs statinio apžiūros aktą, turi teisę pateikti rekomendacijas (kaip ir nurodyta akte) nustatytiems defektams pašalinti, taip pat ir savo nuomonę dėl galimybės statinį toliau naudoti ar būtinumo nugriauti, ar dėl statinio nusidėvėjimo. Šias rekomendacijas statinio savininkas gali vykdyti savo nuožiūra.

   Oficialų statinio būklės įvertinimą gali atlikti atestuota statinio ekspertizės įmonė, išvadas pateikiant statinio ekspertizės akte.

   Statinio nusidėvėjimo procentą gali nustatyti matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintys asmenys.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

1. Numatytas griauti pastatas turi bendrą vidaus sieną ir inžinerines sistemas su greta stovinčiu pastatu. Ar privalomas greta stovinčio pastato savininkų rašytinis sutikimas ir ar toks sutikimas turi būti pateiktas statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai?

2. Kokiu mažiausiu atstumu galima statyti požeminę automobilių parkavimo aikštelę nuo gyvenamojo namo be šio namo savininkų rašytinio sutikimo?

 

ATSAKYMAS (2017-05-12, Nr. (9.12)-2D-6561)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją ir pirmiau nurodyto teisės akto nuostatas, manome, kad visais atvejais vykdant statybos darbus privaloma nepažeisti gretimo pastato savininkų interesų. Jeigu abu sublokuoti statiniai turi bendras stogo laikančiąsias konstrukcijas, bendrą lietaus nuotekų inžinerinę sistemą ir pan., tai norint pertvarkyti bendrojo naudojimo objektus privalomas šių objektų bendraturčių sutikimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamų dokumentų sąrašas, kuriame atitinkamas sutikimas nėra nurodytas. Manome, kad šiuo atveju bendraturčių sutikimas dėl bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo turi būti gaunamas iki statybos darbų pradžios.

2. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte pažymėta, kad žemės savininkai ir kiti valdytojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte pažymėta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 123 punkte nurodyta, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Šio reglamento 124 punkte pažymėta, kad atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir pirmuosiuose aukštuose įrengtų uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 68 punkte patikslinta, kad požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai:

0bjektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas

nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius

10 ir mažiau

11–50

51–100

101–300

daugiau kaip 300

10 ir mažiau

Gyvenamieji namai

10

15

25

35

50

10

Visuomeniniai pastatai

10

10

15

25

25

10

Vaikų įstaigos

15

25

25

50

x

15

Medicinos įstaigų stacionarai

25

50

x

x

x

25

Gyvenamieji namai

10

15

25

35

50

10

 

Vadovaujantis pirmiau nurodytu, bendruoju atveju požeminį statinį be gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo galima statyti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais nepažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taip pat privaloma išlaikyti pirmiau nurodytus sanitarinius atstumus nuo automobilių saugyklų iki pastatų (jų langų).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Norėčiau sužinoti, ar reikalingas leidimas griauti statinį (ūkinį pastatą), kurio užstatymo plotas 101 kv. m.

 

ATSAKYMAS (2017-04-03, Nr. (9.12)-2D-4359)

Informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatas, kurio užstatymo plotas 101 kv. m, gali būti priskirtas neypatingųjų statinių grupei.

Apibendrindami pirmiau išdėstytą, informuojame, kad paklausime nurodytą ūkinį pastatą galima nugriauti be leidimo griauti statinį, jeigu jis yra atskirai stovintis neypatingasis statinys arba griaunamas nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) šio statinio dalys, likusios po jo avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio šio statinio likusios dalys. Jei paklausime nurodytas ūkinio pastato griovimo atvejis kitoks, nei pirmiau nurodyti, leidimas griauti privalomas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

     Vykdoma visuomeninio pastato statyba pagal išduotą statybos leidimą rekonstrukcijai. Demontuotoje pastato dalyje statomas naujas priestatas.

    Sklypo teritorijoje po griovimo darbų, 2-3 m atstumu išliko demontuotos pastato dalies požeminio aukšto mūrinė vėdinimo anga 1,5x1,5x2,5 m., kuri šiuo metu nefunkcionuoja, nes aptarnaujančio požeminio aukšto – rūsio nėra. Sklypas ir rekonstruojamas pastatas nuosavybės teise priklauso vienam asmeniui.

    Minimas sklypo statinys nėra registruotas nuosavybės dokumentuose, neturi unikalaus numerio, nėra inventorizuotas, nėra kultūros paveldo objektas ar nestovi kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje.

Remdamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis prašome išaiškinti:

  • Ar galima vadovautis statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 7 punkto nuostatomis (7. Rašytinis pritarimas griovimo aprašui privalomas, išskyrus atvejus, kai: 7.1. nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei: 7.1.1. išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės; 7.1.2. pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys; 7.1.3. griaunamas atskirai stovintis statinys) ir nugriauti demontuotos pastato dalies išlikusią dalį be rašytinio pritarimo griovimo aprašui.
  • Jeigu minėto punkto nuostatos netaikytinos, tuomet kuo remiantis turi būti tvarkoma projektinė dokumentacija, kad minėta pastato dalis būtų nugriauta nepažeidžiant teisės aktų.

 

ATSAKYMAS (2016-07-27, Nr. (9.12)-2D-10784)

     Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkte nurodyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi), o statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo metu, nelaikomi statinio griovimu.

     Vadovaudamiesi pirmiau pateikto teisės akto nuostatomis manome, kad paklausime nurodyto pastato, kuriam rekonstruoti gautas statybą leidžiantis dokumentas, dalies griovimas nėra priskirtinas statinio griovimui, o šio statinio dalies griovimo darbai turi būti numatyti statinio rekonstravimo projekte.

     Tuo pačiu pažymime, kad statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 7 punkto nuostatos, minimos paklausime, taikytinos tik statinio (neypatingo) griovimo atveju.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   1. Ar galima griauti be leidimo apgriuvusius nesudėtingus statinius?

   2. Ar galima statyti naujus nesudėtingus statinius ir namą iki 80 m2 be projekto ir leidimo, tik išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos?

   3. Ar galima statyti naują gyvenamąjį nesudėtingą statinį kitoje vietoje, nei stovi statinys, kurį ruošiuosi griauti?

   4. Ar nebus jokių kliūčių statant naujus statinius ar renovuojant jau esamus, sklypo ir statinių savininkas vienas asmuo, atstumai nuo kaimynų sklypų išlaikyti?

 

ATSAKYMAS (2016-02-02, Nr. (9.12)-2D-1531)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Informuojame, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis paklausime nurodytas žemės sklypas patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (0,3 ha), paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą (0,3 ha) bei elektros linijų apsaugos zoną (0,15 ha). Todėl šiam žemės sklypui yra taikomos atitinkamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

   1.Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 6 - 7 punktais, kuriuose nustatyti atvejai, kada griaunant statinius privalomas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas atitinkamam griovimo projektui, nesudėtingų statinių griovimo atveju savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas yra neprivalomas.

   Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, (toliau – Naudojimo sąlygos) 90 punkte nustatyta, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

   Naudojimo sąlygų 20.1 punkte nurodyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus.

   Manome, kad savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas paklausime nurodytų statinių griovimo projektui yra neprivalomas, tačiau griovimo darbus turite suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, o jei statiniai patenka į elektros linijų apsaugos zoną griovimo darbus taip pat turite suderinti su elektros tinklų įmone. Visais atvejais griaunant statinius turite nedaryti fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei.

   2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose.

   Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punkte nurodyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas:

  1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje;
  2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

   Kadangi paklausime nurodytas žemės sklypas patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jų apsaugos zoną, manome, kad statant naujus nesudėtingus statinius privalomas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. O jei planuojami statyti statiniai patenka į elektros linijų apsaugos zoną taip pat privalomas elektros tinklų įmonės rašytinis sutikimas.

   3. Bendruoju atveju, nėra privaloma naują statinį statyti toje pačioje vietoje, kur stovi planuojamas griauti statinys, tačiau turite nekeisti esamos užstatymo linijos bei nepažeisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

   4. Manome, kad, jei statinius statysite teisės aktų nustatyta tvarka, teisinių kliūčių statinių statymui neturėtų iškilti. Atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, kurio negalite užstatyti.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

   Vienbutis gyvenamasis namas pripažintas avariniu. Komisija nustatė, kad pastatas negali būti saugiai eksploatuojamas ir norint išvengti jo griūties turi būti išardytas.

   Noriu pastatą kiek galima greičiau pilnai išardyti, o jis priklauso Senamiesčio apsaugos zonai prašau:

   1. Informuoti ar jau galiu pradėti pastato ardymo darbus ūkio būdu ar kitu būdu. Jei negaliu, tuomet supažindinti su tvarka ką turiu padaryti, kad galėčiau išardyti pastatą.

   2. Informuoti ar turiu gauti kokius nors papildomus leidimus ar išvadas.

  3.Informuoti į ką turėčiau atkreipti dėmesį, kad ardydamas pastatą nenusižengčiau galiojantiems teisės aktams.

 

   ATSAKYMAS (2016-01-25, Nr. (9.12)-2D-1119)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   1-2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis paklausime nurodytas gyvenamasis (vieno buto) pastatas yra II grupės nesudėtingas statinys, kuris patenka į nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną).

   Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – Reglamentas) 6 priedo 6-7 punktais nesudėtingo statinio griovimo atveju savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas atitinkamam statybos projektui neprivalomas.

   Reglamento 6 priedo pastaboje patikslinta, kad, jei šiame priede nurodytas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamas statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu, išskyrus daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties pastatų kapitalinio remonto ir statinių griovimo pagal teismų sprendimus projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

   Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 90 punkte nustatyta, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

   Manome, kad šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, tačiau, jeigu statinys priklauso keliems savininkams, norint nugriauti statinį, privaloma gauti kitų savininkų rašytinį sutikimą.

   Teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota ar tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, norint vykdyti statinio griovimo darbus nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) privaloma gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimą (toliau – Kultūros paveldo departamentas). Todėl šiuo klausimu dar 2016 m. sausio 8 d. raštu kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą. Gavę atsakymą Jus papildomai informuosime.

   3. Visais atvejais griovimo darbai turi būti vykdomi nedarant neigiamo poveikio kitiems statiniams ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad statybinės atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   1. Ar kreipiantis į teismą dėl sudėtingo statinio nugriovimo yra būtina parengti projektą ar kitą statinio griovimo dokumentą ar gauti rašytinį pritarimą griovimo aprašui?

   2. Jei projektas ar pritarimas reikalingi, prašome konkrečiai nurodyti, kokie tai dokumentai ir kokie teisės aktai (konkrečios teisės normos) numato šių dokumentų (pritarimo) būtinumą?

 

   ATSAKYMAS (2015-11-09, Nr. (8.4)-2D-17194)

   Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, griovimo projektas rengiamas – ypatingo statinio griovimui, griovimo aprašas – neypatingo statiniui griovimui, supaprastintas griovimo aprašas – nesudėtingo statinio griovimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Atvejai, kada reikalingas rašytinis pritarimas atitinkamam statinio projektui (tuo pačiu ir pareiga tokį projektą parengti) nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu NR. D1-826, 6 priede. Pažymėtina, kad rašytinis pritarimas supaprastintam griovimo aprašui šiame priede nėra paminėtas.

   Apibendrinant, rašte nurodytas nesudėtingas statinys gali būti griaunamas nerengiant projekto ir jo griovimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   Prašau pateikti atsakymus į žemiau pateiktus klausimus:

  1. Ar yra koks nors terminas pastato dalies nugriovimui, kai pagal detaliojo plano sprendinius pastatas turi būti nugriautas. Dalies pastato savininkė valstybės įmonė, o kita dalis priklauso fiziniam asmeniui.
  2. Kaip gali būti, kad griaunamas pastatas yra privatizuojamas ir tokiu būdu, griaunamą pastatą įsigijus privačiam fiziniam asmeniui, jis taip niekada gali būti ir nenugriautas?
  3. Kaip galima būtu pasiekti, kad avarinės būklės pastatas, keliantis grėsmę žmonių saugumui, būtų likviduojamas už valstybės pinigus?

 

   ATSAKYMAS (2015-10-21, Nr. (8.4)-2D-16051)

   Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

   Nors detaliųjų planų sprendiniai yra privalomi, tačiau jeigu nei detaliajame plane, nei kituose teisės aktuose nėra nurodytas terminas per kurį detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti, priversti konkrečius asmenis vykdyti tokį detalųjį planą atitinkamu laiku nėra teisinio pagrindo.

   Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme minimas pastatas nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims (t. y. nėra bešeimininkis), kurie teisės aktų nustatyta tvarka šį turtą valdo, jį naudoja ir juo disponuoja.

   Tuo atveju, jei pastatas yra avarinės būklės, teisės aktuose yra numatytos priemonės, kurių turi būti imamasi tokio statinio keliamai grėsmei pašalinti. Statybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu tais atvejais, kai įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos. Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

   Be to, Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

   Atsižvelgiant į tai, kad statinys, minimas prašyme, yra baigtas statyti, paminėtų Statybos įstatyme numatytų priemonių, susijusių su galima avarijos grėsme, turėtų imtis statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai, todėl esant avarijos grėsmei pareiškėjas ar jo atstovaujamas asmuo turėtų kreiptis būtent į juos. Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

   1) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

   2) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, – savivaldybių administracijos;

   3) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

      Teismas sprendimu civilinėje byloje įpareigojo atsakovą nugriauti nelegaliai pastatytą patalpą – garažą.

      Minima patalpa – garažas stovi man su bendraturčiais nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

      Kad būtų įvykdytas teismo sprendimas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, prašau paaiškinti kokia reikalinga projektinė – techninė dokumentacija, leidimai ar kita pradedant ir vykdant šio nelegalaus statinio griovimo darbus.

 

ATSAKYMAS (2015-07-31, Nr. (8.4)-2D-11317)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi prašymą, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais.

      Iš pateiktos vaizdinės medžiagos matosi, kad paklausime nurodyto nugriauti išorės matmenys yra 4,10x12,47 m (plotas – 51,17 m2), todėl jis būtų priskirtinas nesudėtingiems statiniams.

      Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad griovimo projektas – ypatingam statiniui griauti, griovimo aprašas – neypatingam statiniui griauti, supaprastintas griovimo aprašas – nesudėtingo statinio griovimui rengiami Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.

      Aplinkos ministerijos nustatyti atvejai yra statybos techniniuose  reglamentuose:

      - statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 35 punkte nustatyta supaprastinto griovimo aprašo sudėtis;

      - statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad savivaldybės įgalioto tarnautojo rašytinis pritarimas, kai statinys griaunamas teismo sprendimu, griovimo projektui ir griovimo aprašui yra neprivalomas, tačiau pastaboje nustatyta, kad jei šiame priede nurodytas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamas statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu, išskyrus daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties pastatų kapitalinio remonto ir statinių griovimo pagal teismų sprendimus projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

      Apibendrinant manome, kad nesudėtingo statinio griovimui pagal teismo sprendimą, privaloma parengti supaprastintą griovimo aprašą, o gauti rašytinį pritarimo supaprastintam griovimo aprašui nereikia.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Prašome pateikti nuomonę:

Dėl statinio nugriovimo.

      Kai yra nugriaunamas neypatingo statinio, mūrinio, vieno buto gyvenamojo namo priestatas – medinė veranda (jokių kitų pakeitimų gyvenamajame name nėra):

1) ar toks pastato pertvarkymas (medinės verandos nugriovimas) priskiriamas prie rekonstravimo darbų?

2) kokių statybą leidžiančių reikia verandos nugriovimui ir kokie dokumentai, patvirtinantys jos nugriovimą yra išduodami?

Dėl statinio paskirties pakeitimo ir naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo.

      Statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nustatyti patalpų ir pastatų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimai.

      Šio aprašo 19 punkte nustatyta, kad gavęs rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus  patalpos ar pastato paskirties keitimo projektui, statytojas (užsakovas), jei tai būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto, statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka pateikia deklaraciją apie patalpos ar pastato paskirties pakeitimą formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant (2 egz.) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įregistruoja deklaraciją ir vieną jos egzempliorių grąžina statytojui (užsakovui). Statytojas (užsakovas) grąžintą deklaracijos egzempliorių pateikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar pastatų kadastro duomenų pakeitimus.

      Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 punkte reglamentuota, kad statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

      Prašome paaiškinti, ar tuo atveju, kai keičiama pastato ar patalpų paskirtis ir formuojami nauji nekilnojamojo turto kadastro objektai, deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą reikia įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, kaip nurodyta Apraše, ar užtenka tik statytojo surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą?

 

ATSAKYMAS (2014-12-04, Nr. (8.4)-2D-18988)

      Teikiame nuomonę dėl rašte užduotų klausimų.

Dėl statinio dalies nugriovimo.

      Primename, kad Statybos įstatyme nėra sąvokos „statinio dalies nugriovimas“. Griaunamas statinys, o ne jo dalis, pastaroji – ardoma ar išmontuojama.

      Nagrinėjamu atveju, jei veranda pagal pastato kadastro duomenų bylą yra įtraukta į pastato sudėtį (yra pastato sudėtinė dalis), jos išardymas laikytinas pastato rekonstravimu, kuriam atlikti būtina gauti leidimą rekonstruoti statinį, – jei pastatas priskiriamas ypatingiems ar neypatingiems statiniams. Jei pastatas priskirimas nesudėtingiems statiniams, – rašytinis pritarimas jo rekonstravimo aprašui (t. y. statybą leidžiantis dokumentas) privalomas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatytais atvejais. Jei pastatas priskiriamas ypatingiems ar neypatingiems statiniams, jo rekonstravimo užbaigimas patvirtinamas statybos užbaigimo aktu, išskyrus vieno ar dviejų butų pastatų ir pagalbinio ūkio pastatų rekonstravimą – šiais atvejais pakanka pateikti deklaraciją apie statybos (rekonstravimo) užbaigimą, patvirtintą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Jei pastatas priskiriamas nesudėtingiems statiniams, – pakanka deklaracijos apie statybos (rekonstravimo) užbaigimą; jos tvirtinti nereikia.

      Jei veranda nėra pastato sudėtinė dalis, ji laikytina atskiru statiniu, kurio griovimui statybą leidžiantis dokumentas privalomas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatytais atvejais. Dokumentas, patvirtinantis tokio statinio nugriovimą yra:

1)      Pažyma apie statinio nugriovimą – išduodama Inspekcijos tuo atveju, kai statinio griovimui buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas griovimo projektui ar griovimo aprašui);

2)      deklaracija apie statybos (griovimo) užbaigimą, – jei statinio griovimui statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Tokia deklaracija Inspekcijoje netvirtinama.

 Dėl statinio paskirties pakeitimo.

     Jūsų rašte nurodyto Aprašo 19 punkto nuostatos prieštarauja Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatoms, todėl manome, kad būtina vadovautis Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, t. y. deklaracija apie paskirties pakeitimą Inspekcijoje netvirtinama. Inspekcija dėl Aprašo nuostatų patikslinimo artimiausiu metu kreipsis į Aplinkos ministeriją.

KLAUSIMAS

      Rengiamas pastato griovimo aprašas. Pastatas patenka į valstybės saugomos Miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, ir Klaipėdos senojo miesto vietos su priemiesčiais, pripažintos saugoti moksliniam pažinimui, teritoriją. Šiai teritorijai galiojančiame Teritorijos detaliajame plane nėra numatyta griauti minėtą pastatą.

      Pastatas yra apgriuvęs, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai. Pastatas nėra Kultūros paveldo statinys, o žemės sklypas, kuriame yra pastatas, nėra Kultūros paveldo objekto teritorija.

Prašau paaiškinti:

      - Ar pagal galiojančius teisės aktus reikia ruošti naują teritorijos detalųjį planą (koreguoti esamą), norint griauti nurodytą pastatą? Ar pagal galiojančius teisės aktus galima griauti pastatą, nekeičiant Teritorijos detaliojo plano (nerengiant naujo teritorijos detaliojo plano)?

      - Ar atsižvelgiant į pastato būklę, yra būtinas rašytinis pritarimas pastato griovimo aprašui (ypač atsižvelgiant į STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 7 punkto nuostatas)?

      - Ar pastato griovimo aprašo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams privalo tikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas? Ar rengiant pastato griovimo aprašą yra būtini Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduodami specialieji paveldosaugos reikalavimai?

 

ATSAKYMAS (2014-04-12, Nr.(8.4)-2D-7313)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėjo Jūsų prašymą ir pagal kompetenciją teikia atsakymus į jame keliamus klausimus.

      Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad detaliuosiuose planuose (toliau – DP) pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Tarp šio reglamento rodiklių (leistinų dydžių) nėra tokių, kurie būtų susiję su statinių griovimu. Dėl to naujo DP pastato griovimo atveju rengti nereikia.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 6 priedo 7.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas griovimo aprašui privalomas, išskyrus atvejus, kai nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei: išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės; pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys; griaunamas atskirai stovintis statinys. Taigi rašytinio pritarimo griovimo aprašui privalomumas priklauso nuo griaunamo pastato padėties kitų statinių atžvilgiu, o ne nuo jo būklės.

      Jeigu griaunamas atskirai stovintis pastatas, tai griovimo aprašas ir rašytinis pritarimas jam neprivalomas. Tačiau griovimo darbai turi būti vykdomi nedarant neigiamo poveikio kitiems statiniams ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų.

      Tuo atveju, jeigu numatomo griauti pastato situacija neatitinka Reglamento 7.1 punkte nustatytų išimčių, reikia gauti rašytinį pritarimą griovimo aprašui.

       Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktu, projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas tikrina statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais.

KLAUSIMAS

     Prašau nurodyti, ar mano nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kaimo vietovėje:

- reikalingas statybą leidžiantis dokumentas II grupės nesudėtingo (šiuo metu didesnė statinio dalis savaime suirusi) griovimui;

- privaloma parengti Techninį darbo projektą (ar kitą kokį dokumentą) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, norint statyti naują statinį (gyvenamąjį namą senojo vietoje) iki 80 m² bendrojo ploto.

 

ATSAKYMAS (2014-04-24, Nr.(8.4)-2D-6472)

     Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacijos turinys.

      Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad nesudėtingo statinio griovimui rengiamas supaprastintas griovimo aprašas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Atvejai, kada reikalingas rašytinis pritarimas atitinkamam statinio projektui (tuo pačiu ir pareiga tokį projektą parengti) nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ , patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu NR. D1-826, (toliau – Reglamentas) 6 priede. Tačiau rašytinis pritarimas supaprastintam griovimo aprašui šiame priede nėra paminėtas. Apibendrinant, Jūsų nurodytas nesudėtingas statinys gali būti griaunamas nerengiant projekto ir jo griovimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

     Reglamento 6 priedo 2.2 punkte nustatyta, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ir (ar) kultūros paveldo vietovėje privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Manome, kad, Jūsų nurodytu atveju, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, išskyrus atvejus, kai statybą vykdoma kurioje nors iš aukščiau nurodytų teritorijų.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

     UAB nuosavybės teise valdo 20,63 m² pastatą – praėjimo postą. Prašome paaiškinti, kokios procedūros turi būti atliekamos norint nusigriauti anksčiau paminėtą statinį bei įsiregistruojant nugriovimo faktą VĮ „Registrų centras“. 

 

ATSAKYMAS (2014-02-03, Nr. (8.4)-2D-1750)

     Informuojame, kad pateikti paklausime duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, konsultacijos turinys gali keistis.

     Jūsų nurodytas statinys, vadovaujantis STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1014) priedu, priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai.

     Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad nesudėtingo statinio griovimui rengiamas supaprastintas griovimo aprašas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Atvejai, kada reikalingas raštinis pritarimas atitinkamam statinio projektui (tuo pačiu ir pareiga tokį projektą parengti) nurodyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1050) 6 priede. Tačiau rašytinis pritarimas supaprastintam griovimo aprašui šiame priede nėra paminėtas.

     Apibendrinant, Jūsų nurodytas nesudėtingas statinys gali būti griaunamas nerengiant projekto ir jo griovimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

     Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio nugriovimą neišduoda, kadangi jo griovimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

     Nugriovus statinį, būtina patikslinti statinio kadastro duomenų bylą ir kreiptis į VĮ Registrų centras dėl statinio išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

     Viename sklype yra keletas neypatingų statinių, kuriuos planuojama griauti. Visi statiniai yra sugriuvę, labai blogos būklės.

     Kadangi greta šių statinių nėra kitų asmenų turto, nei vienam statiniui neteikiamos gamtinės dujos, elektra ir statinių griovimo darbai neturės jokios fizinės įtakos kitiems asmenims, manome, kad statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo statinio projektui) pagal naują LR aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-914, nereikia.

     Prašome paaiškinti, ar galime remtis aukščiau minimu įsakymu ir statinius griauti be statybą leidžiančio dokumento?

 

ATSAKYMAS (2014-02-20, Nr.(8.4)-2D-2908)

     Informuojame, kad elektroniniame paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 6 priedas 7 punkte nurodyta, kad rašytinis pritarimas griovimo aprašui privalomas, išskyrus atvejus, kai:

7.1. nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei:

7.1.1. išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės;

7.1.2. pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys;

7.1.3. griaunamas atskirai stovintis statinys;

     Vertindami Reglamento 6 priedo 7.1 punkto pagrindinę nuostatą nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, manome kad fizinė įtaka – gretimai stovinčių statinių fizinis pažeidimas, šių statinių ar besiribojančių sklypų užteršimas statybos atliekom (ypač aktualu griaunamam statiniui stovint arti sklypo ribos) ir pan.

     Kadangi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 32 punkte nurodyta, kad griovimo aprašas rengiamas neypatingam statiniui, o nesudėtingo statinio griovimui teisės aktuose projektinės dokumentacijos rengimas nenumatytas. Todėl manome, kad tik apžiūrėjus neypatingą statinį vietoje ir pasirinkus griovimo technologiją, galima įvertinti, kokią įtaką griovimo darbai gali padaryti kitiems savininkams priklausančiam turtui, ir jeigu statinys atitinka sąlygas, nurodytas Reglamento 6 priedo 7.1 punkte, tai rengti griovimo aprašo ir gauti jam rašytinį pritarimą neprivaloma.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prieš keletą metų paveldėjau tėvų sodybą. Ne sodybą, o laužyną. Ūkinis pastatas iš molio buvo pastatytas daugiau nei prieš 100 metų. Prieš 20 metų pastatas visiškai sugriuvo ir yra likusi tik molio krūva.

Sugriuvusį pastatą nutariau išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro. Sužinojau, kad reikalinga pažyma iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Ką turiu daryti, kad išregistruočiau molio krūvą? Kam reikalingas leidimas iš savivaldybės nugriauti pastatą, kurio jau 20 metų nebėra? Kaip galima parengti griovimo projektą pastatui, kurį laikmetis ir gamta sugriovė? 

 

ATSAKYMAS (2014-01-31, Nr. (8.4)-2D-1668)

   Nuo 2014-01-01 įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo nauja redakcija. Šio priedo 6 punkte nurodyta kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą griovimo projektui arba griovimo aprašui.

   Vadovaujantis šio punkto nuostatomis, prašyme nurodytiems pastatams, jei jie nėra kultūros paveldo objektai ir pašalinamos, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, griovimo projekto ar aprašo neprivaloma rengti ir pastatų nugriovimui neprivalomas rašytinis pritarimas projektui (statybą leidžiantis dokumentas).

   Pažyma apie statinio nugriovimą, kurios pagrindu išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro pastatai, išduodama pastatų, kuriems griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Kitais atvejais ši pažyma neišduodama.

   Prašyme nurodytu atveju, kai nereikia statybą leidžiančio dokumento pastato nugriovimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 841.3 punkto nuostatomis, pakeisti nekilnojamojo turto duomenis užtektų tik nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, kuriame nugriauti pastatai) kadastro duomenų bylos.

KLAUSIMAS

Ar galiu vykdyti teismo nutarimą, kuriame kaimynai prašo nugriauti dalį pastatyto namo? Ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas šiems darbams atlikti?

 

ATSAKYMAS (2013-07-03, Nr.(8.4)-2D-10665)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), susipažinusi su Jūsų 2013 m. birželio 17 d. prašymu, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais. Informuojame, kad pateikti paklausime duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, konsultacijos turinys gali keistis.

Pirmiausiai Jūs turite parengti šio statinio nugriovimo dokumentaciją, kuri priklausytų nuo griaunamo statinio kategorijos. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10, 11 ir 12 punktus, ypatingo statinio griovimo atveju yra rengiamas griovimo projektas, neypatingo statinio griovimui – griovimo aprašas, o nesudėtingo statinio griovimui yra rengiamas supaprastintas griovimo aprašas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Šiuo metu statybos techniniuose reglamentuose nėra nustatyti atvejai, kada reikėtų parengti supaprastintą griovimo aprašą, todėl šios kategorijos statinio griovimui dokumentacijos parengti nereikėtų.

Parengus statinio griovimo projektą ar griovimo aprašą, kurių sudėtis nurodyta statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) nustatyta tvarka turėtumėte gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą projektui ar aprašui, kuris būtų laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Atlikus ypatingo ar neypatingo statinio griovimo darbus, reikėtų kreiptis į Inspekcijos teritorinį padalinį, kuris išduotų pažymą apie statinio nugriovimą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Ar rengiant statinio griovimo aprašymą, yra nustatyti privalomi reikalavimai šio aprašo sudėčiai? Ar galima tiesiog vadovautis "statybos darbų technologijos projekto sudėties nurodymais"?

 

ATSAKYMAS (2012-07-04, Nr.(8.4)-2D-9892)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 158-5902) 32 punkte nustatyta griovimo aprašo sudėtis. Privalomųjų reikalavimų šio aprašo sudėčiai Statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) ir jį įgyvendinamuose teisės aktuose nenustatyta.
Griovimo aprašo apimtis ir detalumas, atsižvelgiant į griaunamo statinio specifiką bei siūlomą griovimo būdą, turi būti pakankamas statytojo statinio griovimo sumanymui suprasti, statinio griovimo skaičiuojamajai kainai nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui (rašytiniam pritarimui) gauti ir pan.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, manome, kad rengiant griovimo aprašą, atsižvelgus į griaunamo statinio specifiką ir specialiuosius reikalavimus, reikia vadovautis techninio projekto dalių rengimo nuostatomis, nurodytomis šio reglamento 8 priede. Taip pat rengiant šį aprašą galima pasinaudoti ir statybos darbų technologijos projekto rengimo nuostatomis, nurodytomis statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150; 2004, Nr. 116-4349) 3 priede.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Noriu pasiteirauti apie nelegalių statinių likvidavimą, suėjus terminui nugriauti. Kokios pasekmės nenugriovus nesudėtingos konstrukcijos statinio, kuris ribojasi su kaimyno sklypu arčiau nei trys metrai. Nugriovimo terminas pratęstas du kartus, trečią kartą nepratęstas. Ar pirmiau bauda, įspėjimas? Jei bauda, tai kokio dydžio?

 

ATSAKYMAS (2012-07-10, Nr.(8.4)-2D-10134)

Atsakydami į Jūsų paklausimus informuojame, kad, vadovaujantis „Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių“ (Žin., 2011, Nr. 136-6481) 8 punktu, paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.
Informuojame, kad savavališkai pastatytų statinių nugriovimas vykdomas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5946) (toliau – Reglamentas).
Jeigu Jums reikalavimus nugriauti savavališkai pastatytus statinius surašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Teritorinio skyriaus specialistas, vadovaujantis Reglamento 19.2 punkto nuostata, kai reikalavimas (nugriauti savavališkai pastatytą statinį) yra neįvykdytas, Inspekcija dėl įpareigojimo Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip per mėnesį nuo Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreipiasi į teismą.
Jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį, bet šis sprendimas nurodytu terminu nebuvo įvykdytas, jo įvykdymą perims teismo antstolis.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-11-29