BDAR
gdpr

KLAUSIMAS

 

   Nuo kada skaitoma pradėta statyba?

   Kada rašytiniai sutikimai dėl vykdomų projektavimo-statybos darbų nėra privalomi?

   Ar inspekcija pasielgė tinkamai neišduodama leidimo statyti nesudėtingąjį statinį valstybinėje žemėje?

 

ATSAKYMAS (2017-08-07, Nr. (9.12)-2D-11070)

 

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų pateiktų duomenų nepakanka tiksliai ir išsamiai atsakyti į klausimus (nežinoma, kokie statinių parametrai, jų vieta sklypo ribų atžvilgiu, kokie įgaliojimai suteikti jungtinės veiklos sutartimi, kokios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos ir pan.).

   Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, redakcijos, galiojusios nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 (prašyme nurodyto projekto rengimo ir statybos darbų vykdymo metu), 27 punkte nurodyta, kad „statybos darbų pradžia laikoma diena (įrašyta į statybos darbų žurnalą): 27.1. vykdant darbus rangos būdu – kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus; 27.2. vykdant darbus ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus.“. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 11 punkte.

   Manome, kad statybos pradžią, jei nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, galima įrodyti remiantis bet kokia turima dokumentacija, nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat liudytojų parodymais.

   Atsakant į antrąjį klausimą „kada rašytiniai sutikimai dėl vykdomų projektavimo–statybos darbų nėra privalomi?“, pažymime, kad neaišku, kokie rašytiniai sutikimai ir kurio statinio statybos atveju Jus domina. Todėl pateikiame tuo laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) (jį galima rasti interneto adresu http://www.vtpsi.lt/node/1167) su rašytiniais sutikimais ir nurodyta situacija galimai susijusias nuostatas apie atvejus, kada rašytiniai sutikimai privalomi.

   Pagal Reglamento 33 punktą, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype; besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). Vadovaujantis 34 punktu, šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus SLD, o, jei SLD privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą).

   Reglamento 11 priede nurodyta, kad: statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose ir šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

   Jeigu konkretaus statinio statybos aplinkybės neatitinka Reglamente nurodytų rašytinių sutikimų privalomumo atvejų, tai jie neprivalomi.

   Atsakydami į klausimą „Ar teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pasielgė tinkamai neišduodamas statybai leidimo nesudėtingiems statiniams valstybinėje žemėje?“, informuojame, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos, o ne Inspekcija.

   Šis atsakymas turi konsultacijos statusą ir negali būti traktuojamas kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje, juolab, kai su paklausimu susiję klausimai pagal  Inspekcijos ieškinį nagrinėjami teisme.

KLAUSIMAS

Ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas visam projektui, kuriuo numatyta statyti nesudėtinguosius statinius (atliekų aikšteles), jeigu tik 1/20 projekto dalis patenka į kultūros paveldo vietovę?

 

ATSAKYMAS (2017-02-23, Nr. (9.12)-2D-2305)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Pažymime, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ne projektui, o išduodamas statinių, suprojektuotų tame projekte, statybai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad leidimas statyti naują 1 grupės nesudėtingąjį statinį privalomas statant šį statinį  kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).

Vadovaudamiesi pirmiau nurodyto teisės akto nuostatomis manome, kad paklausime nurodytu atveju, vienos aikštelės (I gr. nesudėtingasis statinys), kuri bus statoma kultūros paveldo vietovėje, statybai pagal parengtą supaprastintą statybos projektą reikės gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

2015 metais buvo patvirtintas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti. Po to kreipiausi į rajono savivaldybę dėl rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui. Gavau atsakymą, kad „gyvenamajam namui, pagalbinio ūkio paskirties pastatams – be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias aukštis 8,5 metrai, didžiausias bendras plotas 80 kv. m, kuris nėra mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, neprivaloma rengti projektą, neprivalomas rašytinis priarimas ar leidimas statyti statinį“.

Šiuo pagrindu pavasarį ėmiausi statybos darbų: išsikasiau duobes pamatams, surinkau armatūrą. Darbai nevyko greitai, kadangi viską dariau pats. Pamatų duobės yra užfiksuotos www.geoportal.lt tinklalapyje 2015-2016 m ortofoto medžiagoje. Atlikęs visus reikiamus darbus rugsėjį išliejau pamatus.

Vadovaujantis rajono savivaldybės pirmiau minėtu atsakymu, kad statybos leidimas neprivalomas, statybos pradžios darbai nebuvo užfiksuoti.

Prašau atsakyti:

1. Kokie reikalavimai taikomi tęsiant gyvenamojo namo iki 80 kv. m  statybas. Kadangi statybos pradėtos vadovaujantis rajono savivaldybės raštu, statybos projektas neparengtas.

2. Ar privaloma A energinio naudingumo klasė pastatui?

3. Ar pakanka pateiktų duomenų tęsti pradėtus darbus pagal anksčiau galiojusius teisės aktus: nereikalingas statybos leidimas ir neprivaloma A energinio naudingumo klasė pastatui?

4. Ar registruojant pastatą Registrų centre nebus reikalaujami dokumentai (statybos leidimas ir A energinio naudingumo klasė pastatui) pagal naujai įsigaliojusį teisės aktą?

 

ATSAKYMAS (2017-01-30, Nr. (9.12)-2D-1089)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1,3. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 878, kuriuo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 3 priedo 1.3 papunktyje nustatyta, kad norint statyti naują II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Šios nuostatos negalioja iki 2016-12-31 pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatams.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad iki 2016-12-31 pradėtų statyti II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento (jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus).

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 11 punkte nurodyta, kad statybos darbų pradžia laikoma diena:

11.1. vykdant darbus rangos būdu – kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus;

11.2. vykdant darbus ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus.

Manome, kad statybos pradžią galima įrodyti nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis, vietovių fotografijomis („Street View“) ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat remiantis liudytojų parodymais.

2. Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 19 punkte nurodyta, kad statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodyto teisės akto nuostatomis manome, kad II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų (kai statybą leidžiantys dokumentai pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus buvo neprivalomi) statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.

Jei statybos darbai pradėti iki 2016 m. lapkričio 1 d. energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.

4. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tokio II grupės nesudėtingojo gyvenamojo pastato statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

Statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir pastato kadastro duomenų byla būtų pagrindas registruoti II grupės nesudėtingąjį gyvenamąjį pastatą Nekilnojamojo turto registre.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

       2015 metais pradėjau statyti II grupės nesudėtingą statinį (gyvenamąjį namą), kuriam tuo metu nebuvo privalomas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

     Nuo 2017 m. privalomas leidimas statyti II grupės nesudėtingus gyvenamuosius namus. Ar mano pradėta statyba bus laikoma savavališka, ar privalau gauti leidimą? Kaip užbaigti tokio statinio statybą?

 

ATSAKYMAS (2017-01-09, Nr. (13.2)-D8-145)

     Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 878, kuriuo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 3 priedo 1.3 papunktyje nustatyta, kad norint statyti naują II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą.

     Šios nuostatos negalioja iki 2016-12-31 pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatams.

    Manome, kad statybos pradžią galima įrodyti remiantis bet kokia dokumentacija, nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis,  vietovių fotografijomis („Street View“) ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat remiantis liudytojų parodymais.

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad iki 2016-12-31 pradėtų statyti II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento (jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus). Tokio pastato statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

KLAUSIMAS

   Žemės sklype, kurio pagrindinę naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, planuojame statyti vieno aukšto gyvenamąjį namą, kurio plotas būtų iki 80 kv. m, o aukštis – mažesnis kaip 8,5 m (II grupės nesudėtingas statinys). Nuo statinio iki sklypo ribos būtų išlaikomas ne mažesnis kaip 3 m atstumas. Planuojamas prisijungimas prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų, vietinis gręžinys arba šulinys ir nuotekų valymo įrenginiai su nuotekų išleidimų į šalia esantį upelį.

   Prašome paaiškinti:

1. Ar tokiam statiniui statyti reikalingas atestuotų projektuotojų parengtas ir su atsakingomis institucijomis suderintas gyvenamojo namo projektas? Ar statyboms, kurias planuojama vykdyti patys ūkio būdu, užtenka pačių parengto namo plano?

2. Jeigu projektas ir statybą leidžiantys dokumentai yra neprivalomi, tai koks yra tokio gyvenamojo namo įregistravimo procesas pabaigus statybą? Kokius dokumentus reikia turėti registravimo metu?

3. Jeigu minėtas gyvenamas namas būtų statomas be statybą leidžiančių dokumentų, ar galėsime įsirengti elektros, vandentiekio (vietinis gręžinys arba šulinys) ir nuotekų (nuotekų valymo įrenginiai su nuotekų išleidimu į šalia esantį upelį) tinklų komunikacijas?

4. Ką reiktų atsakyti statybų inspektoriams, jei sulauktume jų vizito statybų metu? Kaip neturint parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (jeigu jie neprivalomi) reikėtų įrodyti, kad statau namą iki 80 kv. m (II grupės nesudėtingą statinį)?

 

 

 

 

 

ATSAKYMAS (2016-08-22, Nr. (9.12)-2D-11954)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

  1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, 13 punkte nustatyta, kad nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti, fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą. Šio išsilavinimo nereikia kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.

   Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.2 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Šio priedo 10 punkte pažymėta, kad jei šiame priede nurodytas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamas statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu. 

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, manome, kad jeigu Jūsų žemės sklypas nepatenka į pirmiau išdėstytas teritorijas, tai statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, o atitinkamas projektas rengiamas statytojo pageidavimu.

  1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Deklaracijos apie statybos užbaigimą formą galite rasti Inspekcijos interneto svetainėje adresu www.vtpsi.lt → „Paslaugos“ →“Administracinės paslaugos“ → „Prašymai ir jų formos“ → „3. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą“.

Informuojame, kad deklaracija apie statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų byla yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

  1. Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Atkreipiame dėmesį, kad norėdami prisijungti prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų (pvz.: elektros inžinerinių tinklų) turite kreiptis į jų savininkus dėl prisijungimo sąlygų išdavimo. Dėl galimybės nuotekas leisti į upelį turėtumėte pasikonsultuoti su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu.

  1. Teisės aktai nereglamentuoja, kokie dokumentai turėtų būti pateikiami tokiu atveju. Jeigu nebuvo rengtas atitinkamas projektas, statinio planas ar kt., statytojas savo žodžiu, patvirtina, kad stato nesudėtingą statinį.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

  1. Ar sandėliukai, esantys namo kieme, neturintys pamatų patenka į savarankiškai funkcionuojančių nekilnojamųjų daiktų sąrašą?
  2.  Ar šie sandėliukai gali būti laikini ir ar galima jais naudotis?
  3. Ką reiškia archyvinėje inventorinėje byloje spaudas „Savavališka statyba“ ? statybos data byloje nenurodyta.
  4. Kai sandėliukai yra bendraturčių sklype, ar galima juos remontuoti, jeigu nesi savininkas?
  5. Ar galima sandėliukus, kurie neturi savininkų ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, įteisinti kaip nekilnojamuosius daiktus, pripažinti juos tinkamais naudoti? Ar reikalingas leidimas KVAD teritorijoje?

 

ATSAKYMAS (2016-07-08, Nr. (9.12)-2D-9790)

     Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

  1. Manome, kad Jūsų paklausime įvardyti sandėliai yra nekilnojamieji daiktai, jeigu jie atitinka Civilio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvoką: „Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji)“.
  2. Minėti sandėliai gali būti laikini statiniai, jei jie atitinka Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 4 punkte įtvirtintą sąvoką: „Laikinas statinys yra statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Įstatymo 2 straipsnio 4 punkte taip pat nustatyta, kad laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
  3. Įstatymo 2 straipsnio 71 punkte yra įtvirtinta savavališkos statybos sąvoka: „Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.“ Žyma „Savavališka statyba“, esanti pastatų techninės inventorizacijos (kadastrinių matavimų) dokumentuose informuoja apie galimai savavališką statybą. Tačiau savavališkos statybos faktas nustatomas savavališkos statybos aktu, kurį surašo statybos valstybinę priežiūrą atliekantis institucijos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka.
  4. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, statinio remontas galimas tik kai statytojas statinį valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
  5. Tuo atveju, kai statiniai bešeimininkiai, privalu vadovautis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis.

      Siekiant įteisinti pastatus, kurie pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., privalu vadovautis Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, nuostatomis.

      Bendruoju atveju statytojo teisė gali būti įgyvendinama, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, (toliau – Reglamentas) 33.1 punktu, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, žemės sklypo bendraturčių sutikimas (susitarimas) statyti statinį tokiame sklype yra privalomas.

     Manome, kad jeigu paklausime nurodyti sandėliai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelėje 5 punkte (3 ir 5 skiltyse) nurodytus požymius, jie gali būti priskiriami nesudėtingų statinių I grupei.

    Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas rašytinis pritarimas statinio projektui (toliau – SLD) nurodomi Reglamento 6 priede. Šio priedo 2.1 punkte nurodyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nurodyti Reglamento 11 priede. Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nesudėtingų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Įstatymo 24 straipsnio 41 punkte nustatyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo <...> deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

     Apibendrinant pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas manome, kad, jeigu paklausime nurodyti sandėliai, priskirtini I grupės nesudėtingi statinių grupei, yra kultūros paveldo teritorijoje ir pastatyti po 1991 m. liepos 25 d., siekiant įteisinti jų statybą, reikia gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (kai jie privalomi), parengti supaprastintą statybos projektą, gauti jam rašytinį pritarimą ir, surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruoti statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   Aš ir kaimynai tuos pačius teisinius aktus apie tvorų bei atraminių sienelių statymą suprantame skirtingai, todėl prašau Jūsų išaiškinti ir pateikti atsakymą, kaip turėtų būti įrengta sienelė ir tvora mūsų atveju.

   Kaimynų sklypas yra sukeltas mano sklypo atžvilgiu 1.5 m. Kaimynai ant sklypo ribos nori įsirengti atraminę sienelę. Planuojamas atraminės sienelės aukštis: 1.10-1.50 m. Pokalbio su kaimynais metu paaiškėjo, kad jie planuoja  ant atraminės sienelės įrengti tvoros stulpus, kurie būtų apie 1.8m aukščio, tokiu atveju bendras  jų tvoros aukštis iš mano pusės būtų 3.2 metro iš jų pusės 1.8m.

   Koks aukščiausias leistinas tvoros aukštis iš mano pusės? Kaip turėtų būti įrengta tokia tvorų kombinacija, jei sklypas sukeltas? Ar atraminė sienutė ant ribos, ar tvora toliau, ar atraminė sienutė toliau, o tvora dar toliau? Koks galėtų būti žemiausias atraminės sienelės aukštis, kad jie ją galėtų įsirengti ant sklypo ribos, be mano sutikimo, jei tai išviso galima?

   Jei aš sutikčiau ant sklypo ribos įrengti atramine sienelę, kurios aukštis būtų 0.8 m, tai kokiu atstumu nuo ribos, kaimynai galėtų statyti 1.8m aukščio tvora? Ar tiesa, kad tvora turėtų būti patraukta  nuo atraminės sienutės per tvoros aukštį? Mano atveju tvora yra šiaurinėje pusėje, kaimynų pietinėje. Jei kaimynai atsisakytų atraminės sienelės ir nuspręstų formuoti nuožulnų šlaitą, tai kokios taisyklės būtų taikomos šlaito formavimui? Kiek laipsnių pasvyrimas? (ar 45?) Kokiu atstumu nuo sklypo ribos tuomet jie galėtų tverti tvorą kurios aukštis 1.8m?

 

   ATSAKYMAS (2016-05-04, Nr. (9.12)-2D-6208)

   Atsakydami į paklausimą informuojame, kad  paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

   Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010) 11 priedo nuostatos reglamentuoja tvorų ir atraminių sienučių statymo aspektus. STR 1.07.01:2010 11 priedo 1 ir 2 punktuose numatyta: „Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

   1. statant užtvarą:

   1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);

   1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):

   1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ([)30°);

   1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

   Pastaba. Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, (rengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

   2. statant atraminę sienutę:

   2.1. ant sklypo ribos;

   2.2. savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

   Pastaba. Statant užtvarą ant atraminės sienutės, užtvarai taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2punkte nustatyti reikalavimai.“.

  Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelėje nustatytas įvairių užtvarų, atraminių sienučių ir įvairių užtvarų ant atraminių sienučių priskyrimas atitinkamai nesudėtingų statinių kategorijos grupei. STR 1.07.01:2010 6 priedas, Statybos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja statybą leidžiančių dokumentų privalomumą.

 Taigi asmuo, statydamas atraminę sienutę ar tvorą, turėtų atsižvelgti į aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas ir nuspręsti, kokio aukščio, kokių kombinacijų (tvora bus ant atraminės sienutės ar atskirai), kokiu atstumu nuo gretimo sklypo ribos bus statomi el. paklausime minimi statiniai.

   Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktu,  didžiausias sklypo reljefo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:

   1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.;

   2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti  nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

   Norint įvertinti, ar statytojo formuojamas sklypo reljefo nuolydis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir projekto sprendinių, reikėtų vertinti statinio projekto sklypo dalies sutvarkymo sprendinius (statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 6 punktas: „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai.“).

   Nuožulnų žemės sklypo šlaitą reikėtų formuoti įvertinus grunto tipą. Pagal atitinkamo grunto tipą žemės sklypo šlaitą galėtų suformuoti kompetentingas  statinio projektuotojas.

   Teisės aktus galite rasti Inspekcijos interneto svetainėje www.vtpsi.lt – „Teisinė informacija“ – „Teisės aktai“ – „Statybos techniniai reglamentai“. Taip pat interneto svetainėje  www.tar.lt.  

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

    Ar galima žemės sklype, išnuomotame iš valstybės pagal sutartį, statyti laikinus, nesudėtingus II grupės statinius?

 

   ATSAKYMAS (2016-04-11. Nr. (9.12)-2D-4863)

   Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad rašte pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Rašte minimame žemės sklype galima statyti II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamus statinius, jei statinių naudojimo paskirtis atitiks žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, bus laikomasi teritorijų planavimo dokumentuose numatytų sprendinių, žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir pan. Pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – reglamentas) 6 priede numatytas nuostatas dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo.

   Statant šiuos statinius valstybinėje žemėje, pagal reglamento 33 ir 34 punktus privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą).

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   Kaip apskaičiuojamas I grupės nesudėtingas plotas. Pagal išorinių sienų paviršius gaunasi iki 50 m2 plotas, pagal stogo išsikišimus gaunasi virš 50 m2.

   Kaip tada skaičiuojama, nes nenoriu viršyti I grupės nesudėtingo statinio parametrų:

   1) Pagal išorinių sienų paviršių?

   2) Ar pagal vidaus patalpų plotą?

   3) Ar pagal šlaitinio stogo išsikišusius gabaritus?

 

   ATSAKYMAS (2015-12-22, Nr. (8.4)-2D-20134)

   Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų paklausimą, pateikia nuomonę teiktais klausimais. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelėje pateikti pastatų, priskirtinų nesudėtingiems statiniams matmenys:        

 

Eil. Nr.

Pastatai

Techniniai parametrai

Pastabos

Didžiausias aukštis, m

Didžiausias

plotas, m2

I grupė

II grupė

I grupė

II grupė

1.

 

Gyvenamasis (vieno, dviejų butų) namas

 

 

8,5

 

 

80

 

Projektuojami pagal
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytus reikalavimus [4.17]

2.

 

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų [4.19 ]

5

 

8,5

 

50

 

80

 

 

3.

Šiltnamis

5

80

 

4.

Sodo namas [4.5]

8,5

80

 

5.

Kiti negyvenamieji pastatai* [4.19]

5

 

8,5

 

50

 

80

 

 

 

   Teikiame nuomonę dėl pastatų priskyrimo I grupės nesudėtingiems statiniams bei nesudėtingų statinių ploto skaičiavimo:

   1. Aplinkos ministerijos 2010-11-17 rašte Nr. (13.2)-D8-10773 pateikta nuomonė dėl nesudėtingo statinio ploto skaičiavimo (http://vtpsi.lt/node/2126):

   „Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta sąvoka „nesudėtingas statinys“ – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys“.

   Atsižvelgiant į nustatytą „nesudėtingo statinio sąvoką“, manome, kad į nesudėtingo statinio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, kuri yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, rūsio (pusrūsio) plotas neįskaičiuojamas.“

   2. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 144 punkte reglamentuota, kaip skaičiuojamas patalpų plotas: „Skaičiuojant pastato vidaus plotus būtina laikytis šių nurodymų:

   144.1. patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių;

   144.2. neįskaičiuojami plotai:

   144.2.1. žemesnių kaip 1,6 m nišų ir jose įrengtų spintų;

   144.2.2. erdvių po laiptais, kurios žemesnės kaip 1,6 m;

   144.2.3. pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m;

   144.2.4. krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m;

   144.2.5. iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angų. Jei sienos ar pertvaros angos plotis didesnis kaip 1,5 m ir yra įstiklinta ar pan., ir kurios aukštis nuo grindų didesnis kaip 1,6 m, šios angos plotas skaičiuojamas iki atatinkamos atitvaros;

   144.2.6. uždarų laiptinių, lifto šachtų;

   144.2.7. atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių.“

   Teigti, kad I grupės nesudėtingiems statiniams priskirtini tik statiniai, kurių plotas neviršija 50 kvadratinių metrų negalima, nes šiltnamis ir sodo namas taip pat priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, o jų plotas negali viršyti 80 kvadratinių metrų;

   3. statinio priskyrimą I grupės nesudėtingiems statiniams sąlygoja ne tik statinio plotas, bet ir aukštis. Jeigu pastato aukštis viršys leistiną I grupės statinio aukštį, tai toks statinys jau nebus priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams.

   I grupės nesudėtingo statinio ploto skaičiavimasŠi konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

      Sklypo detalusis planas buvo sudarytas 2008-09-25 dieną, vadovaujantis pagal tuomet galiojusį LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio punktais: 49 - statymo intensyvumas ir 50 - užstatymo tankumas, stoginių - inžinerinių statinių užstatymo plotas nevertintas skaičiuojant užstatymo tankumą ir intensyvumą. 2015 metais ruošdami techninį namo planą susidūrėme su neaiškumu.

      Vadovaujantis iki 2013-12-31 galiojusiu teritorijų planavimo įstatymu: užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

      Vadovaujantis nuo 2014-01-01 įsigaliojusiu teritorijų planavimo įstatymu: užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014m. sausio 2d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintu Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punkto nuostata, pažymima, kad detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014m. sausio mėn., vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

      Klausimai:

      1. Ar sklype statomas garažas (kaip nesudėtingas statinys), kuris stovės atskirai nuo namo, įskaičiuojamas į užstatymo tankį, kuris yra 5% ar priskiriamas užstatymo intensyvumui sklype, kuris yra 10%?

      2. Ar galima statyti stoginę automobiliui prie namo, ar ji pagal galiojančius teritorijų planavimo įstatymus nebus įskaičiuojama į namo tankį, jei sklypo detalusis planas buvo sudarytas 2008 metais?

      Apibendrinant abu klausimus norėčiau sužinoti, ar galima prie namo statyti garažą arba stoginę, nepažeidžiant kitų detaliuoju planu nustatytų apribojimų.

 

ATSAKYMAS (2015-09-04, Nr. (8.4)-2D-13162)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte nurodyta, kad galiojančiuose detaliuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d, galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

      Iki 2013-07-16 Teritorijų planavimo įstatymo galiojusios redakcijos 2 straipsnio 49 dalyje nustatyta, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, ir 50 dalyje nustatyta, kad užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

      Nuo 2013-07-16 Teritorijų planavimo įstatymo galiojančioje redakcijoje 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpų, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, ir 40 dalyje nustatyta, kad užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

      Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis manome, kad paklausime nurodyto detaliojo plano (patvirtinto 2008-09-25) rengimo metu galiojo sąvokos:

užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu;

užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

      1. Statant garažą (pastatą) pagal 2008 m. patvirtinto detaliojo plano sprendinius, garažas turėtų būti vertinamas skaičiuojant nustatytą užstatymo intensyvumą, užstatymo tankumą.

      2. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 5.3 punkte nurodyta, kad  stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato.

      Statant stoginę automobiliui (inžinerinį statinį) pagal 2008 m. patvirtinto detaliojo plano sprendinius, stoginė neturėtų būti vertinama skaičiuojant nustatytą užstatymo intensyvumą, užstatymo tankumą.

      Žemės sklypas turi būti tvarkomas nepažeidžiant patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Statant prie gyvenamojo namo garažą arba stoginę turi būti nepažeisti galiojančio detaliojo plano sprendiniai, tarp jų ir nustatytas užstatymo intensyvumas, užstatymo tankumas.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Prašau atsakyti į klausimus;

      1. Ar tvoros kiaurymių ploto procentų skaičiavimas priklauso nuo to, kokiu atstumu tvora pastatyta iki ribos: 10 cm, 20 cm ar prie pat ribos?

      2. Jei tvora pastatyta 10 cm atstumu nuo ribos, ar skaičiuojant kiaurymių ploto procentą į skaičiavimus reikia įtraukti visą cokolinės dalies plotą 0,14xl, čia l – cokolinės dalies ilgis, 14 cm aukštis. Jei reikia įtraukti ne visą plotą, tada kurią dalį?

      3. Kaip apskaičiuoti tvoros sparų plotą, jie tie sparai yra viengubo pjovimo lentos, visos skirtingų pločių ir net tos pačios lentos skiriasi pločiai viršuje ir apačioje?

      Ar pakanka skaičiuoti apytiksliai imant vidutinį lentos plotį?

 

ATSAKYMAS (2015-08-31, Nr. (8.4)-2D-12858)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 11 priedo 1.2 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):

      1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);

      1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

      Atsižvelgdami į paklausime nurodytą informaciją ir pirmiau nurodyto teisės akto nuostatas manome, kad:

      1. Užtvaros kiaurymių plotas išlieka toks pat nepriklausomai nuo to ar užtvara bus statoma prie sklypo ribos ar atitraukta tam tikru atstumu nuo sklypo ribos, todėl užtvaros kiaurymių ploto skaičiavimui užtvaros atstumas nuo sklypo ribos įtakos neturi.

      2. Visais atvejais skaičiuojant užtvaros kiaurymių plotą, reikia įvertinti visas užtvaros konstrukcijas.

      3. Teisės aktai nenumato, kad šiuo atveju būtų galima atlikti apytikslius matavimus, todėl manome, kad turėtų būti tiksliai įvertintas užtvaros kiaurymių plotas.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Prašau atsakyti į mano klausimą. Yra padaryta tvora tarp kaimyno ir mano sklypo. Ar aš galiu uždėti skardą iš savo pietines pusės, savo žemėje, iki dviejų metrų aukščio - ji kaimynui yra iš šiaurinės pusės.

 

ATSAKYMAS (2015-08-21, Nr. (8.4)-2D-12434)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – Reglamento) 11 priedo 1 punkte nurodyta, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas privalomas statant užtvarą :

      1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);

      2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):

      2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);

      2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

      Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją ir pirmiau nurodyto teisės akto nuostatas manome, kad, jei Jūsų paklausime nurodyta tvora (tvoros konstrukcijos Jūsų sklypo pusėje) netenkina Reglamento 2.1 ir 2.2 punkto nuostatų, tai ji galėtų būti aklina (padengta skarda). Jei tvoros konstrukcijos yra ant sklypo ribos, manome, kad turėtumėte gauti kaimynų rašytinį sutikimą tvirtinti skardos lakštus ant tvoros.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Vadovaujantis nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacija, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 5 punktu: „Sutikimas suteikia teisę tiesti šias susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis bei juos aptarnauti: ... 5.4. centralizuotus (bendro naudojimo) inžinierius tinklus, nurodytus STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelėje „Inžineriniai statiniai“, bei jiems funkcionuoti būtinus statinius“.

      Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktu: „Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas:

      3.1.    statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje;

      3.2.    statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.“

      Kai projektuojamas objektas nepakliūna į išvardintas 3.1 ir 3.2 p. teritorijas, vadovaujanti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ parengtam projektui rašytinis pritarimas nėra privalomas.

      Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos regioninio žemės ūkio skyriaus sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai laikomas dokumentu, kuris leidžia vykdyti statybos darbus.

      Tačiau, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Direktoriaus įsakymas "DĖL NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2013 M. RUGSĖJO 10 D. ĮSAKYMO NR. 1P-(1.3.)- 265 „DĖL SUTIKIMŲ TIESTI SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJAS, INŽINERINIUS TINKLUS BEI STATYTI JIEMS FUNKCIONUOTI BŪTINUS STATINIUS VALSTYBINĖJE ŽEMĖJE, KURIOJE NESUFORMUOTI ŽEMĖS SKLYPAI, IŠDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1P-(1.3.)-358 nurodo:

      p.17. Sutikimas išduodamas 10-ies metų laikotarpiui skaičiuojant nuo Sutikimo išdavimo datos, bet ne ilgiau kaip iki servituto, suteikiančio teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

      Asmuo pagal išduotą Sutikimą privalo susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus nutiesti bei jiems funkcionuoti būtinus statinius pastatyti per 3 metus nuo Sutikimo išdavimo datos. Nenutiesus susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų bei nepastačius jiems funkcionuoti būtinų statinių per 3 metus, Sutikimas nustoja galioti ir šių Taisyklių nustatyta tvarka turi būti gautas naujas Sutikimas.“ ir p.18. Pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ar jiems funkcionuoti būtini statiniai Sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir neregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

      Pasibaigus išduoto Sutikimo terminui, pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei jiems funkcionuoti būtini statiniai turi būti nukelti jų savininko lėšomis, išskyrus atvejus, kai asmeniui išduotas naujas Sutikimas arba kai nutiestoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams bei pastatytiems jiems funkcionuoti būtiniems statiniams naudotis ir juos aptarnauti yra nustatytas servitutas.“

      Pastačius statinius šio sutikimo pagrindu, Statytojui neįmanoma įregistruoti Statinio Nekilnojamojo turto registre, ir deklaruoti statybos užbaigimo. Tam, kad statinys pastatytas šio sutikimo pagrindu nebūtų nugriautas, Statytojas privalo vadovautis šių taisyklių 18 p. t.y. prašyti kas 3 metus leidimo tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje.

      Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 45 p. rašoma „...statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai“.

      Prašome paaiškinti, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir NŽT direktoriaus įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-358 (2014 09 24) suderinamumą.

 

ATSAKYMAS (2015-06-15, Nr. (8.4)-2D-8755)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų 2015 m. birželio 2 d. el. paklausimą, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais, jų pateikimo eilės tvarka.

      Atkreipiame dėmesį, kad paklausime netiksliai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punkto, kada privalomas rašytinis pritarimas nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui, papunkčių numeracija.

      Statybos įstatymo 3 straipsnio Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas 2 punkte nustatyta, kad Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

      1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

      2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

      <...>.

      Paklausime nurodytu atveju statytojo teisės įgyvendinimui neprivaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą, nes kai paklausime nurodytas objektas (I ar II grupės nesudėtingas statinys centralizuoti inžineriniai tinklai) nepakliūna į statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 ir 2.2 p. p. išvardintas teritorijas, parengtam supaprastintam statybos projektui savivaldybės įgalioto pareigūno rašytinis pritarimas nėra privalomas.

      Lieka kita statytojo teisės įgyvendinimui privaloma sąlyga – žemės sklypo valdymas. Kadangi statytojui nuosavybes teise nepriklauso žemės sklypas, kuriame planuojami tiesti centralizuoti inžineriniai tinklai (nesudėtingi statiniai), valstybinę žemę valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tai ji ir nustato valstybinės žemės naudojimo tvarką, tame tarpe ir joje statomų statinių statybos trukmę ir statinio naudojimo (laikinumo) terminą, bei galimybę šį terminą pratęsti Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse (toliau – taisyklės), patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau -reglamentas) 45 punkte nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai.

      Apibendrinant manome, kad:

      - reglamento 45 punkto nuostatos dėl statybą leidžiančio dokumento neterminuoto galiojimo neprieštarauja taisyklių nuostatom, nes taisyklėse reglamentuojamas sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kaip žemės valdytojo sutikimas statyti statinį valstybinėje žemėje, kuris reikalingais visais atvejais, t. y. ir kai yra privaloma gauti savivaldybės įgalioto pareigūno rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, ir kai rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui nereikia;

      - taisyklėse nurodomas statinių laikinumas nereiškia, kad negali būti vykdomos statybos užbaigimo procedūros. Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Užbaigtų statyti nesudėtingų statinių deklaracijos Inspekcijoje netvirtinamos.

      - užbaigtą statyti laikiną statinį, t. y. statytojui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, galima naudoti tokį laikotarpį, kuriam yra išduotas sutikimas naudotis valstybine žeme ir jame esančiais statiniais.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) pateikė išaiškinimą, kad NŽT sutikimo pakanka siekiant vykdyti aplinkos pritaikymo projektą valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. <...> miesto savivaldybės miesto plėtros departamentas rekomendavo nustatyti servitutą toje sklypo dalyje, kuri bus reikalinga įvažiavimo/išvažiavimo keliams ir pandusui įrengti.

      Prašau išaiškinti:

      1. ar NŽT sutikime esamo panduso apibrėžimas patenka į susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų grupę;

      2. ar NŽT sutikimo pakanka aplinkos pritaikymo darbų projektų sprendinių įgyvendinimui valstybinėje žemėje šalia individualaus vienbučio gyvenamojo namo, ar yra privaloma nuomos ar panaudos sutartis.

 

ATSAKYMAS (2015-06-05, Nr. (8.4)-2D-8180)

      Teikiame nuomonę dėl Jūsų paklausime pateiktų klausimų.

      1. Atskiri pandusai susisiekimo komunikacijoms nepriskiriami. Tačiau pandusas gali būti:

      1) pastato sudėtine dalimi, jei tai numatyta statinio projekte;

      2) vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1014) 17.2 punktu, - atskiru inžineriniu statiniu, jei jo K nemažesnis kaip 10;

      3) vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „ Gatvės ir vietiniai keliai. Bendrieji reikalavimai“ (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1459) 136 punktu, - pėsčiųjų tako sudėtine dalimi.

      2. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1050) 33.3 punkte nurodyta, kad, kai numatoma statyti naują nesudėtingą statinį ar esamą nesudėtingą statinį rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype ir pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinius sutikimus (susitarimus).

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus. 

KLAUSIMAS

      Esu žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. <...>, savininkė. Prašau paaiškinti, kaip reikia įteisinti žemės sklype pastatytą 2 m aukščio tvorą, kokių dokumentų parengimu reikia pasirūpinti?

 

ATSAKYMAS (2015-06-02, Nr. (8.4)-2D-7972)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo 2 lentelės 3 punkte nustatyta, kad tvora, kurios aukštis nuo 1 m iki 2 m, priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.1 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

      Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą.

      Vadovaujantis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, paklausime nurodytas žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną bei į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, taip pat 0,02 ha žemės sklypo – į ryšių linijų apsaugos zoną.

      Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640, (toliau – Naudojimo sąlygos) 5.1 punkte nustatyta, kad kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus. Naudojimo sąlygų 126.2 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras.

      Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas manome, kad Jūsų atveju savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas tvoros statybai yra nereikalingas, tačiau turite gauti kelio savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą dėl tvoros statybos. Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į pakrantės apsaugos juostą, tvoros statyba yra draudžiama. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Jūsų žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas  (teisės naudotis pėsčiųjų taku), kurio užtverti negalite.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Ketinama gyvenamosios paskirties žemės sklype statyti užtvarą (tvorą). Pietų – pietryčių pusėje sklypas ribojasi žemės sklypu, kuris jau yra aptvertas tvora. Tarp sklypų yra 60-70 cm aukščio skirtumas. Siekiant apsaugoti žemės slinkimą į gretimą sklypą greta kaimyno tvoros dar ankstesniojo žemės sklypo savininko buvo pastatyta atraminė sienutė. Dabar norima statyti tvorą ant šios esamos atraminės sienutės.

      1. Ar teisingai suprantame, kad be kaimyno rašytinio sutikimo ant atraminės sienutės galėtų būti statoma aklina tvora? Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.1 ir 1.2.2 punktuose pateikti reikalavimai tvoros tankumui nebūtinai taikomi, nes ketinama statyti tvora, minėto kaimyninio sklypo atžvilgiu statmenai šešėlį mestų pietų – pietryčių kryptimi.

      2. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 1) pastaba, jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės, o vadovaujantis 3) pastaba užtvaros aukštis skaičiuotinas nuo atraminės sienutės viršaus. Taigi, ar teisingai suprantame, kad ant esamos  atraminės sienutės, pastatyta iki 2 m aukščio tvora būtų priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams ir jos statybai nebūtų reikalingi rašytiniai institucijų ir kaimyno pritarimai tvoros projektui?

      3. Prašome papildomai paaiškinti:

      3.1. ar šiame rašte nurodytas teisės aktų aiškinimas ir taikymas konkrečioje situacijoje yra tinkamas arba pateikti išaiškinimą, kokiu būdu turėtų būti vykdoma tvoros statyba (neturint kaimyninio žemės sklypo sutikimo), kad nebūtų pažeidžiami statybos srities teisės aktų reikalavimai (nurodant maksimalų galimą tvoros aukštį, atskaitos tašką, nuo kurio skaičiuotinas tvoros aukštis, mažiausią galimą tvoros atstumą iki sklypo ribos ir kitus parametrus).

      3.2. kaip įgyvendinami reikalavimai, dėl užtvarų statybos ant sklypo ribos ar šalia sklypo ribos. Rašte nurodyta atraminė sienutė yra įrengta šalia sklypo ribos, tačiau tam tikrose dalyse, gali būti, jog atraminė senutė liečiasi su sklypo riba. Kita vertus, tai niekaip nepažeidžia kaimyninio sklypo savininko interesų, nes savo sklypą jis jau apsitvėręs tvora. Ar tokie galimi kelių centimetrų netikslumai, jei tvora būtų įrengta ant atraminės sienutės, nesudarytų pagrindo reikalauti pripažinti tvoros statybą neteisėta? Kokį atstumą nuo sklypo ribos reikalinga palikti, kad nekiltų minėta rizika bei nereikėtų kaimyno derinimo?

 

ATSAKYMAS (2015-05-25, Nr. (8.4)-2D-7488)

      Teikiame nuomonę Jūsų rašte pateiktais klausimais eilės tvarka.

      1. Užtvaros akytumo reikalavimai, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1 punktu, taikomi tik:

- kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) – 50 proc. akytumo reikalavimas;

- kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis – 25 proc. akytumo reikalavimas.

Nagrinėjamu atveju, kadangi kaip teigiate rašte, užtvaros metamas šešėlis nukreiptas pietų – pietryčių kryptimis, užtvaros akytumo reikalavimai nenustatomi, t. y. galima statyti akliną užtvarą.

      2.  STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 5 punkte apibrėžti nesudėtingi statiniai „užtvaros ant atraminių sienučių“. Toks statinys, kurio apatinę dalį sudaro atraminė sienutė iki 1 m aukščio ir viršutinę – užtvara iki 2 m aukščio, priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Lentelės pastabose nustatyta, kad tokio statinio dalių aukščiai skaičiuojami:

      - atraminės sienutės aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus;

      - užtvaros aukštis nuo atraminės sienutės viršaus.

      Jūsų pateiktu atveju nurodytas statinys atitinka minėtus parametrus ir priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Tokių statinių statybai, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 papunkčiu, statybą leidžiantis dokumentas privalomas tik statant kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

      3.1. Jūsų rašte pateikti atraminės sienutės ir užtvaros statybos teisėtumo klausimai dėstomi tinkamai su sąlyga, kad atraminė sienutė jau yra seniau pastatyta ir dėl jos statybos kaimyninio sklypo savininkas 1 metus nuo jos statybos pradžios nepateikė pretenzijų (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis). Priešingu atveju, t. y. jei atraminę sienutę tik numatoma statyti, jos statybai keliami reikalavimai išdėstyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 2 punkte.

      3.2. Reikalavimas statyti „savo sklype“ reiškia, kad atraminės sienutės konstrukcijos neturi peržengti sklypo ribos. Šiuo atveju minimalus atstumas iki sklypo ribos nereglamentuojamas. Kaip jau minėta, jei atraminė sienutė buvo pastatyta seniau, pretenzijos dėl jos statybos (tame tarpe ir dėl atstumo iki sklypo ribos) turėjo būti pareikštos per 1 metus nuo statybos pradžios.

KLAUSIMAS

      2010 m. ant sklypo ribos be raštiško kaimyno sutikimo buvo pastatyta medine tvora. Kadangi nuo tvoros statybos pabaigos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kaimynas pretenzijų nepareiškė, statybos techninio reglamento STR 1.07.01 :2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.1 p. nuostatai neteko galios.

      2015 m. balandžio mėn. atliekant žemes sklypo išginimo darbus, pagal sklypo ribą, kaimynas nukasė žemes iš savo sklypo pusės. Kadangi mano sklypas yra aukščiau (aukščiausia vieta apie 1 metrą), nukasdamas žemes apnuogino mano tvoros požeminę pamato dalį, kas kelia grėsmę tvorai bei sklypo riboms.

      Prašau išaiškinti, ar tokiais savo veiksmais kaimynas nepažeidė mano interesų.

      Jeigu pažeidė, tai kokius teisės aktus ir kokia institucija sprendžia šių ginčų k1ausimą.

 

ATSAKYMAS (2015-05-25, Nr. (8.4)-2D-7480)

      Pagal paklausime pateiktą informaciją teikiame nuomonę dėl paklausime išdėstytų klausimų.

      Jūsų teigimu daugiau nei prieš metus ant sklypų ribos pastatyta tvora ir dėl jos statybos nebuvo pareikštos pretenzijos. Šiuo atveju taikomos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatos, – rašytinio kaimyninio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo nebereikia, t. y. tvoros statyba laikytina teisėta.

      Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, yra atkastas gruntas iki sklypų ribos, t. y. savo sklypo ribose. Šiuo atveju nelaikytina, kad buvo atlikti statybos darbai, nes nebuvo statomas joks statinys. Tačiau šiais veiksmais kaimynas gal būt įtakojo Jūsų tvoros (statinio) esminį reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, t.y. gal būt pažeidė Jūsų teises ir / ar padarė materialinę žalą.

      Kadangi kaimynas nevykdo jokių statybos darbų, ginčas sprendžiamas civiline tvarka teisme.  

KLAUSIMAS

      Vedantis į namą vandentiekio ir nuotekų tinklus, kur gatvėje prieš namą turėtų būti šulinys, iš kurio mes turėtume įsivesti tinklus į savo valdomą žemės sklypą.

 

ATSAKYMAS (2015-05-14, Nr. (8.4)-2D-6932)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi prašymą, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais.

      Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. D1-48 taisyklių pakeitimai) 1.1 papunktyje nustatyta, kad šiomis taisyklėmis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų (toliau – gyvenviečių) vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių (toliau – tiekėjas) ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (toliau – abonentas). Taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar šalinamų nuotekų ir teršalų kiekį plečiamuose bei gamybą didinančiuose objektuose, vartotojas (abonentas) turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka.

      Apibendrinant aukščiau pateiktas taisyklių nuostatas, manome, kad gavus iš tiekėjo išduotose prisijungimo sąlygose bus nurodyta kurioje vietoje ir kaip turi būti atliekamas prisijungimas prie tiekėjo vandentiekio ir nuotekų tinklų.

      Ši konsultacija negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo pradedame rengti II grupės nesudėtingo statinio – elingo techninį projektą. Objektas randasi kaimiškoje vietovėje. Projektuojamas statinys patenka į vandens telkinio apsaugos zoną, todėl kyla klausimas ar reikalinga jį derinti regiono aplinkos apsaugos departamente. Žemės  sklypas apribojimų neturi.

      Kadangi statinys yra iki 80 kv. m. jam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas), todėl prašome atsakyti ar statinio – elingo projektą privaloma derinti aplinkos apsaugos departamente.

 

ATSAKYMAS (2015-04-22, Nr. (8.4)-2D-5610)

      Informuojame, kad pateikti paklausime duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, konsultacijos turinys gali keistis.

      Nesudėtingo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas, žr. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Šio projekto sudėtis nurodyta STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“.

      Jei elingo kai kurios konstrukcijos bus sausumoje, jos pateks į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną. Šiuo atveju, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 4.2 papunkčiu, supaprastintą projektą pagal kompetenciją tikrins ir regiono aplinkos apsaugos departamentas. 

      Ši konsultacija parengta pagal jos pasirašymo metu galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Prašau informuoti, ar būtinas parengtas ir suderintas projektas, klojant vandentiekio bei buitinių nuotekų įvadus savo lėšomis į gyvenamąjį namą mieste, ar užtenka tik išduotų techninių sąlygų?

 

ATSAKYMAS (2015-03-17, Nr. (8.4)-2D-3719)

      Informuojame, kad vadovaujantis Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos taisyklių 8 punkto nuostatomis, paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, nenurodytos paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (toliau – STR 1.01.07:2010) priedo antroje lentelėje nustatyta, kada vandentiekio ir nuotekų tinklai priskirtini I arba II nesudėtingų statinių grupei:

 

Eil. Nr.

Inžineriniai statiniai

I grupė

II grupė

Pastabos

2.1.

Vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo mažesnis kaip 50 mm [4.12], [4.19]

+

 

8)

2.2.

Vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo nuo 50 iki 110 mm [4.12], [4.19]

+

 

8)

2.3.

Nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm [4.12], [4.19]

+

 

2.4.

Nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo nuo 160 iki 200 mm [4.12], [4.19]

+

 

      8) išskyrus vandentiekio tinklus, kuriuose įrengiami gaisriniai hidrantai.

 

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punkto papunkčiuose nustatyti atvejai, kada privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui:

      2.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje;

      2.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

      Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją ir aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad vadovaujantis STR 1.01.07:2010 turi būti nustatyta, kuriai (I ar II) nesudėtingų statinių grupei priskirtini planuojami statyti  inžineriniai statiniai (nuotekų ar vandentiekio tinklai). Planuojant statyti:

      - I grupės nesudėtingus statinius, supaprastintas statybos projektas ir rašytinis pritarimas jam būtų privalomas, jeigu paklausime nurodytas žemės sklypas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;

      - II grupės nesudėtingus statinius, turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas ir gautas jam rašytinis pritarimas, nes paklausime nurodytas žemės sklypas yra mieste.

      Ši konsultacija negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Man nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. <...> savivaldybės tarybos patvirtintu detaliuoju planu privažiavimui prie man priklausančio žemės sklypo kaimyninių sklypų atžvilgiu yra nustatytas kelio servitutas, kurio turinys – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Nekilnojamojo turto registre mano žemės sklypas yra įregistruotas viešpataujančiu daiktu žemės sklypų, per kuriuos eina minėtas servitutas, atžvilgiu (t. y. tarnaujantys daiktai). Nepaisant to, vienas iš kaimyninių žemės sklypų, per kurį eina servitutas, savininkų ant servituto rengiasi statyti tvorą, negavęs sutikimų iš manęs ir kitų servituto naudotojų. Minėta tvora trukdytų pravažiuoti keliu, trukdytų įrengti gatvės elementus ir inžinerinius tinklus, bei  pažeistų vientiso gatvės užstatymo principą.  Ar remiantis Civiliniu kodeksu, Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais: (a) ar kaimyninių žemės sklypų savininkas (savininkai) turi teisę ant servituto (servitute) pastatyti tvorą, to nesuderinęs su servituto naudotojais?; (b) ar dėl tokių veiksmų jam gali grėsti administracinė ir civilinė atsakomybė; jei taip, tai kokia?

 

ATSAKYMAS (2015-03-20, Nr. (8.4)-2D-3961)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statybos riba yra linija, už kurios pastatų ir (ar) statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų statybą.

      Vadovaujantis aukščiau išdėstyta nuostata, paklausime nurodytuose žemės sklypuose tvoras (statinius) galima statyti ties detaliojo plano sprendiniuose nurodyta statybos linija. Už nurodytos statybos linijos tvoros statyba negalima.

      Civilinio kodekso 4.138 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius.

      Civilinio kodekso 4.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto.

      Manome, jei trukdoma įgyvendinti servituto suteikiamas teises reikėtų kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) valdymo pažeidimo.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

ATSAKYMO PATIKSLINIMAS (2015-04-22, Nr. (8.4)-2D-5692)

  

      Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statybos riba yra linija, už kurios pastatų ir (ar) statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų statybą.

      Vadovaujantis aukščiau išdėstyta nuostata, paklausime nurodytuose žemės sklypuose tvoras (statinius) galima statyti ties detaliojo plano sprendiniuose nurodyta statybos riba. Už nurodytos statybos ribos tvoros statyba negalima.

      Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statybos riba yra linija, už kurios pastatų ir (ar) statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų statybą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstyta nuostata, paklausime nurodytuose žemės sklypuose tvoras (statinius) galima statyti ties detaliojo plano sprendiniuose nurodyta statybos riba. Už nurodytos statybos ribos tvoros statyba negalima.

 

KLAUSIMAS

      Vienbučių ... statybos reglamentas numato reikalavimus tvorai (aukščiui, cokolinei daliai dėl lietaus vandens nutekėjimo, ažūriškumui, draudžiama naudoti spygliuotą vielą ir stiklo duženas tam tikrame aukštyje. Nesudėtingos konstrukcijos statinių įstatymas reglamentuoja tvorą kaip statinį, jei jis yra 1 m ir daugiau. Darytina išvada, a ja jau ima naudotis vis daugiau žmonių, kad virš žemės paviršiaus 0,999m aukščiu galima statyti kaip nori ir iš ko nori.

      Tokiu būdu tarp kaimynų ant sklypų ribos įrengiamos girliandos iš spygliuotos vielos nuo pat žemės paviršiaus iki 0,99 aukščio. Sklypų riboje betonuojami vientisiniai pamatai apie 0,5 m aukščiu ir nėra kur nubėgti lietaus vandeniui, o tvoros statinio nėra (motyvacija – nelenda kaimynų žolė).

      Spygliuotos vielos naudojimas kaimo vietovėje virš žemės tikrai yra pavojingas ne tik žmogui bet ir gyvūnams.

      Esami reikalavimai žeidžia žmogaus teises ir interesus, galimi laukinių ir naminių gyvūnų sužeidimo (net žuvimo) atvejai.

      Prašau patikslinti ar pakeisti reikalavimus, kur minėti faktai būtų reglamentuoti ne 1 m aukštyje, o nuo žemės paviršiaus ar net jos atitinkamame gylyje (jei tai betono naudojimas įkasant jį lygiai su žeme, nes vis vien užlaikys lietaus vandens nutekėjimą).

 

ATSAKYMAS (2015-02-20, Nr. (8.14)-2D-2603)

      Statybos techninio reglamento STR 2.02:09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 4 punkte nustatyta, kad Reglamento reikalavimai yra privalomi vienbučių (vieno buto) ir dvibučių (dviejų butų) gyvenamojo pastatų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.

      Reglamento 65.4 punkte nurodyta, kad statyti spygliuotos vielos tvoras ar tvoras iš kitų aštrių medžiagų (stiklo duženų ir pan.) miestuose ir miesteliuose draudžiama. Kaimo vietovėse spygliuotą vielą ir kitas aštrias medžiagas galima naudoti tik tvoros daliai, aukštesnei nei 3 m, įrengti.

      Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją ir pirmiau nurodyto teisės akto nuostatas manome, kad šios nuostatos galioja visoms tvoroms nepriklausomai nuo jų aukščio (t. y. ir žemesnėms kaip 1 m aukščio).

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

      Prašau išaiškinti LR teisės aktuose nereglamentuojamas buvusių sodybų atstatymo dokumentacijos rengimo procedūras po to, kai nustatomas juridinis faktas:

      1. kokiais konkrečiais teisės aktais vadovautis, į kokias institucijas ir dėl kokių procedūrinių dokumentų turėčiau kreiptis, kad būtų galima atstatyti buvusią sodybą (pastaba: planuoju atstatyti gyvenamąjį namą iki 80 kv. m bendro ploto ir ūkio pastatą iki 80 kv. m bendro ploto, t. y. II gr. nesudėtingus statinius). Prašau išaiškinti eilės tvarka.

      2. Ar šiuo atveju reikia pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio  į kitos paskirties? Ir kaip tą padaryti, jei <...> rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane šioje vietoje nenumatytas užstatymas?

      <...> rajono apylinkės teismas <...> sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad <...> nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu. Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima gauti leidimą vykdyti statybas minėtame žemės sklype.

 

ATSAKYMAS (2015-02-13, Nr. (8.4)-2D-2280)

 

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      <...> rajono savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame <...> sprendimu <...>, III tomo sprendinių 2.4 punkte nustatyta, kad „žemės ūkio paskirties žemės teritorijose naujas sodybas galima kurti buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba, nustačius jų buvimo faktą pagal senus žemėlapius arba fotografinius planus ir savivaldybės administracijos sudarytai komisijai parinkus statybos vietą, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, ir ūkininkų ūkiuose, jei yra galimybė formuoti privažiavimą ir racionalią inžinerinę infrastruktūrą, nepažeidžiant kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumo, nustatyta tvarka parinkus vietas ūkininko ūkio sodybų ir/ar kitiems ūkininko ūkio pastatams (statiniams).“

      Šiame bendrojo plano sprendinyje nenustatyta, kad norint atstatyti sodybą buvusioje sodybos vietoje, reikia keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo lentelėse nustatyti II grupės statinių techniniai parametrai.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.2. punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

      Paklausime nurodytu atveju, jei tai sodybos atstatymas (pagal nustatytą sodybos buvimo faktą) kai buvusioje sodyboje nėra statinių registruotų Nekilnojamojo turto registre, tai būtų naujų statinių statyba (statybos rūšis-nauja statyba) nustatytoje sodybos vietoje.

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manome, kad nurodytame žemės sklype atstatant sodybą, kai statomi II grupės nesudėtingi statiniai, savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas yra neprivalomas. Šiuo atveju reikia nepažeisti žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXIX skyriuje „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės juostos“ ir XXVI skyriuje „Miško naudojimo apribojimai“ nustatytų reikalavimų, bei statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priede nustatytų namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus. 

KLAUSIMAS

      2014-01-01 pasikeitus Teritorijų planavimo įstatymui iškilo daug neaiškumų planavimo srityje. Nuo šiol sklypai formuojami žemėtvarkiniu sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu: 80 m aukščio stiebui reikalingas ~ 25 arų sklypas, 60 m aukščio bokštui reikalingas 1 aro sklypas. Šie statiniai yra ypatingi ir jų statyba turi atitikti atitinkamumo rajono ar savivaldybės Specialiuosius planus arba Bendruosius planus.

      Tačiau iškyla poreikis statyti paprastų konstrukcijų II grupės nesudėtingus inžinerinius statinius (Radijo, televizijos antenas, kai anteninio įrenginio aukštis nuo 15 iki 30 m), kuriems reikalingas sklypas yra iki 1 aro (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai).

      Prašau atsakyti į šiuos klausimus:

      1. Ar galima II grupės NESUDĖTINGO inžinerinio statinio statyba žemės ūkio paskirties žemėje (vadovaujantis Žemės įstatymu (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446) 40 straipsnio, 6 punkto, 2 dalimi – „atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas“)?

      2. Ar kitos paskirties žemėje (tačiau ne infrastruktūros paskirties) galima statyti II grupės NESUDĖTINGĄ inžinerinį statinį iki 30 m, kai užstatomas iki 0,01 ha žemės plotas.

      3. Ar II grupės NESUDĖTINGO inžinerinio statinio statybą reglamentuoja Specialieji arba Bendrieji planai? (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., 3 punkte sakoma – Ypatingų inžinerinių statinių, kurių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, sąrašas nustatomas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse.)

      4. Ar reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statinio projektui, statant II grupės nesudėtingą statinį neurbanizuotoje teritorijoje? (1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedas Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“, 3.2 statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje)

      5. Ar reikalingas supaprastintas projektas, jeigu jam nereikalingas rašytinis pritarimas? (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14. Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.070.1:2002 „Statybos leidimas“ [4.15] reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui.15. Nesudėtingo statinio projektas rengiamas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ [4.13].)

 

ATSAKYMAS (2015-01-09, Nr. (8.4)-2D-337)

      Teikiame nuomonę dėl Jūsų rašte išdėstytų klausimų eilės tvarka. Informuojame, kad pateikti paklausime duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, konsultacijos turinys gali keistis.

      1. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, o taip pat Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatomis, Jūsų nurodytu atveju atskiro žemės sklypo formuoti nereikia, taip pat nereikia keisti esamo sklypo pagrindinės naudojimo paskirties.

      2. Atsakymą žr. 1 punkte.

      3. Pagal Teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodomas ypatingų, tačiau ne nesudėtingų ar neypatingų  statinių, kurių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose sąrašas.

      4. II grupės inžinerinio statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedu, privalomas mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, todėl, jei neurbanizuojama teritorija nėra mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, tokio statinio statybai šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento nereikia.

      5. 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo pastaboje nustatyta:

Jei šiame priede nurodytas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamas statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu, išskyrus daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties pastatų kapitalinio remonto ir statinių griovimo pagal teismų sprendimus projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Todėl, jei II grupės nesudėtingam statiniui statyti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, prievolės rengti atitinkamą projektą nėra.

KLAUSIMAS

      Prašau išaiškinti sublokuotų nesudėtingų (STR „Nesudėtingi statiniai“, Žin., Nr. 115-5903, 1 lent.) pagalbinio ūkio paskirties pastatų, kurie pagal savo savybes nėra susiję tarpusavyje, o jų sujungimas nedaro nė vieno iš šių statinių kito priklausiniu, statybos galimybes be statybą leidžiančio dokumento, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, Žin., 2010, Nr. 116-5944, 6 priedo 2 p., miesto rajone, kitos paskirties žemėje, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos  tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos ir kitų reikalavimų.

 

ATSAKYMAS (2014-08-21, (8.4)-2D-12949)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Informuojame, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 8.17 punkte nustatyta: ,,pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes“. Manome, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai negali būti statomi kitos paskirties žemėje, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje.

Pagal 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 ,,Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ lentelės 19 eil. nr., žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės sklypo naudojimo būdo turinys yra: ,,žemės sklypai, skirti gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.“.

      Pagal šiuo metu galiojančią statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 6 priedo 2.1 – 2.2 punktų redakciją (Žin., 2013, Nr. 128-6547), rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas:

     ,,2.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje;

      2.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste*, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.“.

      * Miestais laikomos daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės.

      Kitais, neišvardintais Reglamento 2.1 – 2.2 punktuose, atvejais, naujų nesudėtingų statinių  (taip pat ir nesudėtingų sublokuotų statinių) statybai  rengti supaprastinto statybos projekto ir gauti savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui nereikia.

      Pagal Reglamento 11 priedo 4 punktą, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, privaloma gauti rašytinius gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus).

      Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Kadangi pirmiau minėtų nesudėtingų statinių statybai leidimas statyti naują statinį nereikalingas, pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jis negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Vadovaujantis pirmiau išdėstytu, sublokuoti nesudėtingi statiniai negali turėti skirtingus unikalius numerius.

      Pagal Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris (paklausime minėtu atveju – nesudėtingi statiniai). Nesudėtingi statiniai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą.

      Statybos techninį reglamentą galite rasti http://www.vtpsi.lt → (,,Teisinė informacija“ → ,,Teisės aktai“ → ,,Statybos techniniai reglamentai“ → ,,STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai“ → ,,Aktuali galioja nuo 2014-06-05“).

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Žemės sklypo savininkas ant savo žemės sklypo dalies, t. y. per keletą centimetrų nuo bendros sklypų ribos, siekia išimtinai savo lėšomis užsitverti nepermatomą (neskaidrią) skardinę tvorą, kurios faktinis aukštis būtų ne daugiau kaip 2 (du) metrai. Užsitvėrus tokią tvorą, visas šešėliavimas būtų nukreiptas tik į to asmens, kuris pats ketina šią tvorą, žemės sklypą.

      Klausimai:

      1. Kokiu mažiausiu atstumu žemės sklypo savininkas, siekiantis užsitverti tvorą, gali šią tvorą  faktiškai tverti, matuojant nuo bendros ribojimosi su kaimyniniu sklypu ribos?

      2. Kokio didžiausio aukščio tvora gali būti tveriama?

      3. Ar gali būti liejami / klojamai apsauginiai borteliai tvoros tvirtumui palaikyti? Kokie tvirtinimo veiksmai pagal teisės aktus galėtų būti atliekami be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo?

      4. Jei visi šešėliai pagal geografinę kryptį krenta į tvoros tvėrėjo sklypą, ar vis tiek reikia gretimo žemės sklypo savininko sutikimo tokiai tvorai tverti?

      5. Ar iš viso reikia kokių nors papildomų sutikimų iš gretimo žemės sklypo savininko esant tokiai faktinei situacijai? Jei taip, tai kuo remiantis ir kokių?

 

ATSAKYMAS (2014-07-21, (8.4)-2D-11377)

      Pagal kompetenciją teikiame nuomonę dėl pateiktų klausimų.

      Tvorų tvėrimo reikalavimai nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1050) 11 priede.

      1. Mažiausias atstumas iki sklypo ribos nėra nustatytas, tačiau bet kurios tvoros konstrukcijos neturi peržengti sklypų ribos.

      2. Tvoros, priskiriamos nesudėtingiems statiniams, aukštis ribojamas iki 5 m, tačiau be rašytinio besiribojančio sklypo savininko sutikimo viršutinė tvoros dalis (esanti aukščiau 2 m) turi būti 80 proc. pralaidumo saulės spinduliams. Aukštesnė tvora būtų priskiriama neypatingam ar net ypatingam statiniui, jos aukštis neribojamas.

     3. Tvoros konstrukcijos nėra reglamentuojamos, tačiau jos turi būti tokios, kad būtų įgyvendinti Statybos įstatyme nurodyti esminiai statinių reikalavimai, nagrinėjamu atveju – mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai:

      Mechaninis atsparumas ir pastovumas

      Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų:

      a) viso statinio arba jo dalies griūties;

      b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas;

      c) žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų;

      d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai.

      4. Jūsų pateiktu atveju (tvora tveriama pietinėje sklypo pusėje) pagal aukščiau nurodytą 11 priedą tvoros akytumas nereglamentuojamas, t. y. ji gali būti aklina.

      5. Jei įvykdysite aukščiau nustatytus reikalavimus, besiribojančio sklypo savininko sutikimo nereikės.

KLAUSIMAS

      Prašau paaiškinti, ar reikalinga šiltnamiui tokių išmatavimų 24 m² ir 44 m³ išimti statybos leidimą ir ar būtiną jo teisinė registracija?

      Prašau nurodyti teisės aktus, kuriais remiantis sprendžiamas šis klausimas.

 

ATSAKYMAS (2014-05-14, Nr.(8.4)-2D-7530)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacijos turinys.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 “Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 8.17.8 punkte nustatyta, kad šiltnamis priskiriamas negyvenamųjų pastatų grupei pagalbinio ūkio paskirties pastatų pogrupiui.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-578“, priedo 1 lentelėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kurių aukštis iki 5 m, plotas iki 50 , priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-914, 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto vietoje ar kultūros paveldo vietovėje.

      Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 35 punktu, nesudėtingų statinių statybos atveju, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorinis padalinis netvirtina deklaracijos apie statybos užbaigimą.

      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre.

      Atsižvelgdami į paklausime nurodytą informaciją ir aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas manome kad, Jūsų atveju, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas yra kultūros paveldo objekto vietoje ar kultūros paveldo vietovėje. O užbaigtas statinys turėtų būti registruojamas Nekilnojamo turto registre.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

     Prie individualaus gyvenamojo namo (toliau – GN) yra 48 m² priestatas – garažas su terasa ant stogo. Per visą terasos perimetrą yra 1 m aukščio skardinis aptvaras tarp mūro stulpelių. Siekiant apsaugoti garažo patalpas nuo drėgmės skverbimosi, norima uždengti terasą lengva konstrukcija su skardos danga, o šonus įstiklinti. Jokio sandarinimo ir apšiltinimo neplanuojama. Darbai bus vykdyti ūkio būdu.

     Ar GN priestatui (garažui su terasa) taikytinos statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatos? Koks projektas ir statybą leidžiantis dokumentas reikalingi, norint atlikti minėtus statybos darbus?

 

ATSAKYMAS (2014-04-24, Nr.(8.4)-2D-6474)

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsako į Jūsų pranešimą „Dėl negalimumo pasinaudoti „Nesudėtingų statinių“ (STR 1.01.07:2010) statybos reglamento teikiamomis lengvatomis“ (toliau – Pranešimas).

     Inspekcijos specialistai, išnagrinėję Pranešimą, prie jo pridėtas dokumentų kopijas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, nustatė, kad:

1. Vieno buto pastatas – gyvenamasis namas (345 kv. m bendrojo ploto) priskirtinas neypatingų statinių kategorijai.

2. Garažas yra pastato – gyvenamojo namo dalis, o ne atskiras nesudėtingas statinys.

3. Planuojami statybos darbai, įrengiant terasos stogą, laikytini ne naujo nesudėtingo statinio statyba, o neypatingo statinio (pastato – gyvenamojo namo) rekonstravimu.

     Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokas, naujo statinio statyba – tai statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį o statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

     Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Vienas iš atvejų, kai laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, – kai įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos.

     Pranešime nurodytu atveju ant namo terasos įrengiamos naujos stogą laikančios konstrukcijos ir pakeičiami pastato išorės matmenys terasos zonoje. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

     Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi,  statybą leidžiantis dokumentas neypatingo statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį, o ne rašytinis pritarimas statinio projektui.

     Norint gauti leidimą rekonstruoti statinį, būtina kartu su prašymu ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytais kitais dokumentais savivaldybės administracijai pateikti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatyta tvarka parengtą rekonstravimo projektą.

KLAUSIMAS

     ŽŪB nuosavybės teise priklauso asfalto aikštelė. Fizinio nusidėvėjimo procentas 75%. ŽŪB savo veikloje naudoja stambiagabaritinę žemės ūkio techniką, todėl reikalingas šios aikštelės remontas.

     Prašome informuoti ar minėtai aikštelei yra reikalingi leidimai jos remontui, duobių tvarkymui.

 

ATSAKYMAS (2014-03-14, Nr.(8.4)-2D-4066)

     Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

    Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo 2 lentelėje nurodyta, kad plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas > 100 m2, ≤ 10000 m2, priskiriami prie II grupės nesudėtingų statinių. Šiai statinių grupei priskiriama ir Jūsų paklausime nurodyta norima remontuoti asfalto aikštelė, kurios plotas pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą yra 3821 m2.

    Iš Jūsų paklausime pateiktų duomenų norimi atlikti statybos darbai priskiriami statinio paprastajam remontui. Šiems darbams atlikti II grupės nesudėtingame statinyje statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi.

    Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

     Nuo 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus eilei teisės aktų, reglamentuojančių statybos vykdymą bei jos užbaigimą, prašytume paaiškinti, kaip reikėtų suprasti papildytus naujomis redakcijomis teisės aktus; cituojame žemiau:

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2013 m. liepos 16 d.): „20 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos, punktas 1. Statinio projektas rengiamas: 60 supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais:“ 23 straipsnis. Statybą leidžiantys dokumentai. Punktas 1, Statybą leidžiantys dokumentas yra: 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas)“.

Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedas (Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) (Žin., 2013, Nr. 128-6547) redakcija) nurodomi atvejai, kada privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui, t. y. punktas 2. Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomumas:

2.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste*, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomojoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo teritorijoje.

*Miestais laikomos daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės.“

     Pagal anksčiau cituojamus teisės aktus, prašome paaiškinti, ar vykdant II grupės nesudėtingo statinio statybą kaime, kai statybos objekto adresas yra su įvardintu žodžiu kaimas (pvz. Kalotės kaimas, Klaipėdos raj.) reikalinga statytojo pageidavimu parengtą supaprastintą statybos projektą (šiuo atveju vandentiekio ir nuotekų tinklams bei įrenginiams) teikti įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui gauti rašytinį pritarimą statybą leidžiančio dokumento gavimui. Jeigu tai nereikalinga, tada kokiu pagrindu būtų registruojamas sukurtas turtas.

     Taip pat prašome paaiškinti, ar reikėtų vykdyti Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ punkto 8.4 reikalavimą, vykdant statybą kaime (cituojamas punktas „8 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410 (nuo 2011 m. liepos 1d.) ( Žin., 2011, Nr. 61-2915) redakcija) Įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas patikrina: 8.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) ( Žin., 2013, Nr. 128-6547) redakcija) ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, (išskyrus Reglamento 7 priede nurodytas išimtis), taip pat ar žemės sklypui bei gretimiems sklypams dėl statytojo žemės sklype numatytos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir ar jos yra įrašytos į nekilnojamojo turto registrą; nustačius, kad tokios teisės nurodytos prašyme nurodytas statytojas neturi, arba jei žemės sklypui bei gretimiems žemės sklypams dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos nėra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, arba jos nustatytos, bet neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“, kad jo prašymas dėl šios priežasties (šių priežasčių) nepriimamas)“), jeigu rašytinis savivaldybės administracijos tarnautojo pritarimas nėra reikalingas.

 

ATSAKYMAS (2014-02-06, Nr. (8.4)-2D-2066)

     Teikiame nuomonę dėl rašte išdėstytų klausimų.

     STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nurodyti visi atvejai, kada privaloma gauti rašytinį pritarimą atitinkamam statinio projektui. Nagrinėjamu atveju rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui kaime, jei tai ne konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugoma teritorija, kultūros paveldo objekto teritorija ar kultūros paveldo vietovė, nėra privalomas. Sukurtas nekilnojamasis turtas registruojamas statybos užbaigimo dokumento – deklaracijos apie statybos užbaigimą ir kadastro duomenų bylos pagrindu. Pažymėtina, kad rašte nurodytų nesudėtingų statinių statybos atveju deklaracija apie statybos užbaigimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos netvirtinama.

     Minėto reglamento 8.4 punkto nuostatos reglamentuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, t. y. statybą leidžiantį dokumentą išduodančio subjekto veiklą. Kadangi rašte nurodytu atveju statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, šios nuostatos nėra aktualios.

     Primename, kad vadovaujantis anksčiau nurodyto reglamento 7 priedu, statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą ar susitarimą.

KLAUSIMAS

     Noriu paklausti :

1. nekilnojamojo turto kadastro nuostatose teigiama kad matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Vadinasi, kaimo vietovėje galima paklaida galėtų būti 0.3 metro.

2. mano sklypo kaimo vietovėje kadastriniai matavimai 2008 m.buvo atlikti vėliau negu kaimyninio sklypo ( kitaip tariant jau prisirišant prie anksčiau atliktų 2002 m. ).

3. mano sklypo matavimus atlikęs matininkas nurodė ribą , kuria vadovaujantis aš pasistačiau ažūrinio vielinio tinklo tvorą

4. praėjus kiek laiko, atlikus pakartotinius matavimus 2013 m., paaiškėjo jog mano tvoros vienas stulpelis patenka 0,21 m. į kaimyninį žemės sklypą, o kaimyninio sklypo tvora 0,17 m. patenka į mano žemės sklypą. Kitaip tariant abiejų patenka į svetimus sklypus.

5. atlikdamas mano kadastrinius matavimus matininkas nematė jog kaimynės tvora patenka į mano sklypą, o aš ją laikydama  atskaitos tašku matomai todėl ir nukrypau toliau statydama savo tvorą.

6. ar tai turėtų būti traktuojama kaip pažeidimas, ar tai galima  paklaida tarp dviejų kadastrinių matavimų.

      Dar vienas momentas - VTP ir SI inspektorius, į kurį kreipėsi kaimynė dėl mano pažeidimo statant tvorą, pareiškė jog, jei jis nustatys kad mano tvora patenka į kaimyninį žemės sklypą daugiau nei 30 cm., traktuos kaip pažeidimą, jei mažiau - nebus pažeidimo.  Ar jis teisus ?

     Iš anksto dėkoju už man labai svarbią Jūsų nuomonę.

 

ATSAKYMAS (2014-02-03, Nr.(8.4)-2D-1772)

     Žemės kadastrinių duomenų nustatymo, žymėjimo ir tikslinimo klausimai nepriskiriami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetencijai. Šiais klausimais turėtumėte kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

     Pagal kompetenciją galime patvirtinti, kad jokie statiniai ar jų dalys negali patekti į kitų savininkų valdymus žemės sklypus be šių savininkų sutikimo. Jei nagrinėjamu atveju tarp sklypų nėra įrengti riboženkliai, Inspekcija, vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1546) 391.5.1. punktu, tokių skundų ar pranešimų, susijusių su sklypų ribų pažeidimais, nenagrinėja. Vadovaujantis minėtų taisyklių 391.5.3 punktu, Inspekcija taip pat nenagrinėja Jūsų paklausime nurodytų klausimų, jei nustatoma, kad per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui dėl statybos nebuvo pareikšta rašytinės pretenzijos arba kreiptasi į valstybės ar savivaldybių institucijas.

     Teiginys, kad mažiau kaip 30 cm statinio dalies patekimas į gretimą sklypą be šio sklypo savininko sutikimo nelaikomas pažeidimu, neparemtas teisės aktų nuostatomis.

     Ši konsultacija teikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojančius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos  sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

     Laba diena, norėjau pasiteirauti dėl liepto statybos. Ar reikalingas projektas iki 15 m² ir mažesniam nei 10 m ilgio lieptui, jei esu sklypo besiribojančio su ežero pakrante savininkas. Ežeras nepriklauso draustiniui, parkui ar kt.

 

ATSAKYMAS (2014-02-06, Nr.(8.4)-2D-2073)

     Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacijos turinys.

     Informuojame, kad I ir II grupės nesudėtingų statinių (tarp jų lieptų) paviršinio vandens telkiniuose požymiai ir techniniai parametrai reglamentuoti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 6 punkte, kurie nustatomi apskaičiuojant statinio matmenų įvertinimo koeficientą (K).

     Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punkte nurodyti atvejai, kada nesudėtingo statinio (tarp jų ir liepto) statybai reikalinga rengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą tam projektui (statybą leidžiantį dokumentą). Kitais atvejais rašytiniai pritarimai nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui neprivalomi ir supaprastintą projektą neprivaloma rengti.

     Bendruoju atveju, paklausime nurodytu atveju, naujo I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio (liepto) statybai žemės sklype, kuris nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir naujo II grupės nesudėtingo inžinerinio statinio (liepto) statybai žemės sklype, kuris nėra mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, neprivalomas supaprastintas statybos projektas ir rašytinis pritarimas projektui. Kitais atvejais rašytiniai pritarimai nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui privalomi ir supaprastintą projektą privaloma rengti.

     Jeigu statinio matmenų įvertinimo koeficientas (K) mažesnis už 10, toks objektas nelaikomas statiniu ir jam netaikomas Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos  dėl statinio projektavimo ir statybos. Šių objektų įrengimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

     Statant lieptą nuomojamame paviršinio vandens telkinyje, reikia turėti telkinio savininko raštišką sutikimą, o statant valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose, vadovaujantis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

2010 buvo suderintas projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas gyvenamojo namo (iki 80 kv. m) statybai žemės ūkio paskirties žemėje prie ežero. Ežero pakrantės apsaugos juosta yra 10 m. 2012 m po namo užbaigimo procedūrų, projekte numatytoje vietoje pradėjome statyti 25 kv. m rastinę pirtį (I kategorijos nesudėtingą statinį). 2013 m pradžioje gavome nurodymą pastatą nugriauti arba sutvarkyti dokumentus, kadangi pastatas yra miško naudmenose.

1.   Kokius reikalavimus pažeidėme statinį statydami projekte numatytoje vietoje?

2.  Ar galima pastatą perkelti iš miško naudmenų į laukymę, atsižvelgiant į ežero apsaugos juostą? Ar tam reikalingi derinimai su atsakingomis institucijomis?

 

ATSAKYMAS (2013-11-22, Nr.(8.4)-2D-19069)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Statyti statinius miško žemėje draudžiama. Miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose.

Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 120-5657).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, norint statyti statinius (tarp jų ir pirtį) miško žemėje, miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis.

2. Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902; 2013, Nr. 76-3830) 20 straipsnio 20 straipsnio 6 dalies redakcijoje nustatyta, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiai nustatomi apsaugos reglamentuose. Nuo 2014-01-01 įsigaliojančioje 6 dalies redakcijoje nustatyta, kad sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.

Vadovaujantis šio įstatymo 6 punkto naujos redakcijos nuostatomis manome, kad sodyboje paklausime nurodytą pirtį nuo 2014 metų galėsite statyti ne miško žemėje už nustatytų pakrantės apsaugos juostos ribų. Derinimai su atsakingomis institucijomis neprivalomi.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Kaip turėtų būti vykdomi technologinių įrenginių (I ir II grupės nesudėtingų statinių) surinkimo darbai pirkėjo nurodytoje vietoje, kuomet įmonė įsipareigoja pirkėjui parduoti surinktus, naudojimui paruoštus įrenginius?

Ar reikia pildyti statybos darbų žurnalą ir turėti statybos darbų vadovą, kai statomas neypatingos kategorijos įrenginys su statybą leidžiančiu dokumentu, o įrenginio surinkimo darbus atlieka pati įmonė?

 

ATSAKYMAS (2013-10-30, Nr.(8.4)-2D-17454)

Informuojame, kad elektroniniame paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją, manome kad technologinių įrenginių įsigijimas, t. y. pirkimo kaina, pristatymo terminai, sąlygos ir kt. yra pirkėjo – pardavėjo sutartiniai santykiai, apibūdinti Civiliniame kodekse.

Statant II grupės nesudėtingą statinį reikia vadovautis statybos techninio reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903), kurio 13 punkte nurodyta, kad nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti, fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.

Statant neypatingą statinį reikia vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 1.02.06:2012 "Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas" (Žin., 2007, Nr. 120-4945; 2012, Nr. 3-77), kurio 1 priedo lentelėje nurodyti statybos vadovui keliami reikalavimai – statybos inžinieriaus išsilavinimą patvirtinantis dokumentas ir 2 metų darbo stažas toje srityje per paskutinius 5 metus.

Jeigu statyba vykdoma ūkio būdu, tai statytojas įsigijęs technologinį įrenginį, pats savo jėgom ir rizika atlieka statybos montavimo darbus, kuriems vadovauja atitinkamą išsilavinimą turintis statybos vadovas.

Jeigu statyba vykdoma rangos būdu, tai statytojas (užsakovas) sudaro rangos sutartį, pagal kurią rangovas atlieka statybos montavimo darbus. Jeigu su pardavėju sudaroma tokia rangos sutartis, tai pardavėjas ir atlieka statybos montavimo darbus. Šiuo atveju rangovo pareiga yra paskirti ar pasamdyti statybos vadovą.

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150; 2005, Nr. 93-3473) 18.5 punkte nurodyta, kad statybos darbų žurnalą (4 priedas) privaloma pildyti statant statinius, kurių statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (rangos ar ūkio) statinys statomas.

Statybos techninius reglamentus galite rasti Inspekcijos interneto svetainėje www.vtpsi.lt → Teisinė informacija → Teisės aktai → Statybos techniniai reglamentai.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Ruošiamasi statyti žaidimų aikštelę (matmenys: 32 m x 15 m). Po numatyta statyti aikštele yra lietaus drenažo trasa. Pats statinys priskirtas II kategorijos nesudėtingų statinių grupei. Ar galima šioje teritorijoje statyti sporto aikštelę?

 

ATSAKYMAS (2013-09-03, Nr.(8.4)-2D-14071)

Informuojame, kad elektroniniame paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) (Žin., 1992, Nr. 22-652) 199 punkte nurodyta, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų apsaugos zonose galima kasti ir lyginti gruntą, statyti pastatus ir įrenginius.

Atsižvelgdami į el. paklausime pateiktą informaciją ir aukščiau nurodyto teisės akto nuostatas, manome, kad sporto aikštelę lietaus kanalizacijos tinklų apsaugos zonoje galima įrengti pagal lietaus kanalizacijos tinklus eksploatuojančios įmonės išduotas sąlygas.

Nutarimą galite rasti Seimo interneto svetainėje www.seimas.lt.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Koks turi būti išlaikomas atstumas II gr. nesudėtingame statinyje tarp atraminių konstrukcijų? Koks yra ,,atraminė konstrukcija‘‘ aiškus apibrėžimas?

 

ATSAKYMAS (2013-08-16, Nr.(8.4)-2D-13137)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin. 2010, Nr.115-5903) 10 punkte nurodyta, kad nesudėtinguose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.

10 punkte nurodytos atraminės konstrukcijos atitinka Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) 2 straipsnio 68 dalyje nustatytą laikančiųjų konstrukcijų sąvoką - Laikančiosios konstrukcijos yra konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Apibendrinant, tai yra atstumas statinyje tarp horizontalių statinio ašių, kuriose yra atraminės konstrukcijos (laikančiosios konstrukcijos), laikančios perdenginio ar denginio konstrukcijas.

Teisės aktuose nėra reglamentuotas atstumas nesudėtingame statinyje tarp nelaikančių konstrukcijų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Ar galima statyti tvorą greta antžeminio dujotiekio? Ar tai nepažeidžia LRV 2003 m. balandžio  29 d.  nutarimo Nr. 539,  IX skirsnio „Dujotiekių apsaugos zonos“ 36.1, 36.2, 36.5 ir 37 punktų? Ar draudimai dujų apsaugos zonoje atlikti tam tikrus veiksmus yra taikomi tik požeminiam dujotiekiui?

 

ATSAKYMAS (2013-08-16, Nr.(8.4)-2D-13112)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Manome, kad statant tvorą (inžinerinį statinį) antžeminio dujotiekio apsaugos zonoje nepažeisite specialiųjų žemės ir miško sąlygų (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; 2003, Nr. 42-1939) IX skyriaus „Dujotiekių apsaugos zonos“ 36 punkto reikalavimų (tarp jų paklausime nurodytų 36.1 („statyti pastatus ir įrenginius“), 36.2 („sandėliuoti statybines medžiagas ir konstrukcijas, trąšas, pašarus, kaupti gruntą“), 36.5 („sodinti medžius ir krūmus“) punktų reikalavimų), jei dėl tvoros statybos darbų dujotiekio tinklų apsaugos zonoje susitarsite su įmone, kuriai nuosavybės teise priklauso šie tinklai ir įrenginiai.

Šio skyriaus 37 punkto („Antžeminio dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama laužyti dujotiekio armatūrą ar kitaip gadinti dujotiekį ir jo atramas, taip pat užversti juos“) reikalavimų nepažeisite, jei statant  tvorą (inžinerinį statinį) jų bus laikomasi.

Manome, kad šiame skyriuje nustatyti reikalavimai (draudimai) taikomi tiek antžeminiam, tiek ir požeminiam dujotiekiui.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-09-03