BDAR
gdpr

KLAUSIMAS

   Norėjau paklausti, kokia gali būti oro pūslelių durų stiklo pakete priežastis ir šių durų garantinis terminas: ar teisus rangovas, kad durims suteikiamas 1 metų garantinis terminas.

 

ATSAKYMAS (2017-07-19, Nr. (9.12)-2D-10168)

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Civilinio kodekso 6.686 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.

   Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

1) penkerius metus;

2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);

3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

   Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

   Apibendrindami manome, kad rangovas atsako už statinyje įrengtų įrenginių ar panaudotų statybos produktų defektus per Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą garantinį laikotarpį, jeigu neįrodo, kad įrenginių ar statybos produktų defektai atsirado dėl jų normalaus susidėvėjimo, jų netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

   Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738, nuostatomis dėl atsiradusių defektų priežasties siūlome kreiptis į ekspertizės įmonę, kuri atliktų ekspertizę (būklės įvertinimą) ir išduotų atitinkamą ekspertizės aktą.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   Prašome išaiškinti:

   1. Ar Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje numatyti garantiniai terminai taikomi visam statybos objektui, įskaitant ir pagal tą pačią statinio  statybos darbų rangos sutartį:

   - statinyje įrengtiems įrenginiams;

   - į statinį ar jo dalis įmontuotiems statybos produktams?

   2. Ar vis dėlto aprašytu atveju Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje numatyti garantiniai terminai negalioja statinyje įrengtiems įrenginiams ir į statinį ar jo dalis įmontuotiems statybos produktams, todėl statybos darbų užsakovas (statytojas)  turi vadovautis garantiniu laikotarpiu, kurį gamintojas suteikė statybos darbų rangovui? Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad įrenginių ar statybos produktų gamintojų rangovui suteikiami garantiniai terminai dažnai būna trumpesni, nei numatyti Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje.

 

ATSAKYMAS (2017-06-15, Nr. (9.12)-2D-8457)

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   1-2. Civilinio kodekso 6.686 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.

   Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

   1) penkerius metus;

   2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);

   3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

   Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

   Apibendrindami manome, kad rangovas atsako už statinyje įrengtų įrenginių ar panaudotų statybos produktų defektus per Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą garantinį laikotarpį, jeigu neįrodo, kad įrenginių ar statybos produktų defektai atsirado dėl jų normalaus susidėvėjimo, jų netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

   Norime paklausti, nuo kada yra pradedami skaičiuoti garantiniai terminai statinio rekonstravimo atveju: ar nuo tos dienos, kai rangovas perdavimo ir priėmimo aktu perdavė darbus statytojui, nors dalis darbų buvo priimta iš rangovų prieš 2-3 metus iki namo pridavimo dienos?

   Kokie teisės aktai reglamentuoja tokius garantinius terminus?

 

ATSAKYMAS (2017-06-15, Nr. (9.12)-2D-8449)

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Statinio garantinis terminas reglamentuojamas Statybos įstatyme ir Civiliame kodekse.

   Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą; statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą terminą.

   Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus, dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

   Vadovaudamiesi pirmiau nurodytomis nuostatomis, informuojame, kad vykdomo rangos būdu statinio rekonstravimo atveju garantiniai terminai turi būti pradėti skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos, o jeigu statinio rekonstravimas vyko mišriu būdu – garantiniai terminai turi būti pradėti skaičiuoti nuo statybos užbaigimo dienos.

   Ši konsultacija negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Butų savininkų bendrija yra sudariusi pastato šilumos punkto (šildymo ir karšto vandens) techninės priežiūros sutartį su juridiniu asmeniu, kuris turi tam licenciją. Tuo pačiu tas pats juridinis asmuo teikia papildomai paslaugas kitiems santechnikos darbams name už atskirą mokestį atsiradus avarinėms situacijoms be jokių išankstinių sutarčių.

Mūsų daugiabutyje šis juridinis asmuo pakeitė seną susidėvėjusį viso namo magistralinį kanalizacijos vamzdyną savo medžiagomis.

Prašome paaiškinti, ar šis juridinis asmuo privalo suteikti garantiją dėl atliktų darbų? Jeigu privalo, tai kokiam laikotarpiui?

 

 

ATSAKYMAS (2016-09-15, Nr. (9.12)-2D-13235)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.698 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

1) penkerius metus;

2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);

3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

Atsižvelgdami į paklausime nurodytą informaciją ir pirmiau nurodyto teisės akto nuostatas manome, kad bendruoju atveju atvirai esančio vamzdyno (jo dalies) remontui yra taikomas 5 metų garantinis terminas, paslėpto vamzdyno (jo dalies) remontui – 10 metų garantinis terminas, išskyrus atvejus, kai rangos sutartyje ar darbų perdavimo akte numatyta kitaip.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Tarp užsakovo ir rangovo, kaip verslo subjektų, buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl vėdinimo sistemos įrengimo. Šalys sutartyje nurodė, jog bus taikomi LR įstatymuose nustatyti garantiniai terminai (Statybos įst.36 str., LR CK 6.698 str.). Praėjus 3 metams nuo statybos objekto pridavimo, sugedo rangovo sumontuotos vėdinimo sistemos įrenginys - ventiliatorius. Šiam įrenginiui jo gamintojas (pardavėjas) buvo suteikęs rangovui, kaip pirkėjui, 2 metų kokybės garantiją. Užsakovas reikalauja rangovo sutaisyti / pakeisti ventiliatorių, nes, pasak užsakovo, šiam įrenginiui yra taikomas 5 metų garantinis terminas (Statybos įst. 36 str. 1 d., LR CK 6.698 str. 1 d. 1 p.). Rangovo manymu, jam turėtų būti taikomas gamintojo (pardavėjo) nustatytas garantinis terminas, kuris šiuo atveju jau yra pasibaigęs.

Koks garantinis terminas turėtų būti taikomas minėto įrenginio atveju? Ar jam turėtų būti taikomas gamintojo (pardavėjo) nustatytas 2 metų kokybės terminas, ar įstatymuose nustatytas minimalus 5 metų darbų kokybės (statinio) garantinis terminas? Kitaip tariant, ar Statybos įst. 36 str. 1 d. ir LR CK 6.698 str. 1 d. 1 p. nustatytas terminas taikomas tik rangovo atliktiems darbams, ar jis apima ir rangovo montuojamas medžiagas ir įrenginius, nors gamintojas (pardavėjas) jiems yra nustatęs daug trumpesnius kokybės terminus?

 

ATSAKYMAS (2016-06-03, Nr. (9.12)-2D-8023)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi 2016 m. gegužės 27 d. prašymą pateiktą el. paštu, pateikia nuomonę teiktais klausimais. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.“. Civilinio kodekso 6.697 straipsnyje Darbų kokybės garantija nustatyta:

„1. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

2. <...>.

3. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

<...>.“

Apibendrindami manome, rangovas atsako už vėdinimo sistemos defektus per garantinį laikotarpį, jeigu neįrodo, kad ventiliatoriaus – vėdinimo sistemos dalies gedimas atsirado dėl jo normalaus susidėvėjimo, t. y. pasibaigus garantiniam gamintojo laikotarpiui, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

     2014-05 įsigijome naujos statybos butą mieste su daline apdaila, apdailą atliko statytojas už papildomą mokestį. Suteikė pagal įstatymą numatytas garantijas. Nuo 2014-08 mes kreipėmės ir į namo bendriją, ir statytoją dėl netinkamai funkcionuojančio vandens maišytuvo vonioje - vanduo staigiai karštėja, staigiai atšąla, skirtumai labai reikšmingi, maudantis tenka atšokti nuo vandens kartais net, kad nenuplikytų.

      Tokių pat nusiskundimų turėjo ir kiti namo gyventojai, tačiau dalis gyventojų naudoja termostatinį maišytuvą, tad įvertinti problemos negali. Statytojas ieškojo problemos hidrauliniais bandymais ir centralizuotais sprendimais šildymo punkte, po jų didesnė dalis gyventojų nusiskundimų nebeturi, tačiau pas mus situacija nepasikeitė.

      Statytojas kreipėsi į santechnikos tiekėją, kuris patikino (žodžiu, be bandymų), kad tai ne santechnikos problema. Statytojas konstatavo, kad jis savo darbą atliko ir daugiau niekuo padėti mums negali. Mes priminėme, jog jie teikia garantiją už savo apdailą ir konstrukciją, tad tai jų rūpestis. Ir jei negali rasti problemos, tegul išsprendžia pasekmes pakeisdami mūsų maišytuvą termostatiniu savo sąskaitą, kaip garantijų dalį. Tačiau tą daryti jie atsisakė.

      Tad norime pasiteirauti, kas turi išspręsti šią problemą? Ar esame teisūs reikalaudami ją išspręsti iš statytojo?

 

ATSAKYMAS (2015-08-03, Nr. 8.4-2D-11384)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi el. paklausimą, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais jų pateikimo tvarka.

      Manome, kad paklausime aprašytoje situacijoje nėra aiški tikroji priežastis, kodėl kyla problemų naudojantis daugiabučio namo karšto vandens bendrąja sistema. Nustatyti priežastį galėtų nepriklausomi ekspertai, turintys teisę atlikti statinio ar statinio dalies ekspertizę. Jų sąrašas skelbiamas Statybos produkcijos sertifikavimo centro interneto svetainėje www.spsc.lt → Registrai →  Įmonių atestavimas. Gavus nepriklausomų ekspertų išvadą, reikėtų kreiptis į statytoją, kad būtų pašalintos nustatytos karšto vandens tiekimo sutrikimo priežastys.

      Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 45 punkte yra nustatyta, kad statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus ir Statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis:

      45.1. Statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja Statytojo surašytas vienašalis aktas;

      45.2. jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, Statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei Statytojas juos pašalino savo lėšomis;

      45.3. Inspekcija, gavusi Statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijai medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir / ar dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.

      Atsisakius statytojui vykdyti garantinius įsipareigojimus, turite teisę savo teises ginti teisme, pateikiant nepriklausomų ekspertų išvadas.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      2008 m. įsigijau butą su terasa daugiabučiame name. Garantiniu laikotarpiu paaiškėjo paslėpti trūkumai: dėl netinkamai įrengtos terasos vanduo patenka į namo vidaus konstrukcijas ir užlieja apatinius butus ir laiptines.

      Ekspertas nustatė, kad dėl trūkumų atsakingi architektai, nenumatę drenuojančio sluoksnio, gen. Rangovas netinkamai atlikęs darbus ir techninis prižiūrėtojas netinkamai kontroliavęs statybas. Kad pašalinti trūkumus reikia iš naujo įrengti terasos sluoksnius virš perdangos.

      Pardavėjas, suteikęs garantiją, atsisako šalinti trūkumus motyvuodamas tuo, kad jis negali vykdyti statybos darbų bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi nėra turto savininkas.

      Prašau suteikti informaciją, ar garantiniu laikotarpiu paaiškėjus trūkumams ir kreipusis į pardavėją dėl jų pašalinimo, trūkumų pašalinimui reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas ir nuosavybės dokumentai? Jei taip, tai kokiu būdu butą įsigijęs asmuo gali įpareigoti pardavėją pašalinti trūkumus ir apginti savo kaip vartotojo teises?

 

ATSAKYMAS (2014-11-17, Nr. (8.4)-2D-17898)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12 punktu, paklausime nurodyti darbai priskiriami statinio paprastajam remontui.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – Reglamentas) 6 priedo 5.2 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingo pastato, paprastąjį remontą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda.

      Vadovaujantis Reglamento 6 priedu, darbai keičiantys pastato išvaizdą yra balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas, naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; kiti darbai, keičiantys pastatų išorės išvaizdą.

      Atsižvelgiant į paklausime pateiktą informaciją ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad bendruoju atveju garantiniu laikotarpiu atsiradusiems trūkumams šalinti yra išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka. Paklausime nurodytu atveju, atliekant statinio paprastojo remonto darbus, statinio išvaizda nėra keičiama, todėl savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui yra nereikalingas.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

      Gen. rangovas pagal sutartį pastatė pastatą (ypatingas statinys). Pastatui suteikta garantija pagal Statybos įstatymo 36 str. Praėjus 4 metams nuo pastato perdavimo Užsakovui atsirado stogo defektai (pasislinko stogo danga žemyn). Gen. rangovas (pagal garantinį) pakeitė didelę dalį stogo dangos. Tačiau (kadangi stogas nėra standartinis) yra didelė abejonė, jog naujai uždengta stogo danga išspręs problemą (yra didelė tikimybė, jog po poros metų pradės slinkti). Bendras pastato garantinis terminas baigiasi po metų.

       Koks naujai uždengtai stogo dalies garantinis terminas? (ar tas pats kaip visam pastatui ir baigsis po metų, ar galioja naujai - t.y. nuo naujai uždengtos stogo dangos - 5 metai).

 

ATSAKYMAS (2014-08-20, (8.4)-2D-12873)

      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.

      Civilinio kodekso 6.666 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad garantiniam terminui skaičiuoti taikomos šio kodekso 6.335 straipsnio 2–6 dalyse nustatytos taisyklės, jeigu ko kita nenustato įstatymai, rangos sutartis ar kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į konkrečios rangos sutarties esmę.

      Civilinio kodekso 6.335 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai pardavėjas pakeičia daiktą ar jo komplektuojamąją detalę per nustatytą kokybės garantijos terminą, tai naujam daiktui ar naujai komplektuojamajai detalei taikomas toks pat kokybės garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui ar komplektuojamajai detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita.

      Atsižvelgiant į paklausime pateiktą informaciją ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad atlikus stogo dalies garantinį remontą, nurodytos stogo dalies 5 metų garantinis terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Į ką aš galiu kreiptis dėl statytojo garantinių įsipareigojimų nevykdymo?
Kokios yra valstybinės institucijos, nagrinėjančios tokius klausimus?
Aš raštu kelis kartus kreipiausi į statytoją dėl statybos darbų broko, o jis nesiėmė jokių priemonių.
Ką aš toliau turėčiau daryti, kad priversčiau statytoją laikytis LR statybos įstatymo 36 str.?

 

ATSAKYMAS (2012-11-22, Nr.(8.4)-2D-17075)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), susipažinusi su Jūsų 2012 m. lapkričio 6 d. el. paklausimais, pateikia nuomonę juose išdėstytais klausimais. Informuojame, kad pateikti paklausimuose duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, konsultacijos turinys gali keistis.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant po statybos procedūrų užbaigimo atlikimo) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Šis garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse.
Informuojame, kad statinio defektų šalinimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5947; 2011, Nr. 61-2916) 45 punkte.
Pažymime, kad galite kreiptis į Inspekciją (jeigu statytojas neatlieka statybos defektų šalinimo procedūrų pagal minėto reglamento nuostatas) ir pateikti Inspekcijos skyriui, vykdančiam statybos valstybinę priežiūrą toje teritorijoje, kurioje yra statinys, raštą su informacija bei šią informaciją patvirtinančius dokumentus apie rangovą ir jo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus. Tokiu atveju, Inspekcija, gavusi informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laikotarpiu nustatytus statybos defektus, gali kreiptis ir teikti statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijai (statybos produkcijos sertifikavimo centras, www.spsc.lt) medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir/ar dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.
Jeigu statytojas yra ir pardavėjas, tai Jūs pagal Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis, galite kreiptis į pardavėją su pretenzija dėl daikto trūkumų pašalinimo per garantinį terminą, o nepašalinus trūkumų – kreiptis į teismą pagal Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalį.
Statybos techninį reglamentą galite rasti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje www.vtpsi.lt – Statybos techniniai reglamentai – STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Taip pat išsamios informacijos apie statinio defektų šalinimo procedūrą galite rasti internetinėje svetainėje www.vtpsi.lt – „Klausimai ir atsakymai“ – „22. Statinio garantinis terminas“ – „Statybos defektai statinio garantiniu laiku“, „Defekto pašalinimas garantiniu laiku“.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Mūsų namas yra sukūręs bendriją (14 butų). Namas yra techniškai netvarkingas - rūsyje nuolat yra gruntinio vandens po lietaus. Rūsys faktiškai užtvindytas. Namo pirmininkė nereaguoja susirinkimuose į siūlymus daryti remontą. Buvo kreiptasi į savivaldybės administraciją dėl techninės namo būklės atitikimo. Raštiško atsakymo negavome. Tai pat buvo kreiptasi į prokuratūrą – iš šios institucijos taip pat negavome atsakymo. Kur mums kreiptis dėl techninės būklės įvertinimo?

 

ATSAKYMAS (2012-06-27, Nr.(8.4)-2D-9528)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.
Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2001, Nr. 91-3187) (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne mažiau kaip 1/5 daugiabučio namo savininkų bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai (kaip Jūsų atveju, kuomet nebuvo reaguojama į konkretų dalies daugiabučio namo savininkų bendrijos narių siūlymą).
Dėl namo techninės būklės įvertinimo siūlome kreiptis į statinio ekspertizę atliekančias įmones, kurių sąrašą galite rasti interneto svetainėje <www.spsc.lt.>.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje <www.vtpsi.lt> (Konsultacijos→Klausimai ir atsakymai→22. Statinio garantinis terminas) pateikta išsami informacija apie defektų šalinimą, kai statinio garantinis terminas nėra pasibaigęs.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Man priklausančiame bute užfiksuotų langų defektų (deformuotos ir sukietėjusios tarpinės, pro kurias pučia vėjas, praeina šaltis ir garsas) rangovas netaiso. Ar langai ir jų sudedamosios dalys, tarp jų ir varčių tarpinės, yra statybos produktas? Ar langams ir jų sudedamosioms dalims gali būti taikomas trumpesnis garantinis terminas nei pagal Statybos įstatymo 36 str. 1 punktą? Ar remiantis Statybos įstatymo 36 str. 2 p. rangovas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio ir jo sudedamųjų dalių per garantinį terminą nustatytus defektus?

 

ATSAKYMAS (2012-04-30, Nr. (8.4)-2D-6448)

Vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545; 2010, Nr. 84-4401) (toliau – Įstatymas) 2 str.58 d. statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį. Todėl manome, kad tiek pats langas, tiek jo sudedamosios dalys yra statybos produktai.
Manome, kad dėl nekokybiškų langų tarpinių atsiranda nesandarumai tarp lango rėmo ir staktos, dėl kurių gali būti pažeisti esminiai statinio reikalavimai, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies:
3 punkte – higienos, sveikatos dėl atsiradusios vidaus drėgmės;
5 punkte – apsaugos nuo triukšmo dėl padidėjusio triukšmo patalpose;
6 punkte – energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo dėl padidėjusio šilumos laidumo.
Kadangi šie produktai yra susiję su esminiais statinio reikalavimais, todėl jiems negali būti taikoma Įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostata, kad garantinis terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose. Tai reiškia, kad langams ir jų sudedamosioms dalims turi būti taikomos Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y., garantinis terminas turi būti ne trumpesnis, kaip 5 metai nuo statinio užbaigimo dienos.
Todėl manome, kad rangovas pagal Įstatymo 36 straipsnio 2 dalį Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinyje per garantinį terminą nustatytus defektus (tarp jų ir langų bei jų sudedamųjų dalių).
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Daugiabutį namą pastačiusi įmonė bankrutavo. Garantinio laikotarpio metu išryškėjusius statybos defektus nėra kam taisyti. Ar Inspekcija gali padėti spręsti defektų pašalinimo problemas? Ar dėl žalos įvertinimo belieka kreiptis tik į privačias įmones?

 

ATSAKYMAS (2012-03-30, Nr. (8.4)-2D-4955)

Už garantinio laikotarpio metu išryškėjusių defektų pašalinimą yra atsakingas tiek rangovas, tiek pardavėjas. Kadangi Jūsų atveju statytojas pardavė butus butų pirkėjams, santykiams tarp statytojo (pardavėjo) ir butų pirkėjų taikytinos Civilinio kodekso (toliau – Kodeksas) IV dalies XXIII skyriaus Antrojo skirsnio „Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės“ nuostatos.
Vadovaujantis Kodekso 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Kadangi statinio garantiniai terminai yra nustatyti Statybos įstatymo 36 straipsnyje (5 metų bendrasis terminas, 10 metų garantinis terminas paslėptiems statinio elementams ir 20 metų garantinis terminas tyčia paslėptiems defektams), per šiuos terminus butų pirkėjai, vadovaudamiesi Kodekso 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalimis, turi teisę pareikalauti iš pardavėjo ištaisyti išaiškėjusius defektus. Pardavėjas, neturėdamas galimybės priversti subankrutavusį rangovą ištaisyti šiuos defektus, privalės juos ištaisyti savo lėšomis.
Į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetenciją neįeina statybos įmonių padarytos žalos įvertinimas. Šiuo klausimu Jums reikėtų kreiptis į statinio ekspertizes atliekančias įmones, kurių sąrašą galite rasti tinklalapyje <www.spsc.lt.>.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Savivaldybės administracija 2007 m. pradėjo vykdyti gatvės statybos darbus. 2010 ir 2011 m. nebuvo skirta finansavimo, todėl darbai nebuvo užbaigti. Ar rangovui galima skaičiuoti garantinį terminą nuo tos dienos, kai jis statytojui perdavė statybos darbų perdavimo aktą, kuomet dėl finansavimo trūkumo statinio statyba pagal techninį projektą neužbaigta, o statybos užbaigimo aktas nepasirašytas?

 

ATSAKYMAS (2012-03-20; Nr.(8.4)-2D-4260)

Informuojame, kad Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) (toliau – Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos (nuo 2010 m. spalio 1 d. – statybos užbaigimo akto išdavimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos). Kadangi Jūsų minimu atveju statybos darbai nebuvo užbaigti, garantinis terminas negali būti skaičiuojamas.

KLAUSIMAS

 

2007 m. nusipirkome butą name, kurio garantinis terminas iki 2012 m. 2011-02-08 pateikiau skundą namo statytojui dėl vienos šlapios sienos. Po savaitės atvyko atsakingas darbuotojas, sudarėme aktą (akto kopijos negavau). Žadėjo sieną sutvarkyti per mėnesį, bet iki šiol nieko nepadarė. Ką galite pasiūlyti man daryti šiuo atveju?

 

ATSAKYMAS (2011-12-06, Nr. (8.4)-2D-16216)

 

Informuojame, kad statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) šeštosios knygos XXIII skyriaus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) 36 straipsnio nuostatomis. Minėtų defektų šalinimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5947; 2011, Nr. 61-2916) 45 punkte, kuriame nurodyta, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas; jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis; Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijai medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir / ar dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.
Inspekcijos nuomone, statytojui nevykdant minėtų veiksmų, įsigijęs statinį (statinio dalį) asmuo gali kreiptis į teismą dėl statytojo įpareigojimo pareikalauti iš rangovo ištaisyti garantiniu laiku išryškėjusius statybos defektus, arba gali pats pašalinti defektus ir dėl išlaidų kompensavimo iš statytojo kreiptis į teismą. Jeigu apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus statytojas Inspekcijai nepraneša, tą gali padaryti statinį (statinio dalį) įsigijęs asmuo, pateikdamas Inspekcijos skyriui, vykdančiam statybos valstybinę priežiūrą toje teritorijoje, kurioje yra statinys, raštą su informacija apie rangovą ir jo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus patvirtinančius dokumentus.
Kadangi Jūs neturite statybos defektų akto su jame nurodytu defektų pašalinimo terminu, dėl to Inspekcija šios situacijos negali traktuoti kaip rangovo vengimo šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus. Kaip jau minėta, galioja ir statytojo surašytas vienašalis aktas. Jeigu rangovas nepripažįsta savo atsakomybės, statytojui tikslinga dar iki vienašalio akto surašymo užsakyti statinio ekspertizę, kuri atliekama statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (Žin., 2002, Nr. 55-2200; 2010, Nr. 13-636) nustatyta tvarka. Jos metu būtų nustatyta, dėl kokių priežasčių susidarė defektai – dėl rangovo nekokybiškai atlikto darbo ar dėl kitų priežasčių. Atestuotų statinio ekspertizės įmonių sąrašą rasite interneto adresu www.spsc.lt. Ekspertizės išvada būtų reikalinga ir sprendžiant nurodytą problemą teismo keliu.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-09-03