Ūkio subjektų veiklos priežiūros pertvarkos viešinimas

Priežiūros institucijų konsolidavimas

Priežiūros institucijų konsolidavimu siekiama mažinti verslo priežiūrai reikalingus išteklius konsoliduojant priežiūros institucijų administracines funkcijas. Priklausomai nuo konkrečių priežiūros institucijų veiklos specifikos ir jų veiklos organizavimo įgyvendinus konsolidavimo sprendimus, konsolidavimas taip pat gali atnešti ir papildomos naudos – optimizuoti priežiūros funkcijų paskirtsymą ir apimtis, mažinti veiklos patikrinimais sukeliamą naštą ūkio subjektams, didinti priežiūros institucijų specialistų kompetenciją suteikiant sąlygas konsultuoti ir tikrinti įvairesnio pobūdžio klausimais, didinti priežiūros procesų atlikimo efektyvumą ir pan.

2018 m. gruodžio 12 d. Vyriausybė patvirtino Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planą

Dviejų datų taisyklė

Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui, visi teisės aktai (įskaitant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymus bei savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktus), kuriais keičiamos verslo sąlygos, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., t. y. laikantis „dviejų datų“ taisyklės. Teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.

Įpareigojimas institucijoms priimti teisės aktus, laikantis ,,dviejų datų" taisyklės, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje ir privalomas visiems teisėkūros subjektams.

„Dviejų datų“ taisyklė netaikoma, kai teisės aktai priimami:

  • įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus; 

  • įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus; 

  • įtvirtinant ūkio subjektams palankesnį reguliavimą. 

Naudingos nuorodos:

Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų vertinimas

Pagal minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, priežiūros institucijos veiksmai turi būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Taigi ūkio subjektai neturėtų būti baudžiami už pažeidimus, kurie yra formalūs, nekeliantys jokios grėsmės aplinkai, visuomenei, žmonėms, kitaip tariant – mažareikšmiai.

2014 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas buvo papildytas 369 straipsniu, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad  mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimasteisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė.

Priežiūros institucijos privalo vertinti teisės aktų reikalavimų mažareikšmiškumą. Išimtis – mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, asmens duomenų apsaugos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekančioms institucijoms, kurioms rekomenduojama atsižvelgti į teisės aktų reikalavimų pažeidimų mažareikšmiškumą.

Nustačius mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą, ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba, jeigu pažeidimą galima ištaisyti nedelsiant patikrinimą atliekančio inspektoriaus akivaizdoje. Kai to padaryti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą.

Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūros institucijos teisės aktuose.

Kontroliniai klausimynai

Verslo priežiūrą atliekančios institucijos tikrindamos verslą naudoja kontrolinius klausimynus. Tai vieningas tikrinamų aspektų sąrašas, skirtas ir tikrintojui, ir tikrinamajam. Verslininkas pagal kontrolinį klausimyną gali tinkamai pasirengti patikrinimui.

Kontroliniai klausimynai yra sudaryti iš kontrolinių klausimų, kurie atspindi svarbiausius teisės aktų reikalavimus ūkio subjektams bei yra suformuluoti aiškiai, suprantamai. Už reikalavimus, neįtrauktus į kontrolinį klausimyną, priežiūros institucija neskiria poveikio priemonių (visų pirma, baudų), tačiau konsultuoja, išskyrus išimtinius atvejus, kai poveikio priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjektui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai jis jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo.

Kontrolinių klausimynų taikymas naudingas tiek verslui, tiek ir pačioms priežiūros institucijoms. Verslo atstovai klausimynų pagalba gali sužinoti, ką konkrečiai ir kaip tikrins inspektorius, bei būti tikri, jog nesulauks baudų už kitų nei klausimyne nurodytų reikalavimų pažeidimą, nebent piktybiškai nevykdytų tikrintojo nurodymų pasitaisyti arba keltų realią grėsmę aplinkiniams. Priežiūros institucijos gali tiksliai žinoti, ką tikrina jų inspektoriai, o šie – ką privalo patikrinti. Taip siekiama suteikti daugiau aiškumo, skaidrumo ir efektyvumo inspektavimo procesui.

Rizikos vertinimu pagrįsta verslo priežiūra

Prižiūrimų ūkio subjektų ir veiklos sričių rizikingumo vertinimas yra pažangi ir būtina praktika, kurios priežiūros institucijos privalo laikytis planuodamos ir atlikdamos priežiūros veiksmus.

Rizikos vertinimu ir valdymu pagrįsta ūkio subjektų veiklos priežiūros sistema – tai priežiūros institucijoje įdiegtos organizacinės ir techninės priemonės, leidžiančios nustatyti grėsmes, susijusias su žalos ar pavojaus saugomoms vertybėms (žmonių ir gyvūnų gyvybė, sveikata, aplinka, piliečių teisės, rinka, valstybės ir privatus turtas ir pan.) atsiradimu, atlikti ūkio subjektų ir ūkinės veiklos rūšių rizikingumo vertinimą, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir renkantis tinkamiausias bei efektyviausias priežiūros priemones.

Taikant šią sistemą:

  • priežiūra nukreipiama prioritetinėmis kryptimis, pašalinami didžiausi, pavojingiausi pažeidimai (užtikrinamas rezultatyvumas);

  • institucijos ištekliai panaudojami efektyviausiai, neeikvojami atsitiktinėms veikloms, pavyzdžiui, patikrinimams reaguojant į kiekvieną, net ir nereikšmingą rizikos prasme, skundą (efektyvumas);

  • priežiūros veiksmai yra skaidrūs, pagrįsti, proporcingi pažeidimo mastui (užtikrinama ūkio subjektų nediskriminacija, lygybė prieš įstatymą);

  • didžiausią priežiūros naštą patiria didžiausi, nuolatiniai pažeidėjai (įgyvendinamas proporcingumo principas, gerėja verslo sąlygos tinkamai veikiantiems).

Tad, ši veiklos planavimo priemonė visame pasaulyje laikoma vienu svarbiausių įrankių, užtikrinančių efektyvią priežiūros institucijų veiklą.

Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Teisingumo ministerija parengė Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gaires (patvirtintos Ūkio ministro ir Teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-432/1R-169), kurias taikyti kviečia verslo priežiūros institucijas, diegiant rizikos vertinimo sistemas.

Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų

2011 m. didžioji dauguma verslo priežiūros institucijų pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Šiuo dokumentu priežiūros institucijos įsipareigojo pirmaisiais įmonės metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuotoje deklaracijoje institucijos įsipareigojo kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia nustatomas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, gali būti ir pratęsiamas.

Baudos ar veiklos apribojimai taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui.

Vienodas ir kokybiškas asmenų konsultavimas

Asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjektų kompetencijos klausimais yra viena iš viešojo administravimo subjektų vykdomų funkcijų, administracinė paslauga. Pareiga užtikrinti tinkamą tokios paslaugos kokybę išplaukia iš bendrų viešojo administravimo principų, o viešojo administravimo instituciją saistančių konsultacijų institutas atitinka teisinio tikrumo ir aiškumo, atsakingo valdymo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, išplėtotus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.

Vienodos ir kokybiškos konsultavimo praktikos įgyvendinimas padeda:

  • efektyviai įgyvendinti priežiūros funkcijų optimizavimo uždavinius, skirtus korupcijos sąlygoms mažinti, priežiūros reikalavimų suprantamumui ir patogiam prieinamumui užtikrinti ir priežiūros institucijų misijos sampratai keisti – labiau pabrėžiant metodinės pagalbos teikimą ūkio subjektams, kad šie galėtų tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų;

  • išvengti klaidingų, nevienodų konsultacijų;

  • užtikrinti mandagų ir kokybišką asmenų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, taip skatinant didesnį asmenų pasitikėjimą valdžios institucijų veikla;

  • sumažinti teisės aktų nuostatų nesilaikymo atvejų skaičių, dėl ko atitinkamai sumažėtų ir teismų bei kitų institucijų, ikiteismine tvarka sprendžiančių asmenų ir viešojo administravimo institucijų ginčus, darbo krūvis;

  • užtikrinti teisinį tikrumą atliekant įprastas ūkines operacijas, taip sukuriant stabilesnę verslo aplinką ir didesnes galimybes pritraukti užsienio investicijas.

Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Teisingumo ministerija parengė Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gaires (patvirtintos Ūkio ministro ir Teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-432/1R-169), kurias taikyti kviečia verslo priežiūros institucijas, diegiant vienodo konsultavimo praktiką.

Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai

Kiekvienos priežiūros institucijos paskirtis ir tikslas – gerinti situaciją jos kompetencijai priskirtose priežiūros srityse, užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, o įvykus incidentui – kiek įmanoma greičiau ir veiksmingiau sumažinti žalą.

Kai situacija priežiūros srityse dažnai kinta, valdymo sprendimai įstaigoje priimami kiekvieną dieną, todėl tik nuolat stebint ir vertinant institucijos veiklos rezultatus galima pastebėti ir analizuoti pasikeitimus prižiūrimoje srityje bei atliekamos verslo priežiūros procesuose, atrasti jų priežastis ir tinkamu laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti.

Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai skirti:

  • užtikrinti institucijos tikslų pasiekimą, laiku priimti tinkamus valdymo sprendimus;

  • paviešinti institucijos naudą visuomenei bei pastangas gerinti verslo priežiūros kokybę;

  • užtikrinti grįžtamąjį ryšį iš verslininkų.

Pareiga visoms priežiūros institucijoms diegtis veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ patvirtinto Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo (Aprašas) ketvirtajame skirsnyje. Nuo 2012 m. liepos mėn., priėmus naują nutarimo redakciją, visi ūkio subjektų veiklos (objektų, ūkinių veiklų) priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, atsižvelgdami į jų vykdomą veiklą bei kaupiamus veiklos duomenis, privalo nustatyti veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius (formuluotes bei rodiklių skaičiavimo metodus) ir kas mėnesį (reikšmes, nustatomas apklausos būdu, kas ketvirtį) fiksuoti rodiklių reikšmes.

Rodikliai ir jų atitinkamų periodų reikšmės arba 3 paskutinių mėnesių reikšmių vidurkiai turi būti skelbiami kas mėnesį priežiūros institucijų interneto svetainėse.

Priežiūros institucijos, rengdamos atitinkamų metų strateginio planavimo dokumentus, privalo nustatyti vertinimo kriterijus, suformuluotus pagal Aprašo 10, 11 ir 12 punktus ir, atsižvelgdamos į perspektyvinius siekius, nustatyti šių vertinimo kriterijų siektinas reikšmes planavimo periodui.

Pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinų reikšmių ambicingumas ir jų pasiekimas daro įtaką priežiūros institucijų veiklos vertinimui, todėl pasiektos vertinimo kriterijų reikšmės turi būti įtrauktos į priežiūros institucijų metines veiklos ataskaitas.

Priežiūros institucijos, planuodamos savo veiklą ir rengdamos strateginio planavimo dokumentus, priemones ir išteklių paskirstymą turi planuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinas reikšmes.

 

 

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-04