KLAUSIMAS

Ar tam, kad statyti pastatą arčiau nei reglamentuojama iki sklypo ribos, statytojas privalo gauti pastatų, esančių gretimame žemės sklype (teritorijoje), savininkų rašytinius sutikimus?

Ar pakanka sutikimo, išduoto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, t. y.  pastato savininkų susirinkime išdavus sutikimus asmenims, turintiems daugiau negu pusę visų pastate esančių patalpų, t. y. ar sprendimus dėl sutikimo statytojui išdavimo gali priimti valstybinės žemės teritorijos (kur ateityje formuojamas sklypas) kitos paskirties patalpų savininkų dauguma?

 

ATSAKYMAS (2018-11-06, Nr. (9.12)-2D-15741)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad norint statyti arčiau žemės sklypo ribos nei leista, reikia gauti  rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Šiame punkte nenurodyta, kad reikia gauti rašytinius gretimame žemės sklype (teritorijoje) stovinčių pastatų savininkų sutikimus (susitarimus).

Atsižvelgdami į minėtą statybos techninio reglamento nuostatą, į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 15 dalies 5 punkto nuostatas, manome, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka galėtų būti priimtas žemės sklype stovinčių pastatų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas leisti statyti arčiau, jei žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų šiame sklype esančių pastatų butų ir kitų patalpų savininkams ir šis žemės sklypas nustatyta tvarka būtų įtrauktas į šiame žemės sklype esančių pastatų bendrojo naudojimo objektų aprašą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkte nustatyta, kad nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
  VTPSI tinklalapyje "  2018-03-23 Automobilių stovėjimo aikštelių projektavimo ypatumai (https://vtpsi.lrv.lt/lt/naujienos/automobiliu-stovejimo-aiksteliu-projektavimo-ypatumai) taip pat  yra trumpa informacija  gyventojams apie  minimalius atstumus, nuo aikštelių iki gyvenamųjų namų.
Tuo tarpu naršant internete google paieškoje galima rasti 2018-02-19 VTPSI išaiškinimą, kad savame  žemės sklype vis dėl to yra galima nesilaikyti atstumų iki gyvenamųjų namų langų. (https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai/nuo-2018-metu/ii-statybos-valstybine-prieziura-reglamentuojanciu-ir-su-jais-susijusiu-teises-aktu-nuostatu-taikymas-1/8-statinio-projektavimas-projekto-ekspertize-ir-projekto-vykdymo-prieziura/inspekcijos-isaiskinimai-63) "Atstumas nuo sklypo ribos iki automobilių stovėjimo aikštelės".
Norime atkreipti dėmesį, kad išaiškinimas pagal užklausimą yra pateiktas anksčiau , negu VTPSI aprašyti projektavimo ypatumai, tačiau ypatumuose apie tai neužsimenama.
Manome, kad konsultacinis išaiškinimas,  negali būti prilyginamas STR 2.06.04:2014: "Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai" 123 punktui, kadangi   pačiame išaiškinime paskutinis sakinys skamba "Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje".
Susidaro nuomonė, kad kreipiantis į VTPSI dėl išaiškinimo konkrečiame objekte, yra galimybė gauti atsakymą, jog minimalių atstumų išlaikyti nėra būtina.
Prašome pateikti normatyvinių dokumentų išaiškinimą visiems šio tipo objektams, kuriuo remiantis galima būtų  parinkti tinkamą visuomenei sprendimą.

 

ATSAKYMAS (2019-02-11, Nr. (9.12)- 2D-1905)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostatomis, nuo požeminių, požeminių–antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių–darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas).

Konkretūs atstumai nurodyti Nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte.

Kadangi nė viename iš minėtų teisės aktų nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima sumažinti Nutarimu patvirtintame dokumente nustatytus atstumus nuo požeminių, požeminių–antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių–darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų, manome, kad visais atvejais privalu išlaikyti reglamentuotus minimalius atstumus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 4 punktas numato, kad viena iš viešojo administravimo subjekto teikiamų paslaugų yra „asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais”. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad „statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos”. Šio įstatymo 8 str. 2 d. 10 punkte įtvirtinta, kad “statybos valstybinė priežiūra apima konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą”.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, prašome:

- Suteikti konsultaciją, kokiu mažiausiu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos yra galima statyba, jeigu statytojas turi notarine tvarka patvirtintą kaimyninio sklypo savininko sutikimą, kuris numato, jog „pareiškiu ir neprieštarauju, kad statytojas projektuotų ir statytų pastatą arčiau kaip 3,00 metro atstumu nuo mano žemės sklypo ribos“.

 

ATSAKYMAS (2019-04-26, Nr. (9.12)- 2D-5665)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas) 7 priedas reglamentuoja besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Reglamento 7 priedo 4 punkte numatyta, kad rašytinis besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimas (susitarimas) privalomas statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, gavus besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą statyti pastatą arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos, pastatą galima statyti iki gretimo sklypo ribos (jos neperžengiant bet kuriomis statinio konstrukcijomis), t. y. nesilaikant reglamento 7 priedo 4 punkte numatyto 3 m  atstumo.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinti STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 dalį: kaip nustatomas atstumas nuo rekonstruojamo pastato iki sklypo ribos. Ar atstumas skaičiuojamas nuo pastato sienos ties pamatais iki sklypo ribos? Ar atstumas mažėja, atsižvelgiant į išsikišusias konstrukcijas t.y. karnizą ar stogelį? Kiek išsikišęs karnizas sumažina atstumą iki sklypo ribos ir kiek sumažina, atsižvelgiant į karnizo apačios altitudę?

Prašau išaiškinti, kuomet reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Ar jis reikalingas, pastato sienai esant atstumu ne mažiau kaip 3 m nuo sklypo ribos, o karnizui išsikišus ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos?

 

ATSAKYMAS (2019-08-26, Nr. (9.12)- 2D-11029)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai vykdant pastatų ar stogą turinčių inžinerinių statinių statybą yra nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 7 priedo 4 punkte – rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Pagal Reglamento 7 priedo 8 punktą, statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Sistemiškai vertindami Reglamento 7 priedo 4 ir 8 punktų nuostatas manome, kad atstumas nuo pastato ar inžinerinio statinio su stogu iki gretimo žemės sklypo (teritorijos) ribos vertinamas nuo šių statinių labiausiai išsikišusių konstrukcijų (pvz. karnizo). Jei pastato karnizas išsikiša arčiau kaip 3 metrai iki gretimo žemės sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 metras ir šių išsikišusių konstrukcijų aukštis bet kuriame taške yra didesnis už horizontalų atstumą iki gretimo sklypo ribos, tuomet besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas yra privalomas. Dėl statinių konstrukcijų išsikišančių arčiau kaip 1 metras iki gretimo žemės sklypo ribos, sutikimas privalomas visais atvejais, t.y. nepriklausomai nuo konstrukcijų aukščio.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Laba diena. Aš esu sklypo, adresu ****, savininkas. Mano kaimynas, adresu ****, pradėjo statyti tvoros stulpus ties sklypų riba. Kyla įtarimas, kad tvoros stulpai yra statomi per arti mano sklypo, o gal net ant sklypų ribos. Jokio sutikimo dėl tvoros statymo nesame pasirašę. Prašome skubiai išaiškinti, ar statomų stulpų ir numatomos tvoros atstumai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Taip pat prašome išaiškinti, kas yra sklypų riba ir jos naudojimo sąlygos.

 

ATSAKYMAS (2019-09-09, Nr. (9.12)- 2D-11628)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Dėl sklypo ribos nustatymo

Žemės įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalyje nustatytos sąvokos:

- riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka;

- žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Dėl tikslios sklypų ribos ir riboženklių vietos nustatymo reikėtų kreiptis į matininkus, kuriems suteikta teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl galimų paklaidų atliekant sklypo kadastrinius matavimus reglamentavimo, reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kurios kompetencijai priskirta žemės naudojimo kontrolė.

Dėl reikalavimų tvoros statybai

Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus statant užtvarą, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas) 7 priedo 1 dalyje:

„1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);

1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):

1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);

1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).“

Vadovaudamiesi aukščiau išvardintais teisės aktais, manome, kad nėra privaloma gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jei planuojamos tvoros konstrukcijos būtų statomos savo sklype, neperžengiant sklypo ribos ir būtų išlaikyti reglamente nurodyti akytumo reikalavimai, kitais atvejais rašytinis sutikimas yra privalomas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

 

KLAUSIMAS

 

Ar leistini atstumai tarp statinių reglamentuojami tik tarp skirtingiems asmenims priklausiančių statinių, ar ir tarp tiems patiems asmenims priklausančių statinių? Jei leistini atstumai tarp statinių reglamentuojami ir tarp tiems patiems asmenims priklausančių statinių, kokie yra minimalūs leistini atstumai, tarp tiems paties asmenims priklausančių statinių ir kur jie yra nustatyti.

 

 

ATSAKYMAS (2019-11-13, Nr. (9.12)-2D-14628)

 

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikusinformacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau –Inspekcija) konsultacijos turinys.

Techniniai reikalavimai vienbučių (vieno buto) ir dvibučių (dviejų butų) gyvenamųjų pastatų (toliau – Namas) projektavimui bei statybos darbams nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“(toliau – Reglamentas). Reglamento 9 punkte nustatyti normuojami sklypo tvarkymo rodikliai. Tarp jų 9.2 papunktyje nustatytas mažiausių leistinų atstumų normavimas, tai yra:

9.2.1. priešgaisriniai – tarp Namų ir kitų pastatų – nustatomi pagal Gaisrinės saugospagrindinius reikalavimus;

9.2.2. sanitariniai – tarp Namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių, priklausomai nuo jųpaskirties, – nustatomi pagal Reglamento 2 priedą;

9.2.3. užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą:

9.2.3.1. tarp statinių pamatų ir inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių – nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas);

9.2.3.2. tarp įvairios paskirties inžinerinių tinklų – nustatomi pagal Vyriausybės nutarimą;

9.2.3.3. tarp želdinių ir statinių elementų – nustatomi pagal Reglamento 3 priedą;

9.2.4. užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą nustatomi pagal Reglamento 8 priedą.

Atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad gaisrinės saugos reikalavimų priežiūra nepriskirta Inspekcijos kompetencijai. Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338, nuostatų taikymo pagal kompetenciją konsultuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Reglamento 2 priede nustatyti mažiausi leistini sanitariniai atstumai tarp Namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių taikomi priklausomai nuo statinių paskirties ir šie atstumai nepriklauso nuo to, ar statiniai yra to paties ar skirtingų asmenų nuosavybė.

Vyriausybės nutarime nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (tarp jų iratitinkamų atstumų) privaloma laikytis, jei šios specialiosios sąlygos yra nustatytos konkrečiam žemės sklypui.

Reglamento 8 priede yra nustatyti reikalavimai dėl statinių išdėstymo Namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu ir šie reikalavimai taip pat nepriklauso nuo to, ar statiniai yra to paties ar skirtingų asmenų nuosavybė.

Apibendrindami pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teikiame nuomonę, kad minimalūs atstumai tarp statinių turi būti išlaikomi tokie, kokie nurodyti atitinkamuose teisės aktuose, nepriklausomai nuo to, kam priklauso statiniai. Teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai tarp statinių gali būti mažinami, jeigu tokia galimybė teisės akte yra numatyta. Kitais atvejais mažinti nustatytus minimalius atstumus tarp statinių draudžiama. Priklausomai nuo statinio paskirties, techninių ir kitų parametrų teisės aktuose nustatomi skirtingi minimalūs atstumai tarp statinių. Norint nustatyti konkretų minimalų atstumą tarp statinių, reikia žinoti statinių paskirtį, gaisrinės saugos reikalavimus, taikomus konkrečiam statiniui, žemės sklype įregistruotas specialias žemės naudojimo sąlygas ir kt. duomenis.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būtilaikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

Prašome paaiškinti, kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima kloti trinkeles ir statyti lauko terasą, sodinti medžius.

 

ATSAKYMAS (2019-10-16, Nr. (9.12)-2D-14433)

 

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) 12 punkte nustatyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai yra kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.1 papunktyje nustatyti požymiai, kada plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (aikštelės, terasos ir pan.) gali būti priskiriami nesudėtingiesiems statiniams:

(ištrauka)

Eil.

Nr.

Inžineriniai statiniai

Inžinerinių statinių požymiai ir techniniai parametrai

Pastabos

I grupė

II grupė

4. Kiti šios lentelės 1–3 punktuose nenurodytų paskirčių inžineriniai statiniai:        

4.1.

 

plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.)

plotas ≥ 10 m2,

≤ 100 m2

 

plotas > 100 m2,

≤ 10000 m2

 

žiūrėti

22.5

papunktį

 

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.09:2005) 8 priedo 1 punkte nustatyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytas šio priedo 1 punkte užtvaras, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Apibendrindami aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad be besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų neturintys stogo inžineriniai statiniai – terasos ir aikštelės gali būti statomi ne arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Norint statyti arčiau, privaloma gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus).

Informuojame, kad vienbučių (vieno buto) ir dvibučių (dviejų butų) gyvenamųjų pastatų sklypų tvarkymo reikalavimai nustatyti STR 2.02.09:2005 9 priede. Šio priedo 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:

5.1. krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m;

5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m;

5.3. kitų medžių – 3 m.

STR 2.02.09:2005  9 priedo 6 punkte nustatyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašome atsakyti, ar Statybos įstatyme reglamentuojama, kokiu atstumu nuo esamo pastato tiesiant inžinerinius nuotekų ir vandentiekio tinklus vamzdynai turi būti montuojami dėkluose?

 

ATSAKYMAS (2019-12-23, Nr. (9.12)-2D-16529)

Atsakydami į Jūsų prašymą dėl konsultacijos suteikimo, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis klausimų pateikimo tvarka. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatyme nėra reglamentuota kokiu atstumu nuo esamo pastato tiesiant inžinerinius nuotekų ir vandentiekio tinklus vamzdynai turi būti montuojami dėkluose. 

Informuojame, kad statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – STR 2.07.01:2003) 27.4.2 papunktyje nustatyta, kad statinio projekto sprendiniai bei reikalavimai, nurodyti projekto techninėse specifikacijose, turi atitikti šiuos reikalavimus: vandentiekio įvadai turi būti apsaugoti nuo statybinių konstrukcijų apkrovų neigiamų poveikių į vandentiekį, įmaunant įvado vamzdį į kitą vamzdį (dėklą), per visą įvado horizontalios dalies ilgį, jei įvadą numatoma kloti žemiau pamato.

STR 2.07.01:2003 182.4.2. papunktyje nustatyta, kad statinio projekto sprendiniai bei reikalavimai, nurodyti projekto techninėse specifikacijose, turi atitikti šiuos reikalavimus: pastato nuotekų šalintuvo išvadai turi būti apsaugoti nuo statybinių konstrukcijų apkrovų neigiamų poveikių, įmaunant išvado vamzdį į kitą vamzdį (dėklą), per visą įvado horizontalios dalies ilgį, jei įvadą numatoma kloti žemiau pamato.

Apibendrindami aukščiau nurodyto STR 2.07.01:2003 nuostatas manome, kad reikalavimas tiesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (įvadų į namą) vamzdžius, įmaunant juos į dėklą (kitą vamzdį), nustatytas tais atvejais, kai įvadus numatoma kloti žemiau pamato. Šiuo atveju įvadų ir išvadų vamzdžiai turi būti įmauti į dėklą per visą įvado / išvado horizontalios dalies ilgį.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS


Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 7 priedo 4 punktu, besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai privalomi tik tuo atveju, kai atstumas iki besiribojančio žemės sklypo yra mažesnis nei 3 metrai. Tuo tarpu statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punkte nurodomas reikalavimas statant aukštesnius nei 8,5 m pastatus su kiekvienu pastato aukščio virš 8,5 metrų metru padidinti atstumą iki besiribojančio žemės sklypo ribos 0,5 metro.


Manytume, kad specialiosios paskirties pastatams taisyklės, skirtos visuomeninės paskirties pastatams, neturėtų būti taikomos. Prašytume Jūsų pateikti išaiškinimą:
- kokią atstumų iki besiribojančių žemės sklypų ribos skaičiavimo formulę taikyti statant specialiosios paskirties pastatus, kurie nėra įtraukti į visuomenės paskirties pastatų sąrašą (STR „Visuomeninės paskirties pastatai“ 1 priedas)?
- taip pat, ar yra reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas, statant 12 m aukščio nuo žemės paviršiaus specialiosios paskirties pastatą, kai yra išlaikomas 3 m atstumas nuo besiribojančio žemės sklypo ribos?
- ar reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas, jei besiribojančio žemės sklypo savininkas (valdytojas) pasikeitė iki prašymo išduoti leidimą statyti pastatą pateikimo į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“?

 

ATSAKYMAS (2020-01-16, Nr. (9.12)-2D-660)

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.


 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. 59 d. apibrėžta, kad statinio paskirtisviešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017). Šio reglamento 7.16 p. nustatyta, kad specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai). 


Teikiame konsultaciją dėl teisės aktų, reglamentuojančių statinių atstumus iki žemės sklypo ribų, laikydami, kad statomas specialiosios paskirties pastatas, kaip jį apibrėžia STR 1.01.03:2017, ir tokia šio statinio paskirtis bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre.


Dėl atstumų iki sklypo ribos


Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7 p. įtvirtinta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.


Statybos įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.


Reikalavimai dėl negyvenamųjų pastatų atstumų iki žemės sklypo ribų, rengiant šių pastatų projektus nustatyti statybos techniniuose reglamentuose STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017), STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – STR 2.02.02:2004).


Pagal STR 1.05.01:2017  7 priedo 4 p. nuostatas, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi „statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.“.


STR 2.02.02:2004  3 priedo 1 p. nustatyti tokie reikalavimai dėl  atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos: „visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu“. Šio reglamento 5.1 p. apibrėžta, kokių paskirčių pastatai laikytini visuomeninės paskirties pastatais, t.y. visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 (šiuo metu galioja STR 1.01.03:2017) nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. Visuomeninės paskirties pastatų sąrašas pateiktas STR 2.02.02:2004  1 priede, kuriame nėra nurodytų specialiosios paskirties pastatų. 


Atkreipiame Jūsų dėmesį į STR 2.02.02:2004  2 p., kuriame nurodyta, kad rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų) projektus, taikomi kiti atitinkamų institucijų parengti normatyviniai dokumentai.


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarimo Nr. 1316 ,,Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“  23 p.,  Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai priskirtos normatyvinių statinio paskirties dokumentų normavimo sritys yra nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos: aukšto ir žemo dažnio ryšių ir šviesolaidžio (telekomunikacijų) kabelių linijos, radijo ir televizijos tinklų perdavimo linijos, perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai, atramos ir kita. Remiantis šio nutarimo 3.2, 9, 14.1, 15 p., specialiosios paskirties pastatai priklauso Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos normavimo sritims. Taigi, vadovaujantis STR 2.02.02:2004  2 p., rengiant specialiosios paskirties pastatų projektus, turi būti taikomi reikalavimai dėl šių pastatų atstumų iki žemės sklypo ribos, jei tokie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarime Nr. 1316 nurodytų atsakingų institucijų parengtuose normatyviniuose dokumentuose.


Remiantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 13 p., savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita).


Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo 10 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nurodytus dokumentus, atsižvelgęs į projektinius pasiūlymus (kai jie parengti), Architektūros įstatymo 12 str. 3 d. nurodytas regioninės architektūros tarybos ekspertų rekomendacijas (kai jos buvo gautos), konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, specialiuosius architektūros reikalavimus (pagal Aprašo 2 priede nurodytą formą), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, parengia Statybos įstatymo 24 str. 7 d. nustatyta tvarka.


Taigi projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje ir specialiuosiuose architektūros reikalavimuose gali būti nustatyti tam tikri parametrai ir / ar reikalavimai dėl specialiosios paskirties pastatų išdėstymo žemės sklype, atsižvelgiant į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą.


Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas ir sistemiškai vertinant statybos teisinį reglamentavimą, manytina, kad:
- projektuojant bet kokios paskirties pastatą, taikomos STR 1.05.01:2017  7 priedo nuostatos, nustatančios atstumų iki sklypų ribų reikalavimus, ir besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus; 
- rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų) projektus, taikomi kiti atitinkamų institucijų (nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarime Nr. 1316) parengti normatyviniai dokumentai ir juose nustatyti reikalavimai (STR 2.02.02:2004  2 p.). Be to, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje ir specialiuosiuose architektūros reikalavimuose gali būti nustatyti tam tikri parametrai ir / ar reikalavimai dėl specialiosios paskirties pastatų išdėstymo žemės sklype, atsižvelgiant į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą;
- rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų) projektus, STR 2.02.02:2004  3 priedo 1 p. nuostatos dėl visuomeninės paskirties statinių atstumų iki sklypo ribos gali būti taikomos tuo atveju, kai pareiga taikyti šio reglamento reikalavimus nustatyta kituose atitinkamų institucijų (nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarime Nr. 1316) parengtuose normatyviniuose dokumentuose; 
- visais atvejais savo naudojamame žemės sklype vykdant ūkinę ir kitą veiklą neturi būti pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės.


Dėl sutikimų galiojimo pasikeitus gretimų žemės sklypų savininkams


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.9 str., daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai. Daiktinės teisės suvaržymai (paklausime nurodytu atveju – sutikimai) kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai.


Pagal VĮ Registrų centras pateiktą informaciją, sutikimai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taigi manome, kad, pasikeitus besiribojančių žemės sklypų savininkams, naujų besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus gauti privaloma tuomet, jei buvusių savininkų duotų sutikimų turinys neapima numatomų vykdyti statybos darbų.


Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
 

KLAUSIMAS

Vadovaujantis statybos techninio reglamento 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR) septintojo skirsnio dvyliktuoju punktu, saulės šviesos energijos elektrinės, kurių galingumas iki 5 MW, yra priskiriamos kitos paskirties inžinerinių statinių pogrupiui bei klasifikuojamos kaip neypatingi statiniai. Taip pat, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. <...>“ septintojo priedo, kuriame įtvirtinti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai, trečiu punktu nurodoma, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, <...> arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašome patvirtinti bei pateikti išaiškinimą žemiau nurodytu klausimu:

  1. Koks yra tikslus minimalus statinio – saulės šviesos energijos elektrinės, kurios galingumas 1,5 MW – atstumas iki besiribojančio žemės sklypo ribos, kuomet nėra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai?

 

ATSAKYMAS (2020-06-17, Nr. (9.12)- 2D-8022)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

          Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo, kuriame nustatyti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai, vienas iš atvejų, kai yra privaloma gauti šį sutikimą nurodytas 3 punkte – statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

          Taigi, neturint besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų, inžineriniai statiniai be stogo gali būti statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Pažymėtina, kad atstumo nuo statinio iki sklypo ribos reglamentavimas nuo statinio kategorijos nepriklauso. Tačiau būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, jog „Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas <...>“.

          Taip pat informuojame, kad pirmiau paminėtas teisinis reguliavimas taikytinas inžinerinių statinių, atitinkančių Statybos įstatyme apibrėžtą statinio sąvoką, statybos atveju.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo NR. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 201, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 631, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo, 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, įsigaliojusią 2020-05-07, įstatymo 2 straipsnio 14 dalis išdėstyta taip: „14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai“.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

Mieste stovi daugiabutis (4 butų) gyvenamasis namas. Žemės sklypas, ant kurio stovi daugiabutis priklauso 4 bendraturčiams.

Daugiabučio namo teritorijoje pasistatėme tvirtos metalinės konstrukcijos mobilų sandėliuką be pamatų, kuris buvo pagamintas gamintojo fabrike, atvežtas ir iš skydų surinktas daugiabučio namo teritorijoje. Sandėliuko konstrukcija suvirinta tokiu būdu, kad gaminį su specialia technika būtų galima perkelti į kitą vietą jo neišardant ir nepakeičiant jo paskirties.

 Gaminio aukštis aukščiausioje vietoje 2,44 m, mažiausias atstumas iki daugiabučio namo sienos 1,25 m, mažiausiais atstumas iki gretimo sklypo 0,24 m. Gaminio plotis2,05 m, gaminio ilgis 5,05 m.

Prašau paaiškinti:

1. Ar mūsų „mobilusis sandėliukas“ laikytinas kilnojamuoju daiktu, ar nekilnojamuoju objektu?

2. Jei sandėliukas yra kilnojamojo pobūdžio:

2.1. koks turi būti išlaikytas minimalus atstumas tarp sandėliuko ir daugiabučio namo sienos (minimalus praėjimas pro namą)?

2.2. Kokie leistini maksimalūs kilnojamojo statinio išmatavimai daugiabučio namo teritorijoje (ilgis, plotis, aukštis)?

2.3. Kokie teisės aktai reglamentuoja minimalius atstumus tarp pagalbinės paskirties sandėliuko ir gyvenamojo daugiabučio namo langų? Koks minimalus galimas atstumas tarp kilnojamojo objekto sandėliuko ir gyvenamojo namo langų?

2.4. Kokie suderinimai (daugiabučio namo gyventojų – bendraturčių, bei gretimo sklypo savininkų) yra reikalingi ir kokia forma (rašytine paprasta ar notariškai patvirtinta) dėl kilnojamojo pobūdžio objekto statybos daugiabučio namo žemė sklype tokiu būdu, kaip sandėliukas stovi dabar?

3. Jei sandėliukas vis tik yra nekilnojamojo pobūdžio:

3.1. koks turi būti išlaikytas minimalus atstumas tarp nesudėtingo pagalbinės paskirties statinio ir daugiabučio namo sienos (minimalus praėjimas pro namą)?

3.2. Kokie leistini maksimalūs nekilnojamojo, nesudėtingo statinio išmatavimai daugiabučio namo teritorijoje (ilgis, plotis, aukštis)?

3.3. Kokie teisės aktai reglamentuoja minimalius atstumus tarp pagalbinės paskirties nesudėtingo statinio ir gyvenamojo daugiabučio namo langų? Koks minimalus galimas atstumas tarp nesudėtingo statinio ir gyvenamojo daugiabučio namo langų?

3.4. Kokie suderinimai (daugiabučio namo gyventojų - bendraturčių, bei gretimo sklypo savininkų) yra reikalingi ir kokia forma (rašytine paprasta ar notariškai patvirtinta) dėl nekilnojamojo pobūdžio  nesudėtingo statinio statybos daugiabučio namo žemės sklype tokiu būdu, kaip sandėliukas stovi dabar?

4. Į ką papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, atsižvelgiant kad sklype stovi daugiau nesudėtingų statinių?

 

 

ATSAKYMAS (2020-07-13, Nr. 2D-9300)

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir sprendimų pateikimo, todėl teikiame konsultaciją dėl teisės aktų taikymo bendruoju atveju.

Dėl 1-2 klausimų.

Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 19, 23, 84, 85, 90 dalyse pateikiamos tokios sąvokų apibrėžtys:

- įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti;

- laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą;

- statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus;

- statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose;

- statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Kaip ir minėjome, Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių objektų mobilumo vertinimo ir sprendimo priėmimo ar konkretus objektas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nagrinėdamas kasacinį skundą, ar tentinis angaras yra laikytinas kilnojamuoju daiktu nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.

Taigi, konkrečiu atveju sprendžiant ar objektas laikytinas kilnojamuoju daiktu, vertintinas daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybė daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės (galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.). Tuo atveju, jei objektas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse, jis nelaikytinas statiniu, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis ir jam netaikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, tarp jų ir dėl atstumų tarp statinių.

Atsakymas į 2.1 klausimą

Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas minimalus atstumas tarp kilnojamojo daikto ir daugiabučio namo sienos.

Atsakymas į 2.2 klausimą

Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti leistini maksimalūs kilnojamojo daikto išmatavimai (ilgis, plotis, aukštis) daugiabučio namo teritorijoje.

Atsakymas į 2.3 klausimą

Statybą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalių atstumų tarp kilnojamojo daikto ir daugiabučio gyvenamojo namo langų.

Atsakymas į 2.4 klausimą

Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Jei kilnojamasis daiktas statomas (padedamas) žemės sklype, kuris yra priskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo ir kitų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo (kai pertvarkoma) turi būti priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų daugumos sprendimu.

Jei kilnojamasis daiktas statomas (padedamas) žemės sklype, kuris nepriskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų ir kiti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai nepertvarkomi, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo turi būti priimtas pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatas, sprendžiant visiems žemės sklypo bendraturčiams.

Civilinės teisės klausimai nepriskirti Inspekcijos kompetencijai, todėl išsamesnės informacijos dėl bendrosios nuosavybės valdymo galite kreiptis į Teisingumo ministeriją, formuojančią politiką civilinės teisės srityje.

Atsakymas į 3.1 ir 3.3 klausimą

Konkretūs norminiai atstumai tarp pagalbinio ūkio paskirties pastato (nekilnojamojo daikto) ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančių tame pačiame žemės sklype, statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytas (išskyrus automobilių saugyklas). Bendruoju atveju gyvenamieji pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat šiame sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai. Statinių išdėstymas sklype taip pat neturi pažeisti ir gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų (STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 192 punktas).

Dėl priešgaisrinių atstumų tarp statinių galite kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Atsakymas į 3.2 klausimą

Galimi žemės sklypo užstatymo rodikliai nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Maksimalūs galimi pastatų matmenys nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam žemės sklypui teritorijų planavimo dokumentais nustatytus galimus užstatymo rodiklius.

Atsakymas į 3.4 klausimą

Jei statinys (nekilnojamasis daiktas) statomas žemės sklype, kuris yra priskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo ir kitų daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo (kai pertvarkoma) turi būti priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų daugumos sprendimu.

Jei statinys (nekilnojamasis daiktas) statomas žemės sklype, kuris nepriskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų ir kiti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai nepertvarkomi, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo turi būti priimtas pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatas, sprendžiant visiems žemės sklypo bendraturčiams.

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede nustatytais atvejais, statant statinius.

Atsakymas į 4 klausimą

Esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, nustato statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai". Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 21 punkte nurodyta:

„21. Gaisrinės saugos projektiniai sprendiniai parenkami vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [3.18], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių [3.19] nuostatomis.“.

Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, bendruoju atveju, nustatyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

   Prašome suteikti informaciją, susijusią su atvira automobilių stovėjimo aikštele ir automobilio statymo mažiausio atstumo nuo daugiabučio namo:

1. Kokiu mažiausiu atstumu gali būti pastatytas gyventojo automobilis nuo daugiabučio namo, kuris yra <...> mieste, kad nebūtų pažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų interesai ir atstumus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

2. Prašome atsakymą pateikti su nuorodomis į teisės aktus.

 

ATSAKYMAS (2020-08-28, reg. Nr. 2D-11862)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį automobilių stovėjimas reglamentuotas statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“  (toliau - STR 2.06.04:2014) XIII skyriuje.

   STR 2.06.04:2014 XIII skyriaus 123 punkte nurodyta, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus 321 lentelėje:

321 lentelė. Atstumai nuo  požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių

Objektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas

Atstumas (metrais)

nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius

nuo techninio aptarnavimo stočių, kai postų skaičius

10 ir mažiau

11–50

51–100

101–300

daugiau kaip 300

10 ir mažiau

11–30

daugiau kaip 30

Gyvenamieji namai

10

15

25

35

50

11

25

50

 

   Vadovaudamiesi pirmiau nurodyto teisės akto nuostatomis, manome, kad nuo atviros automobilių stovėjimo aikštelės iki gyvenamųjų namų turi būti išlaikomi 321 lentelėje nurodyti atstumai.

   Automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schemos aikštelėje pateiktos STR 2.06.04:2014 31 lentelėje.

   Tuo pačiu pažymime, kad STR 2.06.04:2014 reglamentuoja atstumus tarp statinių (stovėjimo aikštelių ir pastatų) ir nenustato atstumų iki transporto priemonių. Transporto priemonių stovėjimas reglamentuotas Kelių eismo taisyklėse ir Inspekcijos kompetencijai nepriskirta teikti konsultacijas dėl jų taikymo.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-09-03