Ką svarbu žinoti planuojant statyti (tverti) tvorą

Data

2018 02 09

Įvertinimas
4
iron-gate-1623303_960_720.jpg

     Privačiuose namuose įsikūrusiems gyventojams vis dar kyla klausimų, kaip teisėtai apsitverti tvorą – ar reikia projekto, valstybės institucijų leidimų, kaip nepažeisti kaimyno interesų.

     Miesto teritorijoje norint tverti aukštesnę kaip 2 m tvorą privaloma kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento (SLD) išdavimo. SLD taip pat privalomas statant tokį statinį konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).

    Tveriant iki 2 m aukščio tvorą SLD privalomas tik išimtiniais atvejais, kai statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).

    SLD visais atvejais privalomas norinti šį statinį statyti magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

    Ar konkrečiu atveju privalomas tvoros SLD, reikėtų konsultuotis su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Prašymus išduoti SLD galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt) arba nuvykus į savivaldybės administraciją. Kai SLD neprivalomas, projektas rengiamas statytojo pageidavimu.

    Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Jei yra tokia kliūtis, statytojas privalo, susitaręs su kaimynu, gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą) arba turi būti ieškoma abiem savininkams priimtino sprendimo.

    Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD. Atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, turėtų būti mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, kitu atveju privalomas rašytinis kaimyno sutikimas.

    Tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų rašytiniai sutikimai būtini ne tik įrengiant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Kad nereikėtų kaimyno sutikimo, tvoros akytumas sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)330° ir (<)30°) turėtų būti ne mažesnis kaip 50 proc., o rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) pusėje – ne mažesnis kaip 25 proc.

    Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.