KLAUSIMAS

  1. Ar ypatingojo statinio statybos rangovas, turintis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimo darbus, kurie pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 priskiriami elektrotechnikos darbams, turi teisę atlikti statinio gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimo darbus?
  2. Kokią statybos darbų sritį (-is) rangovas ir jo siūlomi specialistai turi turėti kvalifikacijos atestatuose įgytuose iki 2017-01-01 ir po 2017-01-01 dienos, norint atlikti statinio vidaus gaisrinio vandentiekio remonto ar įrengimo darbus?

 

ATSAKYMAS (2017-01-24, Nr. (9.12)-2D-1100)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – reglamentas) redakcijoje, galiojusioje nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, 3 priedo 1.2 papunktyje nustatyta, kad specialieji statybos darbai skirstomi:

1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai).

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – reglamentas) 1 priedo 1.2 papunktyje nustatyta, kad specialieji statybos darbai skirstomi:

1.2.1. mechanikos darbai <...>; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas,  lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas; kiti panašūs darbai).

Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.

Apibendrindami manome, kad:

- jeigu ypatingojo statinio rangovo kvalifikacijos atestate skiltyje „statybos darbai“ nurodyti tik specialieji elektrotechnikos darbai – statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas, tai rangovas vykdyti specialiųjų mechanikos darbų – statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemas įrengti negalėtų;

- ypatingojo statinio kapitalinio remonto metu vykdyti statinio vidaus gaisrinio vandentiekio remonto ar įrengimo darbus galėtų vykdyti rangovas, turintis nuo 2017-01-01 išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti specialiuosius mechanikos darbus – įrengti statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemas;

- kadangi iki 2017-01-01 reglamente apibrėžiant specialiuosius mechanikos darbus statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas atskirai nebuvo išskiriamas, tai ypatingojo statinio kapitalinio remonto metu vykdyti statinio vidaus gaisrinio vandentiekio remonto ar įrengimo darbus galėtų vykdyti rangovas, turintis iki 2017-01-01 išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti specialiuosius mechanikos darbus – įrengti statinių vandentiekio inžinerinių sistemas.

Tuo pačiu pažymime, kad:

- rangovas turėtų skirti statinio statybos vadovą, turintį kvalifikacijos atestatą, suteikianti teisę būti ypatingųjų statinių statybos vadovu;

- detalesnį kvalifikacijos atestatų turinio išaiškinimus pagal kompetenciją galėtų pateikti Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išduodantis kvalifikacijos atestatus. 

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašome paaiškinti, ką reiškia techninės priežiūros vadovo žyma „Pritariu, statyti“, nurodyta STR 1.04.04:2017 „statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ant techninio projekto? Ar ši žyma įpareigoja pradėti statybas techninio projekto parengimo stadijoje? Ir kokią galią turi šia žyma suštampuotos techninio projekto techninės specifikacijos darbo projektui?

 

ATSAKYMAS (2018-02-06, Nr. (9.12)-2D-1660)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 57 punkte nurodyta: „Darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus.“

Ši nuostata reiškia, kad projektavimo dviem stadijomis atveju statinio statytojo (užsakovo) paskirtas (pasamdytas) statinio statybos techninis prižiūrėtojas pažymi žyma „Pritariu, statyti“ techninio projekto technines specifikacijas ir darbo projekto brėžinius, ir ši žyma reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius, atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Namas (vienbutis, neypatingas statinys, 122m2) buvo statomas ūkio būdu fizinio asmens savo reikmėms. Nebuvo samdomi rangovai. Pasikeitus aplinkybėms nuspręsta namą parduoti.

Dokumentas apie statybos pradžią pateiktas 2015.05.07.

2017 metais gauta pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

2017.08.23 “Registrų centre” įregistruota nebaigta statyba. Baigtumo procentas 94%.

2018 metų sausį/ vasarį namas yra parduodamas.

Klausimai:

1. Ar pardavėjas privalo suteikti statinio garantinį terminą?

2.Ar pardavėjas turi suteikti pirkėjui kokias nors garantijas? Jei taip tada kokias?

Prašau išaiškinkite man šiuos klausimus, bei pateikite nuorodas į įstatymus, kuriais remiamasi.

 

ATSAKYMAS (2018-02-06, Nr. (9.12)-2D-1666)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

  1. Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą terminą. Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

Manome, kad statinio garantinis terminas, nustatytas Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, netaikytinas tuo atveju, kai parduodamas ūkio būdu statomas, bet nebaigtas statyti namas.

  1. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Pažymėtina, kad Statybos įstatymas nenustato prievolės pardavėjui, kuris statė namą ūkio būdu, pateikti statinio įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas.

Pardavėjo ir pirkėjo santykių išaiškinimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai. Bendrosios pardavėjo pareigos nurodytos Civilinio kodekso 4 knygos Antrajame skirsnyje „Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės“.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

  1. Ar užsakovas kartu su statybos techniniu prižiūrėtoju gali atkurti statybos darbų žurnalą, remiantis statybos rangos sutartimis, atliktų darbų altais, PVM sąskaitomis faktūromis ir pan., iš naujo atlikti įrašus statybos darbų žurnale ir pasirašyti ir t. t.?
  2. Jei nurodytas būdas netinkamas, kaip pasielgti?

 

ATSAKYMAS (2018-04-11, Nr. (9.12)-2D-4811)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedas 1 punkte nustatyta, kad statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas.

Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta, kad rangovas privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti).

Statybos įstatyme nėra nustatyta, kad statytojas ar / ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas galėtų atkurti statybos žurnalą.

Tuo pačiu pažymime, kad statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10 priedo 6 punkte nustatyta, kad statybos užbaigimo komisijai pateikiamas nustatyta tvarka užpildytas statybos darbų žurnalas su paslėptų darbų ir statinio laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis aktais, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūros ir išbandymo aktais (kai išbandymai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus) arba pagal 15 punkto nuostatas, kaip alternatyva, gali būti pateikiamas statinio ekspertizės aktas, įrodantis statinio atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams, kai nėra galimybės pateikti statybos darbų žurnalo.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašome suteikti informaciją, ar fizinis asmuo, neturintis tam kvalifikacijos ir įgūdžių,  galėjo pastatyti gyvenamąjį dvibutį namą ūkio būdu be samdomų statybos specialistų pagalbos.

Atliekamų kontrolės procedūrų metu nustatyta, kad gyventojas, laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. (2006-05-18 Statybos leidimas, 2008-09-26 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (įregistruotas 86 proc. baigtumas), 2011-10-31 pagal Deklaraciją apie statybos užbaigimą įregistruotas 100 proc. baigtumas), vykdė gyvenamojo dvibučio namo statybas. Šio namo bendras plotas 400 kv. m. Pažymėtina, kad Statybos žurnalo gyventojas nepateikė (nurodė, kad neišsaugojo). 

Statytojas teigė, kad gyvenamojo namo statybos darbus atliko ūkio būdu, t.y. mūro darbus 2006 m. atliko statybos rangovas, o likusiu laikotarpiu (2007-2011 m.) statybos darbus vykdė fiziniai asmenys. Duomenų, kad gyventojas turėtų statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą, nėra.

Prašome Jūsų pateikti kvalifikuotą paaiškinimą dėl gyvenamojo namo statybos darbų organizavimo būdo:

- ar gyventojas realiai galėjo tokio gyvenamojo namo statybas vykdyti tik ūkio būdu, jei 2006 m. mūro darbus atliko statybos rangovas, o likusiu laikotarpiu (2007-2011 m.) statybos darbus vykdė fiziniai asmenys. Ar šiuo atveju nėra laikytina, jog tai yra mišrus statybos darbų  būdas, o ne ūkio būdas.

 

 

 

ATSAKYMAS (2018-05-07, Nr. (9.12)-2D-6106)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo redakcijose, galiojusiose nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. birželio 29 d. buvo nustatyta:

„2 straipsnio 16 dalyje, kad „Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.“;

„12 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad paklausime minimu laikotarpiu (2006 – 2011 m.) statytojas turėjo teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų. Mišrus statybos organizavimo būdas yra toks, kai dalis darbų atliekama rangos, dalis – ūkio būdu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAI

  1. Kai užsakovas stato pastatą ūkio būdu ir mišriu būdu, kai nėra vieno rangovo ir samdoma daug rangovų, ar statybos darbų draudimą privalo pateikti kiekvienas rangovas ir ar toks draudimas privalomas, kai leidimas išduotas iki 2016-12-31?
  2. Ar Statybos užbaigimo aktui gauti komisijai privaloma pateikti kiekvieno rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis?

 

 

ATSAKYMAS (2018-05-28, Nr. (9.12)-2D-7316)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1-2. Statybos įstatymo (galiojo iki 2016-12-31) 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.“.

Statybos įstatymo (galioja nuo 2017-01-01) 42 straipsnio 7-8 dalyse nurodyta: „7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas.

8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas).“.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 10 priedo 5 punkte pažymėta, kad statybos užbaigimo komisijai pateikiamos statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos, t.y. statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo (jei paslaugų tiekimo sutartis su statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu pasirašyta po 2016 m. gruodžio 31 d.), statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės (jei statybos darbai pradėti po 2016 m. gruodžio 31 d., jei statybos darbai pradėti iki 2016 m. gruodžio 31 d., – rangovo civilinės atsakomybės) privalomųjų draudimo liudijimų (polisų), atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijos (jei privalu draustis pagal Statybos įstatymą). Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos. Atitinkamos nuostatos reglamentuotos ir teikiant prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tuo atveju, jeigu statybos darbai pradėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir buvo vykdyti rangos būdu, mišriu būdu arba sudarius sutartis su keliais rangovais statybos užbaigimo procedūrų metu pateikiamas rangovo (-ų) civilinės atsakomybės draudimo (-ų) polisas (-ai). Tuo atveju, jeigu statybos darbai buvo pradėti po 2016 m. gruodžio 31 d. ir buvo vykdyti ūkio būdu, mišrių būdu ar nesudarant su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudarant sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, tai statybos užbaigimo procedūrų metu pateikiamas statytojo statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Kokias statybos rūšis gali įgyvendinti pastato savininkas kai žemės sklypo, kuriame stovi šis pastatas, nuomos sutartis negalioja.

 

ATSAKYMAS (2018-06-04, Nr. (9.12)-2D-7645)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti 3 reikalavimai, įgalinantys įgyvendinti statytojo teisę: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Apibendrindami nurodytas įstatymo nuostatas, manome, kad suformuotame žemės sklype jokia statybos rūšis negalima, kai statytojas atitinka tik vieną Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą privalomąjį reikalavimą – nuosavybės teise valdo statinį (jo dalį).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

  1. Ar rangos sutarties, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl mokėjimo atidėjimo 5 proc. dydžio sumos nuo sutarties kainos mokėjimo sulaikymo rangovui 3 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo garantinio laikotarpio pradžios, kopija būtų laikoma tinkamu pateikti dokumentu įgyvendinant STR 61.10 punkto reikalavimą?
  2. Jei rangos sutarties kopija nebūtų laikoma tinkamu dokumentu, prašome nurodyti, koks dokumentas būtų laikomas tinkamu patvirtinti mokėjimo atidėjimą (kaip jis yra apibrėžtas statybos techniniame reglamente?

 

ATSAKYMAS (2018-06-05, Nr. (9.12)-2D-7777)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.

Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nurodyti trys galimi rangovo pateikiami dokumentų, kurie užtikrina rangovo prievolių vykdymą garantiniu laikotarpiu, variantai (61.10 p.; 93.15 p.):

1) draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo raštas (kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija);

2) mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas;

3) kredito įstaigos garantijos kopija, užtikrinanti rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad statybos rangos sutartis, kurioje įtvirtintas įsipareigojimas, patvirtinantis statytojo (užsakovo) nustatytos 5 procentų statinio statybos kainos 3 metų laikotarpiui mokėjimo sulaikymą rangovui, kuriuo užtikrinamas rangovo prievolių vykdymas garantiniu laikotarpiu, yra tinkamas dokumentas (mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas) ir gali būti teikiamas statybos užbaigimo procedūrų metu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAI

  1. Kas yra laikytinas nekilnojamojo turto vystytoju? Ar tik toks juridinis asmuo, kuris profesionaliai užsiima nekilnojamojo turto plėtros veikla, ar atitinka visus Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vystytojo požymius ( suformuoja sklypą, pastato statinį, jį parduoda, ar vis tik bet koks juridinis ar fizinis asmuo, kuris atitinka vieną iš Statybos įstatymo 2 straipsnio nurodytų požymių, pavyzdžiui, pastato statinį rangos ar ūkio būdu, ar mišriu būdu, jį įregistruoja ir parduoda (pastatą, butą), o žemės sklypą tiesiog nusiperka ar išsinuomoja?
  2. Ar Statybos įstatymo 41 straipsnio taikymo / netaikymo prasme turi reikšmės statybos organizavimo būdas: rangos, ūkio ar mišrus? Ar statytojams, kurie ūkio  būdu stato neypatingus / nesudėtingus statinius, pakanka tik draudimo, kaip nustatyta Statybos įstatymo 42 straipsnyje (kai statyba baigta ir kai statyba nebaigta), ir šiam draudimui netaikomi 3 metų statinio statybos kainos reikalavimai?
  3. Kuriuo momentu nekilnojamojo turto vystytojas, kitas statytojas (užsakovas), statybą vykdantis ūkio arba mišriu būdu, arba sudarantis rangos sutartis su skirtingais rangovais, turi pateikti statinio (jo dalies) įgijėjui Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje ir (arba) 42 straipsnio 8 dalyje numatytus dokumentus?
  4. Ar statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau ֪– reglamentas) 10 punkto 10.25 papunktyje ir 581 punkte yra vartojama „mokėjimo atidėjimo sąvoka“, kuri ne iki galo aiški, t. y. kyla klausimas, ar tokiu būdu reglamentuojama galimybė dėl dalies visos mokėtinos sumos (kainos) atidėjimo nustatytam terminui susitarti pačioms nekilnojamojo turto perleidimo sandorio šalims (kaip dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonės), ar turimas omenyje trečiojo asmens ar valstybės institucijos išduotas mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas? Jei teisinga pastaroji prielaida,  prašytume patikslinti, kokio subjekto ir koks konkrečiai mokėjimo atidėjimą patvirtinanti dokumentas būtų tinkamas pagal reglamentą? Jei vis tik teisinga pirmojo prielaida, manytume, kad iš esmės mokėjimo atidėjimas pagal paskirtį ir pinigų mokėjimas į notaro depozitą yra tas pats, todėl nėra tikslo jų išskirti atkirai. Patiksliname, kad įmokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą gali būti vienas iš mokėjimo atidėjimo įgyvendinimo variantų, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, turėtų būti nurodomi kiti konkretūs ir reglamento prasme tinkami mokėjimo atidėjimo būdai jei tokių yra). Taigi, asmenims , taikantiems reglamentą turi būti aišku, kaip tinkamai galėtų būti taikoma minėta norma dėl mokėjimo atidėjimo.
  5. Prašytume patvirtinti, kad už laidavimo draudimo sumos, į notaro depozito sąskaitą įmokėtinos sumos, mokėjimo atidėjimo sumos arba kredito įstaigos garantijos sumos, kuri turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos (su PVM), tinkamą / teisingą apskaičiavimą ir nurodymą atitinkamame dokumente yra atsakingas nekilnojamojo turto vystytojas.

 

ATSAKYMAS (2018-07-31, Nr. (9.12)-2D-10617)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Manome, kad nekilnojamojo turto vystytoju, nurodytu Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje ir statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017), laikytinas nekilnojamojo turto vystytojas atitinkantis visus Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje („29. Nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda.“) nurodytus požymius.

2. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Už nekilnojamojo turto vystytojo statybos darbus atliekamus ūkio būdu nėra numatyta tokios prievolės. Manome, kad atliekant statybos darbus mišriu būdu (dalį darbų ūkio būdu, dalį darbų –samdant rangovus) šį prievolė taikoma už rangovų atliktus statybos darbus pagal pasirašytas rangos sutartis.

3. Manome, kad statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus turi turėti prieš pradėdamas statybos darbus, nes šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

Statybos įstatymas nenustato momento, kuriuo nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti nekilnojamojo turto įgijėjui 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą dokumentą. Manome, kad pirkimo – pardavimo sutartyje turėtų būti apspręstos sąlygos (tame tarpe ir pateikimo momentas), kuriomis bus užtikrinta ši garantija.

Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šį dokumentą pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 61. 10 p. ir 93.15 p. nuostatas statytojas (užsakovas) privalo pateikti atlikdamas statybos užbaigimo procedūras (teikiant prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, patvirtinti statytojo (užsakovo) surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą).

4. STR 1.05.01:2017 nurodyti trys galimi rangovo pateikiami dokumentų, kurie užtikrina rangovo prievolių vykdymą garantiniu laikotarpiu, variantai (61.10 p.; 93.15 p.):

1) draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo raštas (kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija);

2) mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas;

3) kredito įstaigos garantijos kopija, užtikrinanti rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad statybos rangos sutartis, kurioje įtvirtintas įsipareigojimas, patvirtinantis statytojo (užsakovo) nustatytos 5 procentų statinio statybos kainos 3 metų laikotarpiui mokėjimo atidėjimą (sulaikymą) rangovui, kuriuo užtikrinamas rangovo prievolių vykdymas garantiniu laikotarpiu, yra tinkamas dokumentas (mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas) ir gali būti teikiamas statybos užbaigimo procedūrų metu.

5. Statybos kaina yra statinio statybos rangos sutartyje nurodyta kaina, kaip numatyta CK 6.684 straipsnyje. Sutartinė statybos darbų kaina nustatoma rangos darbų sutartimi pagal konkrečius statinio statybos techninius rodiklius.

Jei statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu sutartį atitinkamiems statybos darbams atlikti, rangovas už visus atliktus rangos sutartyje numatytus darbus atsako 5 % statinio statybos kainos, numatytos rangos sutartyje.

Manome, kad ir statytojas (užsakovas) ir dokumento išdavėjas atsakingi už pateikiamų duomenų atitikimą ir paskaičiavimą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar teisės aktų nustatyta tvarka atestuotas ypatingojo statinio statybos vadovas gali vykdyti laikančiųjų konstrukcijų suvirinimo darbų priežiūrą ir kontrolę, vykdant ypatingojo statinio statybos darbus?

 

ATSAKYMAS (2018-08-09, Nr. (9.12)-2D-11138)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR 1.06.01:2016) 1 priede nustatyta:

1. Statybos darbai skirstomi:

1.1. bendrieji statybos darbai:

1.1.1. žemės darbai <...>;

1.1.2. statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai*; kiti panašaus profilio darbai;

1.2. specialieji statybos darbai:

<...>.

STR 1.06.01:2016 4 priedo 32 punkte nustatyta, kad: „Vertindamas statybos darbų normatyvinę kokybę, statinio statybos vadovas, statinio statybos bendrųjų ar specialiųjų darbų vadovas (tuo atveju, kai pildomas papildomas Žurnalas) privalo kiekvieną dieną patikrinti atliktus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus ir, jei jie atitinka statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus, pažymėti apie tai atitinkamose Žurnalo formose. Tais atvejais, kai randama pažeidimų, šie vadovai nurodo, kaip šiuos pažeidimus reikia ištaisyti ir apie tai pažymi Žurnale.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad statinio statybos vadovas, turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti ypatingojo statinio statybos vadovu, kai kvalifikacijos atestate nurodyti statybos darbai – bendrieji  statybos darbai, turi teisę vykdyti ypatingojo statinio bendrųjų statybos darbų, tame tarpe ir statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statybos ir montavimo, atliekant ir suvirinimo darbus, patikrinimą ir priimti šiuos darbus, pasirašydamas statybos darbų žurnale.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Ar techninis prižiūrėtojas privalo būti statybvietėje visą darbo laiką, jei ne visą – tai kiek darbo laiko jis turi praleisti statybvietėje? Per kiek laiko statybos techninis prižiūrėtojas privalo atvykti į statybvietę, kai bent vienas statybos dalyvių jo pagrįstai reikalauja?

 

ATSAKYMAS (2018-08-09, Nr. (9.12)-2D-11140)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 97 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) Reglamento VII skyriaus 4 skirsnio nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo. Techninės priežiūros sutartyje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatytas terminas, per kurį techninis prižiūrėtojas turi pateikti statytojui (užsakovui) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopiją, jos įsigaliojimo įrodymus, nurodyti draudimo įmonę, draudimo sumą ir pagrindines draudimo sąlygas.

Šio reglamento 108.11.punkte nurodyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojas privalo būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo metu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodyto teisės akto nuostatomis manome, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojas statybvietėje privalo būti ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę bei pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą. Kiek laiko statybvietėje turi praleisti statinio statybos techninis prižiūrėtojas vykdydamas savo pareigas, per kiek laiko privalo atvykti į statybvietę, kai nors vienas iš statybos dalyvių to reikalauja, bei kiti reikalavimai turi būti aptarti techninės priežiūros sutartyje arba įmonės įsakyme ar kitame tvarkomajame dokumente, jei įmonė paveda statybos techninę priežiūrą atlikti turintiems teisę atlikti techninę priežiūrą įmonės darbuotojams.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašome paaiškinti:

1. kas privalo draustis tai atvejais, kai statytojas ūkio būdu neatlieka visiškai jokių darbų, o visus statinio statybos darbus iki dalinės vidaus apdailos (pamatų, sienų ir stogo įrengimo ir kitus statinio statybos projekte numatytus darbus) atlieka vienas subjektas, tačiau dekoratyvinės apdailos darbus, kurie statinio statybos projekte nenumatyti (sienų glaistymas, dažymas, baldų įrengimas, lubų įtempimas) –atlieka kitas subjektas? Ar tokiu atveju yra laikoma, kad statybą vykdė keli rangovai?

2. ar visus statybos darbus numatytus statinio techniniame ir darbo projekte atliekant vienam subjektui, laikoma, kad šis asmuo vykdė visus statybos darbus?

 

ATSAKYMAS (2018-10-05, Nr. (9.12)-2D-13973)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atsakydami į klausimus pagal Inspekcijos kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Atkreipiame dėmesį į Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 75 dalyje pateiktą sąvoką: statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis, statybos užbaigimo dokumentas patvirtina, kad statinys pastatytas pagal statinio projekto sprendinius.

Atsižvelgdami į šias ir Įstatymo 42 straipsnio nuostatas, teikiame Inspekcijos specialistų nuomonę dėl Jūsų klausimų.

1. Jeigu visus statybos darbus pagal statinio projekto sprendinius vykdė vienas rangovas (statytojas sudarė vieną rangos sutartį šiems darbams atlikti), laikytina, kad statinio statybą vykdė vienas rangovas ir, vadovaujantis Įstatymo 42 straipsnio 7 dalimi, statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis rangovas.

2. Jeigu visus statybos darbus pagal statinio projekto sprendinius atliko vienas rangovas (statytojas sudarė vieną rangos sutartį šiems darbams atlikti), laikytina, kad iki statinio statybos užbaigimo (visų statinio projekto sprendinių įgyvendinimo) statybos darbus vykdė vienas rangovas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Esu UAB direktorė, projektų vadovė ir architektė.

Pagal: STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 18 pinktą projekto vadovą skiria (samdo) statytojas arba jo pavedimu projektuotojas. Pagal: Statybos įstatymo 16 str. 5 dalies 1 punktą statinio projektuotojas privalo: statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą.

1. Kai save, kaip direktorė (t. y. Projektuotojas) paskyriau projekto vadove iš Y rajono savivaldybės gavau pastabą: „Pateiktas projekto vadovo paskyrimo dokumentas neatitinka STR1.04.04:2017 18 punkto reikalavimų. (Projekto vadovą skiria samdo statytojas ir t.t.)“.

2. Kai mane (kaip UAB direktorę, projekto vadovę), projekto vadove skirė statytojas

Iš X miesto savivaldybės gavau pastabą, kad „Pagal Statybos įstatymo 16 str. 5 dalies 1 punktą paskirti statinio projekto vadovą privalo statinio projektuotojas (projektavimo įmonė), bet ne statytojas)“.

Abiem atvejams projektams buvau ir projektuotojo atstovas,  t. y. direktorė, projekto vadovė ir architektė. (pastabos nukopijuotos tiksliai).

Kurios savivaldybės pastaba yra teisinga.

 

ATSAKYMAS (2018-11-08, Nr. (9.12)-2D-15913)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui.

Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą.

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“  (toliau – reglamentas) 18 punkte nustatyta, kad projekto vadovą skiria (samdo) statytojas arba jo pavedimu projektuotojas.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad tiek pagal Statybos įstatymo 14 ir 16 straipsnių nuostatas, pateiktas aukščiau, tiek pagal reglamento 18 punkto nuostatas statytojas sprendžia, kas skiria statinio projekto vadovą.

Informuojame, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) statybos valstybinės priežiūros funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje.

Inspekcija, pagal jai šiuo įstatymu priskirtą kompetenciją, neturi teisinio pagrindo vertinti savivaldybės administracijos ar kitų projektą tikrinančių subjektų veiksmų bei pastabų pagrįstumo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimo ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų metu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

2015 m. pagal parengtą projektą gautas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo metu, vadovaujantis 2014 m. projektavimo rangos sutartimi techninio projekto projektuotojas atlieka statomo statinio projekto vykdymo prižiūrą.

Prašome paaiškinti, ar projekto vykdymo priežiūros paslaugos turi būti vykdomos vadovaujantis 2015 m. galiojusiais statybos techniniai reglamentais Statybos  įstatymu?

Taip pat prašome paaiškinti, kokios yra projekto vykdymo priežiūros vadovo teisės ir pareigos, jei statybos laikotarpiu statytojas nesudaro galimybės tinkamai vykdyti projekto vykdymo priežiūros paslaugų:

- nesuteikia galimybės susipažinti su statinio darbo projekto dokumentacija, kurios pagrindu vykdomi statybos darbai;

- neinformuoja, kada baigiami vieni darbai, pradedami kiti, taip pat neinformuoja, kada projekto vykdymo priežiūros vadovas yra kviečiamas dalyvauti priimant paslėptus darbus.

- atvykus vykdyti projekto vykdymo paslaugų, statytojas nepateikia informacijos apie statinio statybos darbų vadovą ar statinio statybos techninės priežiūros vadovą. Taip pat projekto vykdymo priežiūros vadovui nėra pateikiamas statybos darbų žurnalas, kuriame jis galėtų atlikti reikiamus įrašus.

 

ATSAKYMAS (2018-11-12, Nr. (9.12)-2D-16069)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Bendruoju atveju statybos srities procedūros atliekamos vadovaujantis procedūrų atlikimo metu galiojančiais teisės aktais, jeigu kitaip nenurodyta teisės aktuose. Prašyme nurodote, kad projekto vykdymo priežiūra atliekama šiuo metu. Šiuo metu projekto vykdymo priežiūrą reglamentuoja Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas, pateiktas statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – reglamentas) VI skyriuje. Taigi, šiuo metu vykdydami projekto vykdymo priežiūrą, privalote vadovautis reglamento VI skyriaus nuostatomis.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigos ir teisės nurodytos reglamento VI skyriaus ketvirtajame skirsnyje.

Taip pat pažymime, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte statytojui nustatyta prievolė organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Projektuotojo, vykdančio statinio projekto vykdymo priežiūrą, ir statytojo tarpusavio santykiai detalizuojami šių šalių projekto vykdymo priežiūros sudarytoje sutartyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Esu bendrovės, teikiančios techninės priežiūros paslaugas, vadovas.

Nors statinio statybos techninio prižiūrėtojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (toliau – PCAD) įsigaliojo nuo 2012 metų pabaigos, tik dabar iškilo klausimas dėl Statybos įstatymo kai kurių nuostatų traktavimo.

Statybos įstatymo 42 straipsnyje nurodyta: „10. Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.“

Statybos įstatymo 44 straipsnyje nurodyta: „4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai.“

Iki šiol nesudėtingų statinių ir paprastojo remonto priežiūrą PCAD niekada nedrausdavau.

Dabar turiu atvejį, kai pagal techninės priežiūros paslaugų sutartį (CPO pirkimas) reikės prižiūrėti nesudėtingų statinių statyba (leidime statybai išvardyti visi statiniai nesudėtingi).

Užsakovas Statybos įstatymo 42 str. 10 d. traktuoja taip: Punkte išvardinti Projektuotojas, Rangovas, Ekspertas, bet nieko nekalbama apie Techninį prižiūrėtoją ir vadovaujantis 44 str. 4 d. aš turiu savo veiklą apdrausti PCAD.

Mano nuomone, Statybos įstatymo 42 str. 10 d. išvardyti ne statybos proceso dalyviai (Projektuotojas, Rangovas, Ekspertas), kaip to pačio straipsnio kitose dalyse, o statybos proceso etapai: projektavimas, statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas (techninė priežiūra yra sudėtinė būtent šių etapų dalis) ir t.t., todėl drausti Techninio prižiūrėtojo veiklą PCAD nereikia. Priešingu atveju, visi statybos proceso dalyviai savo veiklos PCAD nedraudžia ir tik vienas prižiūrėtojas privalo savo veiklą apdrausti.

Siekiant išvengti nesusipratimų ir vienodo įstatymo nuostatų traktavimo prašau pateikti ministerijos poziciją šiuo klausimu.

 

 

ATSAKYMAS (2018-11-21, Nr. (9.12)-2D-16688)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atsakant į paklausėjo klausimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2017-01-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo 42 straipsnio nuostatas, draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu.

Statybos įstatymo šio straipsnio 10 dalyje nustatytos išimtys dėl privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo nesudėtingųjų statinių statybos ir visų statinių paprastojo remonto atvejais, ir nustatyta prievolė drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.

Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 m2 bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, naujo nesudėtingojo statinio statybos atveju rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Kadangi supaprastintas statybos projektas 35 straipsnio 1 dalyje neminimas, manome, kad nesudėtingojo statinio statybos atveju samdyti (paskirti) statybos techninį prižiūrėtoją neprivaloma. Jeigu paklausime nurodytu atveju statytojo (užsakovo) pageidavimu visgi atliekama nesudėtingųjų statinių statybos techninė priežiūra, ji turėtų būti vykdoma statytojo (užsakovo) ir statybos techninės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės sutarties pagrindu pagal šios dvišalės sutarties sąlygas, tarp jų – ir dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo.

Kokia draudimo rūšis kokiu atveju taikytina ir koks draudimas konkrečiu atveju privalomas, spręstina pagal tai, kas yra draudimo objektas. Manome, kad Statybos įstatymo 42 straipsnio 10 dalies nuostatos statinio statybos techninio prižiūrėtojo atžvilgiu taikytinos tik dėl civilinės atsakomybės draudimo  atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar statybos rangos sutarties pagrindu veikiantis naujai statomo ypatingo statinio (komercinės paskirties pastato mieste, kuris nėra nei kultūros paveldas, nei statomas saugomoje teritorijoje) konstrukcinės dalies statybos darbų rangovas, kuris sutartimi su užsakovu prisiėmęs pareigą parengti dar ir šio naujai statomo pastato konstrukcinės dalies darbo projektą – turi teisę pradėti vykdyti kokius statybos rangos darbus, jeigu dar nėra parengęs viso šios konstrukcinės dalies darbo projekto?

 

ATSAKYMAS (2019-02-04, Nr. (9.12)- 2D-1270)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ( toliau – reglamentas) 57 punkte nurodyta: „Darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus.“

Reglamento 71 punkte nustatyta, kad statinių, nurodytų STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje (išskyrus 1 lentelės 5, 7, ir 12 punktuose išvardintus statinius), darbo projektų konstrukcijų dalies ekspertizė privaloma“.

Apibendrinus nurodytas teisės aktų nuostatas, manome, kad ypatingojo statinio statybos rangovas gali pradėti vykdyti statybos darbus pagal darbo projekto konstrukcijų dalį tik po to, kai atlikta darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė (kai ji privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, darbo projekto brėžiniams ir techninio projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritarė pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinti kokia atsakomybė už atliktus statybos defektus tenka statybos įmonei, kuri yra įstatymais nustatyta tvarka neatestuota, tačiau prieš pasirašant rangos sutartį dviem neypatingos kategorijos pastatų statybai, melagingai pateikė Statytojui, atestuoto Statybos vadovo atestatą, kuris buvo paskelbtas IS Infostatyba. Statybos pradžioje išaiškėjus statybos defektams įmonės vadovas teigia jog atestuotas statybos vadovas jų įmonėje nėra įdarbintas ir objekte niekada nesilankė. Statomi statiniai mišriu būdu.

  1. Ar galima traktuoti rangos sutartį negaliojančia, kadangi rangovas neatitinka reikalavimų darbui neypatingos kategorijos statiniuose?
  2. Kas Statytojui privalo atlyginti nuostolius dėl statybos metu atsiradusių defektų, kuriuos įmonė – neturėdama kvalifikuoto asmens argumentų, neigia ir atsisako taisyti?
  3. Kokia atsakomybė taikoma rangovui melagingais tikslais pasinaudojusi Statybos vadovo atestatu, siekiant pasirašyti sutartį?

 

ATSAKYMAS (2019-01-25, Nr. (9.12)- 2D-1228)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo (toliau – įstatymas) 18 straipsnyje, kuriame nustatytos rangovo tesės ir pareigos, nenurodyta prievolė neypatingojo statinio rangovui būti atestuotam. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte pažymėta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 32.1 papunktyje nurodyta, kad statinio statybos vadovą skiria (samdo) rangovas, jeigu jis yra juridinis asmuo – įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) skiria darbuotoją arba pats vykdo jo pareigas, kai rangovas yra fizinis asmuo pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį.

Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas).

Įstatymo 57 straipsnyje nustatyta: „Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų“.

Apibendrinant nurodytas tesės aktų nuostatas darytina išvada, kad neypatingojo statinio rangovas neatestuotinas, tačiau neypatingojo statinio statybos darbams turi vadovauti atestuotas statybos vadovas. Manome, kad neypatingojo statinio statybos rangovui, nepaskyrusiam atestuoto neypatingojo statinio statybos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, gali būti skiriama įstatymo 57 straipsnyje nustatyta bauda. Dėl nurodyto pažeidimo ištyrimo nurodant konkrečias aplinkybes galima kreiptis į Inspekciją.

Dėl 1 – 3 klausimų

Inspekcija vykdo statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nustatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Inspekcija pagal jai šiuo įstatymu priskirtą kompetenciją neturi teisinio pagrindo vertinti sutarčių galiojimo, nuostolių atlyginimo ir atsakomybės dėl apgavysčių – dėl to siūlome kreiptis į teisines paslaugas teikiančius subjektus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per  penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

Pažymėtina, kad įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo mišriu būdu, statinio statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). Vadovaujantis įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, draudžiant statinio statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo vykdomi statinio statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Įstatymo 42 straipsnio 13 dalyje pažymėta, kad veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti ar teisingas reikalavimas Techninio prižiūrėtojo (reikalauti šviestuvo tvirtinimo mazgo, grindinės dėžutės tvirtinimo mazgo) jei yra atliktas darbo projektas pagal kuri statomas statinys.

Trumpas situacijos aprašymas: Techninis prižiūrėtojas reikalauja darbo projekto vadovo elektros dalies ir montuotojo (rangovo kuris montuoja pagal montavimo instrukcija) ,kad pavaizduoti šviestuvų (evakuacinių šviestuvų ) prisukimą prie pakabinamų lubų. Taip pat reikalauja vaizduoti grindinių kištukinių lizdų dėžučių prisukimo prie grindų kuriose padarytos dėžučių skylės mazgu, nes gamintojas teikia du montavimo būdus (į užliejamas grindis ir į jau padarytas grindis išpjaunat dėžutės dydį ). jei tai nenusižengia normom ar gali techninis prižiūrėtojas reikalauti to iš rangovo/montuotojo ir ar gali to reikalauti iš projektuotojo .

 

ATSAKYMAS (2019-04-04, Nr. (9.12)- 2D-4574)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 8 priede yra nustatytos techninio projekto sudedamosios dalys, o 9 priede yra nurodyta darbo projekto sudėtis. STR 1.04.04:2017 9 priede yra nustatyta darbo projekto architektūrinės ir konstrukcijų dalių sudėtis. Šio priedo 4 punkte nustatyta, kad kitų reglamento 8 priede 2 punkte išvardintų techninio projekto dalių darbo projekto apimtis ir detalumas nustatomas statytojo ir projektuotojo pasirašytoje projektavimo darbų rangos sutartyje.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR 1.06.01:2016) 7 punktu, statybos darbai, be kita ko, vykdomi pagal statinio projektą, įmonės patvirtintas statybos taisykles, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

STR 1.06.01:2016 108 punkte nustatyta statinio techninės priežiūros atlikimo tvarka. Pagal STR 1.06.01:2016 108.6 papunktį statinio statybos techninis prižiūrėtojas sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.

Apibendrindami pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad tuo atveju, jei darbo projekto apimties ir detalumo, nustatyto statytojo ir projektuotojo pasirašytoje projektavimo darbų rangos sutartyje nepakanka statybos darbams vykdyti, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, vadovaudamasis STR 1.06.01:2016 108.6 papunkčiu, turi teisę kreiptis į statytoją (užsakovą), o jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Analizuojant statybų teisės aktus dėl statybų Žurnalo pildymo, matome, kad STR 1.06.01:2006 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra" lll SKYRIUS punktai 4'7;4.8. Už statinio projekto dalių įgyvendinimą yra atsakingi Rangovo ir Subrangovų paskirti, nustatyta tvarka atestuoti asmenys kurie gali pildyti ir pasirašyti Statybos darbų Žurnalą skirtą tiems konkretiesiems darbas.

Mūsų atveju statybos rangovas paskyrė statinio statybos vadovą ir statinio statybos bendrųjų darbų vadovą. Darbus objekte vykdo rangovas ir subrangovai. Ar teisingai mes suprantame, kad kasdien pildant statybų Žurnalą ir subrangovui atliekant dalį bendrųjų statybos darbų, statybų Žurnalą pasirašo sekantys asmenys:

1. Subrangovo statinio statybos bendrųjų darbų vadovas, kuris yra atsakingas už savo dalies bendrųjų statybos darbų vykdymą.

2. Šalia subrangovo bendrųjų statybos darbų vadovo parašų Žurnale taip pat gali, (bet nebūtinai privalo) pasirašyti ir Rangovo atstovai statinio statybos bendrųjų darbų vadovas ar statinio statybos vadovas, kurie priiminės iš subrangovo darbų frontus ir vykdys tolimesnius darbus.

3. Techninis prižiūrėtojas ir/ar pagal kompetenciją FlDlC inžinierius, kuris yra Užsakovo atstovas ir pagal sutarti organizuoja techninę priežiūrą ir gali vykdyti STR 1.06.01:2006 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra" nustatytą statinio statybos techninę priežiūrą.

 

ATSAKYMAS (2019-05-07, Nr. (9.12)- 2D-6166)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR 1.06.01:2016) 4 priedo skyriuje nustatyta, kad:

- „10.  Pagrindinį Žurnalą pildo:

10.1. rangovo paskirtas statinio statybos vadovas, – kai statyba vykdoma nesamdant subrangovų;

10.2. rangovo paskirtas statinio statybos vadovas ir subrangovų paskirti statinio bendrųjų ar specialiųjų statybos darbų vadovai, – kai statybos apimtys nedidelės ir papildomus Žurnalus pildyti netikslinga.“;

STR 1.06.01:2016 4 priedo 18.1 papunktyje nustatyta, kad parašai formos F-7  7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas.

STR 1.06.01:2016 4 priedo 18.5 papunktyje nustatyta, kad F-7 7 skiltyje atitinkamo vadovo parašu patvirtinama, kad priimti statybos darbai atitinka statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus, o 18.6 papunktyje nustatyta, kad F-7 formos 8 ir 9 skiltis pildo bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas. 9 skiltyje parašu patvirtinama, kad priimti darbai atitinka statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus. Prieš pasirašydamas bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas privalo patikrinti, ar kitose Žurnalo formose pateikti papildomi duomenys apie priimamus statybos darbus ir ar jie atitinka faktinius duomenis. Už pagrindinio Žurnalo formų pildymą, atliktų statybos darbų patikrinimą ir priėmimą laiku atsako statinio statybos vadovas. Už papildomų Žurnalų formų pildymą, atliktų specialiųjų statybos darbų patikrinimą ir priėmimą laiku atsako statinio statybos bendrųjų ar specialiųjų darbų vadovai. Už statinio statybos darbų patikrinimą ir priėmimą laiku atsako bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, kuris turi teisę reikalauti ištaisyti pastebėtus defektus ir imtis skubių priemonių avarinei situacijai išvengti.

Apibendrindami manome, kad:

- subrangovo paskirtas statinio bendrųjų statybos darbų vadovas pasirašo Žurnalo F-7 formos 7 skiltyje subrangovo atliktus ir priimtus subrangos sutartyje numatytus darbus;

- statinio statybos vadovas pasirašo Žurnalo F-7 formos 7 skiltyje priimtus kitus (ne subrangovo atliktus) statybos darbus, numatytus rangos sutartyje;

- bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas pasirašo Žurnalo F-7 formos 9 skiltyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 Su rangovu buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo (rekonstrukcijos darbai, ypatingas statinys). Statybos darbai atliekami pagal vieną projektą, kuris apima keletą statinių. Rangovas sutarties vykdymui pasitelkė subrangovą. Ar subrangovas turi taip pat paskirti statinio statybos vadovą, ar jį skiria tik pagrindinis rangovas?

Subrangovas darbus atliks keliuose statiniuose (pagal vieną projektą), šiuose statiniuose darbus vykdys tik subrangovas, o pagrindinis rangovas (generalinis rangovas) šiuose statiniuose darbų nevykdys. Ar subrangovas gali / turi teisę paskirti statinio statybos vadovus atskirai kiekvienam iš statinių?

 

ATSAKYMAS (2019-05-15, Nr. (9.12)- 2D-6571)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR 1.06.01:2016) 32 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovą skiria (samdo):

32.1. rangovas, jeigu jis yra juridinis asmuo – įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) skiria darbuotoją arba pats vykdo jo pareigas, kai rangovas yra fizinis asmuo pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį;

32.2. statytojas (užsakovas), jeigu jis vykdo ir rangovo funkcijas arba atlieka statybą ūkio būdu;

32.3. statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai samdomi ta pačia tvarka kaip ir statinio statybos darbų vadovas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalyje nustatyta, kad statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

STR 1.06.01:2016 33.2 papunktyje nustatyta, kad statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų skyrimo (samdymo) dokumentuose privalo būti nurodyti statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų įgaliojimai jam atstovaujant samdytojo interesams (kai suteikiami papildomi įgaliojimai nei nurodyta šiame Reglamente ir kituose teisės aktuose): jo teisės, pareigos ir atsakomybė.

STR 1.06.01:2016  34 punkte numatyta, kad statinio statybos vadovas, turintis atitinkamą kvalifikacijos atestatą, gali vienu metu būti ir statinio statybos vadovu, ir statinio statybos specialiųjų darbų vadovu.

Apibendrindami manome, kad:

- rangovas skiria statinio statybos vadovą, kuris, įgyvendindamas statinio projektą, vadovauja statybos darbams. Statinio statybos vadovas, turintis atitinkamą kvalifikacijos atestatą, gali vienu metu būti ir statinio statybos vadovu, ir statinio bendrųjų statybos darbų vadovu bei statinio statybos specialiųjų darbų vadovu;

- subrangovas, priklausomai nuo atliekamų statybos darbų rūšies, pagal sudarytą subrangos sutartį gali skirti statinio bendrųjų ar specialiųjų statybos darbų vadovus, jeigu statinio statybos vadovas kartu nėra statinio bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovas;

- subrangovas gali skirti statinio bendrųjų ar specialiųjų statybos darbų vadovus atskirai kiekvienam statomam statiniui.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Laba diena, susidūrėme su situaciją. Esame daugiabučio namo administratoriai administruojantys renovacijos procesą. Rangovui iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius reikalauja sumokėti atlygį už darbus, tačiau darbai nėra priduoti, kadangi techninis prižiūrėtojas atsisako pasirašyti darbų priėmimą. Situacija tokia, kad statybų žurnale nėra įrašo apie atliktus paslėptus darbus. Vizualiai toliau turėję sekti darbai yra padaryti, žurnalas pildytas, tačiau negalima įvertinti užslėptų darbų. Ar tokioje situacijoje ir atsižvelgiant į tai, kad renovacijos procesai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra viešasis interesas, gali padėti?

 

ATSAKYMAS (2019-06-06, Nr. (9.12)- 2D-7792)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR 1.06.01:2016) 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus).

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą.

Administracinių nusižengimų kodekso 361 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė  už statinio statybos techninę priežiūrą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Apibendrindami aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas, be kita ko, turi kontroliuoti statybos darbų normatyvinę kokybę, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas bei pasirašyti atitinkamus aktus arba įrašyti reikalavimus dėl šių darbų statybos darbų žurnale.

Jeigu manote, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas nevykdo Statybos įstatyme ir STR 1.06.01:2016 jam nustatytų pareigų, dėl jo veiklos galite kreiptis į Inspekciją, pateikdami prašymą arba skundą tiesiogiai, atsiųsti paštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Statybos techninio reglamento STR. 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5 punktas nustato, jog „pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatytąja tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį ir perdavė rangovui (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) šiuos dokumentus: (5.1.) nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; (5.2.) statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą (kai rangovas ją priėmė) su nustatytaisiais priedais (tarp jų turi būti statytojo (užsakovo) atliktų (iki akto pasirašymo dienos) paruošiamųjų darbų įvykdymo dokumentai, kuriuose būtina nurodyti atliktų darbų trūkumus (jei jų yra); (5.3.) prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus jei jie nustatyti, sąlygų laikiniesiems (statybos laikotarpiui) statiniams už statybvietės ribų įrengti ir projektavimo sąlygų statybos laikotarpiui energijai, vandeniui tiekti, ryšių paslaugoms tenkinti kopijas (jei jos gautos ir jų nėra statinio projekte); (5.4.) Statybos darbų žurnalą.

Statybos techninio reglamento STR. 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ Priede Nr. 1 išvardyti statybos darbai:  bendrieji statybos darbai (žemės darbai  ir statybinių konstrukcijų) ir specialieji statybos darbai (mechanikos darbai, elektrotechnikos darbai) ir  apdailos darbai“.

Rangovas sudarė sutartį su Užsakovu dėl statinio (naujai statomo pastato) konstruktyvo (Betoninių gręžtinių pamatų,  monolitinių gelžbetoninių galvenų ir rostverkų, monolitinių cokolinių grindų ir sienų, monolitinių gelžbetoninių kolonų ir monolitinių perdangos plokščių, monolitinės laiptų aikštelės ir monolitinių gelžbetoninių laiptų įrengimo) darbų atlikimo.

Pagal naujai statomo pastato techninį projektą (LVN dalį) numatyta, kad po naujai statomu pastatu patenkantys ūkio buities nuotekų tinklai iškeliami (priedas Nr. 1).

Atsižvelgus į aukščiau nurodyto STR. 1.106.01:2016 nuostatas ir faktines aplinkybes, prašome atsakyti:

  1. Kurioje naujai statomo pastato statybos stadijoje ūkio buities nuotekų iškėlimo darbai turi būti atlikti, tai yra prieš, ar po Rangovo sutartyje numatytų polių ir pamatų įrengimą?
  2. Jei Užsakovas paskelbė konkursą dėl pastato konstrukcijų įrengimo ir sutartyje nenumatyta, jog rangovas turi atlikti ūkio buities nuotekų tinklų iškėlimo darbų, kas turi atlikti šiuos buities nuotekų iškėlimo darbus? Tai yra ar buities nuotekų iškėlimo darbai yra priskirtini paruošiamiesiems darbams, už kuriuos atsako užsakovas?

 

ATSAKYMAS (2019-06-18, Nr. (9.12)- 2D-8317)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Dėl 1 klausimo

Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje įtvirtinta: „Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma“.

Statinio projekto rengimo tvarką nustato statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR 1.04.04:2017). STR 1.04.04:2017  24 punkte nustatyta: „Techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti.“ Šio reglamento 6.4 papunktyje nurodyta: „darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai“.

Vadovaujantis STR 1.04.04:2017  8 priedo nuostatomis, statybos darbų organizavimas ir metodai (tarp jų statinių statybos ir statybos darbų eiliškumas, nurodymai statybos sklypo paruošimui, reikalavimai statybos darbų organizavimui ir technologijai) pateikiami pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje, kai ši dalis privaloma pagal STR 1.04.04:2017 reikalavimus arba statinio projekto bendrojoje techninėje specifikacijoje, kai nerengiama pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo projekto dalis.

Apibendrinant nurodytas teisės aktų nuostatas, manytina, kad paklausime nurodytu atveju inžinerinių tinklų iškėlimo statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais, t. y. pagal statinio projekte numatytą atliekamų statybos darbų eiliškumą.

Dėl 2 klausimo

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR 1.06.01:2016) 5.2 papunktyje nustatyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatytąja tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį ir perdavė rangovui (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) šiuos dokumentus: statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą (kai rangovas ją priėmė) su nustatytaisiais priedais (tarp jų turi būti statytojo (užsakovo) atliktų (iki akto pasirašymo dienos) paruošiamųjų darbų įvykdymo dokumentai, kuriuose būtina nurodyti atliktų darbų trūkumus (jei jų yra).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) – 1 priedo „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos rūšys2.4 ir 2.5 papunkčiuose nurodyta, kad vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimui priskiriama: vandentiekio ar (ar) nuotekų šalinimo tinklo atskirų vamzdynų ruožų panaikinimas; vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo dalies trasos keitimas, o pagal šio reglamento priedo 5 punktą, statinio griovimui priskiriamas vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo visų konstrukcijų išardymas (išmontavimas).

Apibendrinant nurodytas STR 1.06.01:2016 ir STR 1.01.08:2002 nuostatas, manytina, kad paklausime nurodyti ūkio buities nuotekų tinklų iškėlimo darbai nepriskirtini atliekamiems iki statybos pradžios paruošiamiesiems darbams.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje įtvirtinta: „Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu.“ Todėl manome, kad paklausime nurodytu atveju rangovas, vadovaudamasis sutartimi, privalo atlikti statybos rangos sutartyje numatytus statybos darbus.

Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, statytojas turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu) bei pasirinkti statinio statybos rangovus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), o statybos darbams, kurių pirkimas yra privalomas, – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindami, manome, kad inžinerinių tinklų iškėlimo darbus, pagal statytojo pasirinktą statybos organizavimo būdą, atlieka statytojas arba statybos rangovas, su kuriuo pasirašyta rangos sutartis dėl šių darbų atlikimo.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašome, suteikti informaciją ar statybos leidimas yra teisėtai išduotas, jeigu projekto ekspertizę, viešinimo procedūrą, projekto sprendinių rengimą atliko teisės tam neturintis projektuotojas, o po projekto atmetimo Infostatyboje projektą pasirašė kvalifikaciją turintis specialistas ir tapo projekto vadovu, o projekto pirminės rengimo procedūros su nekvalifikuoto specialisto parašu nebuvo pakartotos.

 

ATSAKYMAS (2019-07-18, Nr. (9.12)- 2D-9531)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo (toliau – TP) ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje. Konsultavimo taisyklės nenumato statybą leidžiandžio dokumento teisėtumo tikrinimo ir vertinimo.

Bendruoju atveju statinio projekto ekspertizės metu netikrinama projekto vadovo kvalifikacija. Kas tikrinama statinio projekto ekspertizės metu nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 75 punkte.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1.6 punkto nuostatomis, savivaldybių administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, tikrina ar statinio projektą pasirašę asmenys turėjo teisę rengti statinio projektą.

Visuomenės informavimą apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus reglamentuoja statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyrius ir 13 priedas.

Pirmiau nurodytuose teisės aktuose nenumatyta, kad statinio projekto derinimo metu, pasikeitus statinio projekto vadovui, reikia kartoti projektinių pasiūlymų svarstymo ir statinio projekto ekspertizės atlikimo procedūras.

Naujas statinio projekto vadovas, pasirašydamas statinio projektą, vadovaudamasis statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis, prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-01-09