Kokiai statinių kategorijai priskiriamas požeminis ledo kaupiklis, kuris įgilintas daugiau nei 7 m nuo žemės paviršiaus (2023.01.16)

KLAUSIMAS

        <...> miesto savivaldybės užsakymu yra rengiamas žaliosios energijos infrastruktūros - kitos paskirties inžinerinio statinio (ledo kaupiklio) statybos projektas.

     Projektuojamas ledo kaupiklis - požeminis cilindro formos rezervuaras, kurio vidiniai matmenys: diametras 19 m, aukštis 6 m (įgilintas apie 1 m nuo žemės paviršiaus) su pastatomais saulės oro absorberiais (vertikalaus išpildymo, 244 vnt.) (brėžinys pridedamas). Kaupiklyje nenaudojamos jokios pavojingos medžiagos. Kaupiklio paskirtis - sukaupti šilumos bei vėsos energiją ir ją panaudoti projektuojamų pastatų šildymui bei vėsinimui, užtikrinant užsakovo užduotus parametrus.

     Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentele „Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“, Ledo kaupiklis, kaip kitos paskirties inžinerinis statinys, mūsų nuomone, neatitinka 1 lentelėje išvardintų kriterijų, kadangi Ledo kaupiklis nėra naudingųjų iškasenų gavybos, tiekimo ir naudojimo požeminis ir antžeminis statinys (20 p.), taip pat jis nepriskiriamas ir prie inžinerinių tinklų (22 p.).

     Atsižvelgiant į tai, kad statinys nepriskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos ir į tai, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 p. „Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių“, manome, jog ledo kaupiklis priskirtinas prie neypatingųjų statinių kategorijos.

     Prašome išaiškinti, ar požeminis ledo kaupiklis, kuris įgilintas daugiau nei 7 m nuo žemės paviršiaus priskiriamas prie neypatingųjų statinių kategorijos.

ATSAKYMAS (2023.01.16, Nr. 2D-830)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.

      Paklausime nurodote, jog „rengiamas žaliosios energijos infrastruktūros – kitos paskirties inžinerinio statinio (ledo kaupiklio) statybos projektas“ ir prašote „išaiškinti, ar požeminis ledo kaupiklis, kuris įgilintas daugiau nei 7 m nuo žemės paviršiaus priskiriamas prie neypatingųjų statinių kategorijos“.

      Nenagrinėdami konkrečių projektinių sprendinių pagal prie paklausimo pridėtą projekto ištrauką, pateikiame su keliamu klausimu dėl nurodytų parametrų (diametras 19 m, aukštis 6 m, įgilintas apie 1 m nuo žemės paviršiaus) inžinerinio statinio priskyrimo atitinkamai statinių kategorijai (ypatingųjų ar neypatingųjų) susijusias teisės aktų nuostatas ir nuomonę dėl jų taikymo.

      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio atitinkamai 16, 17, 20, 28, 52 ir 84 dalyje pateiktos tokios sąvokų apibrėžtys:

16. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai;

17. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais;

20. Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas;kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija;

28. Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių;

52. Statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

84. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“^[2] (toliau – Reglamentas) 12 punkte nurodyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai − fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

Reglamento 13 punkte nustatyti statinių priskyrimo ypatingiesiems statiniams požymiai: „Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje − statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys“.

      Pagal Reglamento 2 punkto nuostatas statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.

Atsižvelgiant į Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatas bei į paklausimo duomenis („Kaupiklyje nenaudojamos jokios pavojingos medžiagos“), manytina, kad, jei paklausime minimas požeminis cilindro formos rezervuaras (ledo kaupiklis) projektuojamas kaip atskiras statinys – kitos paskirties inžinerinis statinys, o ne kaip inžinerinio tinklo (kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje) ar kaip statinio inžinerinės sistemos (kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje)  dalis, ir jo laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ne ilgesnės kaip 12 m, toks inžinerinis statinys priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai.

      Visgi, jei būtų projektuojamas inžinerinis tinklas (kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje), kurio sudėtine dalimi būtų minėtas kaupiklis, ir statinys (inžinerinis tinklas) atitiktų Reglamento 1 lentelės 22 punkte nurodytus požymius („<...> inžineriniai tinklai, kurių didžioji dalis įgilinama daugiau kaip 7 m, skaičiuojant nuo žemės ar vandens paviršiaus konkrečiose tiesimo vietose iki vamzdyno ar inžinerinio tinklo konstrukcijos apačios“), jis būtų priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.

      Jei minėtas kaupiklis būtų projektuojamas kaip statinio išorėje esanti statinio inžinerinės sistemos (kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje) dalis, statinio inžinerinei sistemai (jos daliai) kategorija nenustatoma.

      Pažymėtina, kad, remiantis Reglamento 14 punkto nuostata, statinio kategoriją pagal Reglamente pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria projekto vadovas.

      Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Jei projektuotojas abejoja dėl projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ar išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manome, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.