Modernios ūkio subjektų veiklos priežiūros priemonės
Dviejų datų taisyklė
Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui, visi teisės aktai (įskaitant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymus bei savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktus), kuriais keičiamos verslo sąlygos, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., t. y. laikantis „dviejų datų“ taisyklės. Teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.
Įpareigojimas institucijoms priimti teisės aktus, laikantis ,,dviejų datų" taisyklės, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje ir privalomas visiems teisėkūros subjektams.
„Dviejų datų“ taisyklė netaikoma, kai teisės aktai priimami:
įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus;
įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus;
įtvirtinant ūkio subjektams palankesnį reguliavimą.
Naudingos nuorodos:
Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų vertinimas
Pagal minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, priežiūros institucijos veiksmai turi būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Taigi ūkio subjektai neturėtų būti baudžiami už pažeidimus, kurie yra formalūs, nekeliantys jokios grėsmės aplinkai, visuomenei, žmonėms, kitaip tariant – mažareikšmiai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant inspektoriaus akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba.
Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima inspektoriaus akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas.
Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi priežiūros institucijų arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose.
Taigi, priežiūros institucijos privalo vertinti teisės aktų reikalavimų mažareikšmiškumą. Išimtis – mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, asmens duomenų apsaugos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekančioms institucijoms, kurioms rekomenduojama atsižvelgti į teisės aktų reikalavimų pažeidimų mažareikšmiškumą.
Kontroliniai klausimynai
Verslo priežiūrą atliekančios institucijos tikrindamos verslą naudoja kontrolinius klausimynus. Tai vieningas tikrinamų aspektų sąrašas, skirtas ir tikrintojui, ir tikrinamajam. Verslininkas pagal kontrolinį klausimyną gali tinkamai pasirengti patikrinimui.
Kontroliniai klausimynai yra sudaryti iš kontrolinių klausimų, kurie atspindi teisės aktų svarbiausius reikalavimus ūkio subjektams bei yra suformuluoti aiškiai, suprantamai.
Kontrolinių klausimynų taikymas naudingas tiek verslui, tiek ir pačioms priežiūros institucijoms. Verslo atstovai klausimynų pagalba gali sužinoti, ką konkrečiai ir kaip tikrins inspektorius. Priežiūros institucijos gali tiksliai žinoti, ką tikrina jų inspektoriai, o šie – ką privalo patikrinti. Taip siekiama suteikti daugiau aiškumo, skaidrumo ir efektyvumo inspektavimo procesui.
Rizikos vertinimu pagrįsta verslo priežiūra
Prižiūrimų ūkio subjektų ir veiklos sričių rizikingumo vertinimas yra pažangi ir būtina praktika, kurios priežiūros institucijos privalo laikytis planuodamos ir atlikdamos priežiūros veiksmus.
Rizikos vertinimu ir valdymu pagrįsta ūkio subjektų veiklos priežiūros sistema – tai priežiūros institucijoje įdiegtos organizacinės ir techninės priemonės, leidžiančios nustatyti grėsmes, susijusias su žalos ar pavojaus saugomoms vertybėms (žmonių ir gyvūnų gyvybė, sveikata, aplinka, piliečių teisės, rinka, valstybės ir privatus turtas ir pan.) atsiradimu, atlikti ūkio subjektų ir ūkinės veiklos rūšių rizikingumo vertinimą, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir renkantis tinkamiausias bei efektyviausias priežiūros priemones.
Taikant šią sistemą:
priežiūra nukreipiama prioritetinėmis kryptimis, pašalinami didžiausi, pavojingiausi pažeidimai (užtikrinamas rezultatyvumas);
institucijos ištekliai panaudojami efektyviausiai, neeikvojami atsitiktinėms veikloms, pavyzdžiui, patikrinimams reaguojant į kiekvieną, net ir nereikšmingą rizikos prasme, skundą (efektyvumas);
priežiūros veiksmai yra skaidrūs, pagrįsti, proporcingi pažeidimo mastui (užtikrinama ūkio subjektų nediskriminacija, lygybė prieš įstatymą);
didžiausią priežiūros naštą patiria didžiausi, nuolatiniai pažeidėjai (įgyvendinamas proporcingumo principas, gerėja verslo sąlygos tinkamai veikiantiems).
Tad, ši veiklos planavimo priemonė visame pasaulyje laikoma vienu svarbiausių įrankių, užtikrinančių efektyvią priežiūros institucijų veiklą.
Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės
Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų
2011 m. didžioji dauguma verslo priežiūros institucijų pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Šiuo dokumentu priežiūros institucijos įsipareigojo pirmaisiais įmonės metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuotoje deklaracijoje institucijos įsipareigojo kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia nustatomas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, gali būti ir pratęsiamas.
Baudos ar veiklos apribojimai taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui.
Institucijos, norinčios prisijungti prie Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų, raštu pateikia prašymą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Tokiu būdu prisijungdama prie Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų, institucija įsipareigoja imtis priemonių, kuriomis būtų įgyvendinamos Deklaracijos nuostatos.
Vienodas ir kokybiškas asmenų konsultavimas
Asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjektų kompetencijos klausimais yra viena iš viešojo administravimo subjektų vykdomų funkcijų, administracinė paslauga. Pareiga užtikrinti tinkamą tokios paslaugos kokybę išplaukia iš bendrų viešojo administravimo principų, o viešojo administravimo instituciją saistančių konsultacijų institutas atitinka teisinio tikrumo ir aiškumo, atsakingo valdymo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, išplėtotus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.
Vienodos ir kokybiškos konsultavimo praktikos įgyvendinimas padeda:
Asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjektų kompetencijos klausimais yra viena iš viešojo administravimo subjektų vykdomų funkcijų. Pareiga užtikrinti tinkamą tokios paslaugos kokybę išplaukia iš bendrų viešojo administravimo principų, o viešojo administravimo instituciją saistančių konsultacijų institutas atitinka teisinio tikrumo ir aiškumo, atsakingo valdymo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, išplėtotus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.
Vienodos ir kokybiškos konsultavimo praktikos įgyvendinimas padeda:
- sumažinti konsultavimo proceso klaidų tikimybę;
- sumažinti teisės aktų nuostatų nesilaikymo atvejų, dėl kurių atitinkamai galėtų mažėti patikrinimų skaičius, teismų bei ikiteismine tvarka asmenų ir priežiūros institucijų ginčus sprendžiančių institucijų bylų skaičius ir darbo krūvis, siekiant taupyti biudžeto lėšas;
Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairės
- užtikrinti mandagų ir kokybišką asmenų aptarnavimą priežiūros institucijose ir taip skatinti didesnį asmenų pasitikėjimą valdžios institucijų veikla;
- efektyviau tobulinti teisinį reguliavimą, atliekant suteiktų konsultacijų analizę, vertinant pastabas dėl teisinio reguliavimo trūkumų, atkreipiant dėmesį, kurios teisės aktų nuostatos subjektams kelia įgyvendinimo sunkumų;
- ūkio subjektui užtikrinti teisinį tikrumą dėl jo atliekamos ūkinės veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams ir taip sukurti stabilesnę verslo aplinką, prielaidas pritraukti užsienio investicijų.
Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai
Kiekvienos priežiūros institucijos paskirtis ir tikslas – gerinti situaciją jos kompetencijai priskirtose priežiūros srityse, užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, o įvykus incidentui – kiek įmanoma greičiau ir veiksmingiau sumažinti žalą.
Kai situacija priežiūros srityse dažnai kinta, valdymo sprendimai įstaigoje priimami kiekvieną dieną, todėl tik nuolat stebint ir vertinant institucijos veiklos rezultatus galima pastebėti ir analizuoti pasikeitimus prižiūrimoje srityje bei atliekamos verslo priežiūros procesuose, atrasti jų priežastis ir tinkamu laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti.
Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai skirti:
užtikrinti institucijos tikslų pasiekimą, laiku priimti tinkamus valdymo sprendimus;
paviešinti institucijos naudą visuomenei bei pastangas gerinti verslo priežiūros kokybę;
užtikrinti grįžtamąjį ryšį iš verslininkų.
Pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinų reikšmių ambicingumas ir jų pasiekimas daro įtaką priežiūros institucijų veiklos vertinimui, todėl pasiektos vertinimo kriterijų reikšmės turi būti įtrauktos į priežiūros institucijų metines veiklos ataskaitas.
Priežiūros institucijos, planuodamos savo veiklą ir rengdamos strateginio planavimo dokumentus, priemones ir išteklių paskirstymą turi planuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinas reikšmes.
Pareiga visoms priežiūros institucijoms diegtis veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ patvirtinto Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo (Aprašas) ketvirtajame skirsnyje. Nuo 2012 m. liepos mėn., priėmus naują nutarimo redakciją, visi ūkio subjektų veiklos (objektų, ūkinių veiklų) priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, atsižvelgdami į jų vykdomą veiklą bei kaupiamus veiklos duomenis, privalo nustatyti veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius (formuluotes bei rodiklių skaičiavimo metodus) ir kas mėnesį (reikšmes, nustatomas apklausos būdu, kas ketvirtį) fiksuoti rodiklių reikšmes.
Rodikliai ir jų atitinkamų periodų reikšmės arba 3 paskutinių mėnesių reikšmių vidurkiai turi būti skelbiami kas mėnesį priežiūros institucijų interneto svetainėse.
Priežiūros institucijos, rengdamos atitinkamų metų strateginio planavimo dokumentus, privalo nustatyti vertinimo kriterijus, suformuluotus pagal Aprašo 10, 11 ir 12 punktus ir, atsižvelgdamos į perspektyvinius siekius, nustatyti šių vertinimo kriterijų siektinas reikšmes planavimo periodui.
Norėdami gauti daugiau informacijos priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklių diegimo ir taikymo klausimais, rašykite el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2023-09-23