Ar galima statyti vėjo elektrinę ar saulės elektrinę kartu su transformatorine pastote žemės ūkio paskirties žemėje tame pačiame sklype? (2023-11-22)

KLAUSIMAS

Bendrovė Lietuvoje plėtoja saulės ir vėjo elektrinių projektus. Kadangi Bendrovė mano, kad transformatorinė pastotė turėtų būti laikoma atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės technologiniu priklausiniu, todėl ją galima statyti žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, kai ji statoma kartu su saulės arba vėjo elektrine. Prašome paaiškinti, ar būtina keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties, jei planuojama transformatorinės pastotės statyba yra kartu su vėjo ar saulės elektrine.

ATSAKYMAS (2023-11-22 Nr. (9.12 Mr) - 2D- 20143)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo Bendrovės) paklausimą „Dėl elektrinės priklausinių“.

          Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais.

          Klausiama „ar būtina keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties, jei planuojama transformatorinės pastotės statyba yra kartu su vėjo ar saulės elektrine“ ir nurodoma, kad „Kadangi Bendrovė mano, kad transformatorinė pastotė turėtų būti laikoma atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės technologiniu priklausiniu, ją galima statyti žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, kai ji statoma kartu su saulės arba vėjo elektrine.“

          Kaip ir minėta, Inspekcija teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Priežiūros įstatymu, kurio 3 ir 8 straipsniuose apibrėžtas baigtinis Inspekcijos funkcijų sąrašas.

          Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d.  nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“^[2] 11¹.2.2 papunktį, Energetikos ministerijai yra priskirta normuoti energetikos objektų (elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai) ir įrenginių, skirtų energijos ar energijos išteklių (įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius) gamybai, laikymui, perdirbimui, perdavimui, skirstymui, ir panašiai normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentus.

           Energetikos ministerija, atsakydama į analogiškus klausimus Inspekcijos gautame 2023-03-28 rašte Nr. 3-505 „Informacijos pateikimas“ nurodė:

          „Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalyje įtvirtinta, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė (toliau – elektrinė), tai nuosavybės ar kita teise valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai. Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių^[3] 4 punkte  transformatorių pastotė yra apibrėžta kaip aukštosios ir/ar vidutinės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba įrengta pastate, apimanti transformatorius, aukštinančius arba žeminančius įtampą į aukštąją ar vidutinę įtampas, skirstyklas, jų valdymą užtikrinančius ir kitus įrenginius ir statinius. Atsižvelgiant į tai, kad transformatorių pastotės paskirtis yra aukštinti ar žeminti įtampą, Energetikos ministerijos nuomone^[4], ji nėra laikytina elektrinės technologiniu priklausiniu, skirtu elektros energijai gaminti.

Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.

Vadovaujantis išdėstytu, Energetikos ministerijos nuomone, Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas yra taikomas kilnojamiesiems daiktams, numatytiems Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje, o statiniams, kurie pagal Statybos įstatymą yra laikytini pastatais, šis reguliavimas netaikomas.“ (Pabraukta šio rašto rengėjos).

Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 16, 37, 41 ir 84 dalyje apibrėžta: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė; statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;  statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“^[5]1 lentelės 12 punkte nurodyta, kad 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai (išskyrus transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitiklių, teritorijoje esančius kelius, aikšteles, tvoras, ryšių įrangos ir apsaugos postų pastatus, lauko tualetus, kabelių kanalus ir privažiavimo prie šių teritorijų kelius) priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Žemės sklypų naudojimo būdo turinys reglamentuotas Žemės naudojimo būdų turinio apraše^[6] (toliau –Aprašas).

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose teritorijose šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad:

- kadangi transformatorių pastotės paskirtis yra aukštinti ar žeminti įtampą, todėl ji nelaikytina elektrinės technologiniu priklausiniu, skirtu elektros energijai gaminti;

- jei transformatorių pastotė yra ypatingojo statinio – elektros tinklo dalis, tai vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsniu bei Aprašu, ypatingojo elektros tinklo transformatorių pastotė negali būti statoma žemės ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties. Ypatingasis elektros tinklas su transformatorių pastote galėtų būti statomas kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (Aprašo 21 punktas ) ar susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (Aprašo 22 punktas).

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.