Pateikėjo parašas, SLD padalijus sklypą ir kt (statinio ekspertizės rangovui) (2022-09-12)

KLAUSIMAS

1. Ar pažymos/deklaracijos pateikėjas, kuris nurodomas pažymos/deklaracijos skiltyje „Duomenys apie pateikėją (us), gali būti fizinis asmuo, nepateikęs turinčio statytojo teisę asmens atstovavimą patvirtinančio notarinės formos įgaliojimo, jei pažymą/deklaraciją kvalifikuotais elektroniniais parašais pasirašo visi Pažymoje/Deklaracijoje nurodyti statytojai ar jų atstovai.
2. Jei buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus (tuo pasikeitė žemės sklypo kadastrinis numeris), sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją), ar reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, ar pakanka naujos laidos projekto, kuriame pateikiama informacija, kad atlikus minėtus pakeitimus, nepažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai;
3. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 93.15 punktu, kartu su Deklaracija privalo būti pateikiamas naujo statinio techninis pasas (techninės apskaitos kortelė). Vadovaujantis statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 32 punktu, nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Ar užbaigus kitų, šiame punkte neišvardintų, naujų statinių (pvz vandentiekio, nuotekų tinkle, įrengtų negyvenamojo pastato sklype) statybą, statinio techninis pasas privalo būti pateiktas kartu su Deklaracija;
4. Ar reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas žemiau pateiktu atveju, jei nekeičiant statinio išorės matmenų (aukščio, ilgio, pločio) terasoje įrengiamos stogą laikančios konstrukcijos (kolonos) ir atitinkamai padidinama stogo konstrukcija, ar pakanka parengti naujos laidos projektą.

ATSAKYMAS (2022-09-12 Nr. 2D- 16473 (9.12 Mr))

Dėl 1 klausimo.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 93.7 papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, jei deklaraciją pateikia atstovas, pateikiant tvirtinti deklaraciją IS „Infostatyba“ turi būti pateikiamas turinčio statytojo teisę asmens atstovavimą patvirtinantis notarinės formos įgaliojimas, Civilinio kodekso 2.140 straipsnyje nustatytas juridinio asmens įgaliojimas arba atstovavimą pagal įstatymą patvirtinantis dokumentas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir STR 1.05.01:2017 102² punkte, reglamentuojančiame prie pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pridedamus dokumentus. Todėl manome, kad visais atvejais, kai deklaraciją ar pažymą pateikia atstovas, turi būti pateikiamas turinčio statytojo teisę asmens atstovavimą patvirtinantis notarinės formos įgaliojimas, Civilinio kodekso 2.140 straipsnyje nustatytas juridinio asmens įgaliojimas arba atstovavimą pagal įstatymą patvirtinantis dokumentas.

Dėl 2 klausimo.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje nustatyti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) galiojimas panaikinamas, tarp jų:

„2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; jeigu pasikeitė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas) ir pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 8 dalį nepakeista savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios; jeigu nutraukiama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis; statytojo (užsakovo) prašymu;“.

Taigi, jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to nepažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai, ir jei nenustatytos kitos priežastys, dėl kurių išduoto SLD galiojimas turėtų būti naikinamas, naujo SLD gauti nereikia.

Pažymėtina, jog vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 42 punktu, kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują SLD, turi būti rengiamas naujos laidos projektas. Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą gauti naują SLD neprivaloma, taip pat kai keičiami neesminiai projekto sprendiniai, rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai). Naujos (-ų) laidos (-ų) projektų ar projekto sprendinių dokumento neprivaloma rengti, jei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenys nuo projekto skiriasi iki 5 procentų,  pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m, hidrotechnikos statinių, skirtų reguliuoti vandens lygį ir (ar) praleisti perteklinį vandens debitą arba apsaugai nuo potvynių – iki 0,02 m, kiti statinio matmenys – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba pažeidžiami norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.

Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nurodytus esminius statinių reikalavimus, esminius architektūros reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

Dėl 3 klausimo.

Statybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

Analogiškos nuostatos, jas detalizuojant, pateiktos ir statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017) 32 punkte: nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų  techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Šiame punkte nenurodytais atvejais statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti.

Statinio techninės priežiūros dokumentai išvardyti STR 1.07.03:2017 51 punkte:

 „51. Statinio techninės priežiūros dokumentai yra:

 51.1. statinio techninis pasas arba apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų, pastato techninis-energetinis pasas;

51.2. statinio techninės priežiūros žurnalas;

51.3. statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai;

51.4. kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti statinio techninės priežiūros dokumentai“.

STR 1.07.03:2017 59 punkte nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių bei statinių, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą atliekantis naudotojas neprivalo pildyti statinio techninės priežiūros dokumentų.

Šios Statybos įstatymo ir STR 1.07.03:2017 nuostatos sąlygoja išvadą, jog STR 1.07.03:2017 32 ar 59 punkte nenurodytiems statiniams privaloma paskirti kvalifikuotus statinio techninius prižiūrėtojus ir pildyti statinio techninės priežiūros dokumentus, tarp jų – statinio techninį pasą. Todėl manome, kad visų statinių (išskyrus nesudėtingųjų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių bei statinių, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų) statybos užbaigimo procedūrų metu turi būti pateikiamas statinio techninis pasas.

Dėl 4 klausimo.

Kaip ir minėta, Taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.

Siūlome vadovautis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalimi, kurioje nurodyta:

 „33. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;

2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys;

4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija“.

Primename, jog esminiai statinio projekto sprendiniai apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje: esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Taigi, naujas SLD būtų privalomas, jeigu būtų keičiamas bet kuris esminis statinio projekto sprendinys ir konkretus atvejis nepatektų į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1-4 punktuose nurodytas išimtis.

Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad, kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą gauti naują SLD neprivaloma, taip pat kai keičiami neesminiai projekto sprendiniai, rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), bet ne naujos laidos projektas. Naujos (-ų) laidos (-ų) projektų ar projekto sprendinių dokumento neprivaloma rengti STR 1.04.04:2017 42 punkte nurodytais išimtiniais atvejais.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.