BDAR
gdpr

KLAUSIMAS

Norėtume gauti išaiškinimą į pateiktus klausimus.

Situaciją yra tokia:

Užsakovas pasamdo projektavimo įmonę, techninio projekto parengimui (visų projekto dalių), darbo projekto statinio architektūrinės ir statinio konstrukcijų dalių parengimui, bei statinio architektūrinės ir statinio konstrukcijų projekto dalių vykdymo priežiūrai (pasirašoma projektavimo darbų sutartis). Darbo projekto stadijoje kitos dalys iš Projektavimo įmonės parengusios techninį projektą nėra užsakytos ir šios paslaugos užsakomos iš Rangovų, kurie atlieka darbus. Gaunamas statybą leidžiantis dokumentas, pradedami statybos darbai.

Statybos darbų metu atsiranda klausimai:

1. Ar Projekto vadovas, kuris buvo techninio projekto vadovas privalo būti Projekto vadovu ir darbo projekto dalims, kurias rengia Rangovas?

2. Ar atliekamus neesminius pakeitimus darbo projekto dalyse turi tikrinti Projekto vadovas, tos techninio projekto dalies vadovas? Ar tai turi būti papildomas susitarimas?

3. Ar Projektavimo įmonė parengusi techninį projektą šiuo atveju turi būti darbo projekto dokumentuose nurodomas kaip Projektavimo įmonė?

4. Kas aprašytu atveju turi atlikti projekto vykdymo priežiūrą toms projekto dalims, dėl kurių nesudaryta projekto vykdymo priežiūros sutartis su Projektavimo įmone parengusia techninį projektą?

 

 

ATSAKYMAS (2018-11-07, Nr. (9.12)-2D-15821)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

  1. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) 7.5 papunktyje nurodyta: „Projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma: viena (su vienu projektuotoju) abiem projekto etapams (techniniam projektui ir darbo projektui), techniniam darbo projektui, supaprastintam projektui, paprastojo remonto ar griovimo aprašui parengti; atskiros sutartys su keliais projektuotojais atskiriems projekto etapams, atskiroms projekto dalims ar tam tikrų statinių projektams parengti. Kai sudaromos atskiros sutartys su keliais projektuotojais, sutartyse nurodoma, kuris iš projektuotojų yra pagrindinis ir, statytojui pavedus, privalo paskirti viso projekto vadovą.“

Vadovaudamiesi šiomis reglamento nuostatomis manome, kad paklausime nurodytu atveju, kai projektavimo darbų rangos sutartys sudarytos su dviem projektuotojais (su vienu – dėl viso techninio projekto ir darbo projekto kelių dalių, su kitu (statybos rangovu) – dėl darbo projekto likusių dalių), viso projekto (techninio projekto ir darbo projekto) vadovas yra pagrindinio projektuotojo, kuris nurodytas minėtose projektavimo darbų rangos sutartyse, paskirtas asmuo. Jeigu pagrindinis projektuotojas yra techninį projektą parengęs projektuotojas, jo paskirtas asmuo yra viso (techninio ir darbo ) projekto vadovas. 

  1. Projekto vadovo funkcijos nustatytos reglamento 1 priede. Šio priedo 2.5 papunktyje  nurodyta, kad  projekto rengimo metu projekto vadovas koordinuoja projekto dalių vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus.

Projekto dalies vadovo funkcijos nustatytos reglamento 2 priede. Šio priedo 2.4-2.7 papunkčiuose nurodyta:

„2.4. projekto rengimo metu vadovauja projekto dalies rengimo darbams, koordinuoja ir kontroliuoja projekto dalies rengėjų, tarp jų – subrangovų darbą, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas sutartyje ir grafike numatytais terminais, laiku išduotos užduotys kitoms projekto dalims rengti, sukomplektuotos ir vieningai apiformintos projekto dalys; rengia projekto dalį;

2.5. sprendžia visas statinio projektavimo metu atsiradusias problemas dėl projekto dalies su projekto vadovu, kitų projekto dalių vadovais, statytoju, viešojo administravimo subjektais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

2.6. projektinius sprendinius aptaria ar suderina su projekto vadovu ir kitų projekto dalių vadovais (kai reikia), viešojo administravimo subjektais, trečiaisiais asmenimis ir statytoju;

2.7. užtikrina, kad projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinių reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su projekto dalimi, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikiami skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai;“.

  1. Reglamento 10 punkte pažymėta, kad „Jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo <...>  darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu. Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Todėl manome, kad paklausime nurodytu atveju darbo projekto dalis, kurias rengia techninį projektą parengęs projektuotojas, turi pasirašyti šio projektuotojo, juridinio asmens, įgaliotas asmuo, o darbo projekto dalis, kurias rengia kitas projektuotojas (statybos rangovas, turintis Statybos įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu), turi pasirašyti šio juridinio asmens įgaliotas asmuo, taip pat šių darbo projekto dalių sprendinių dokumentuose turi būti nurodytas techninį projektą parengęs projektuotojas, juridinis asmuo.
  2. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 77 punkte nurodyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu), statinio projektuotojo (kai statinio projektas rengiamas dviem etapais – statinio techninio projekto projektuotojo) pavedimu, atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo pasirašytą statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį. To paties reglamento 80 punkte nurodyta: „Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba statinio projektuotojas (tas, kas pasamdė ar skyrė statinio projekto vadovą) [3.1]. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statinio projektuotojas.“

Apibendrindami nurodytas teisės akto nuostatas, manome, kad paklausime nurodytu atveju projekto dalių vykdymo priežiūrą turi atlikti techninio projekto atitinkamų dalių rengėjai, vadovaujami techninio projekto projektuotojo pasamdytų (paskirtų) projekto dalių vykdymo priežiūros vadovų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS1'

STR 1.04.04:2017,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė" (toliau – reglamentas) 63.5.4 papunktyje nurodyta, kad viešo susirinkimo protokole turi būti nurodomi susirinkimo dalyvių pasisakymai. Kokiu detalumu / išsamumu susirinkimo dalyvių pasisakymai turi būti įtraukiami viešo susirinkimo protokolą?  Ar viešo susirinkimo dalyvių pasisakymai, tarpusavio diskusijos turi buti stenografuojamos, t. y. pažodžiui| be jokių išimčių protokole nurodomi visi dalyvių pasisakymai, tarpusavio diskusijos? Ar viešo susirinkimo protokole turi būti nurodomi tik esminiai, principiniai dalyvių pasisakymai, susiję su svarstomais projektiniais pasiūlymais ir statytojo bei projektuotojų pateikiami atsakymai į esminius dalyvių klausimus?

2. Reglamento 60 ir 63 punkte nurodyta, kad su parengtais pasiūlymais visuomene yra supažindinama ir viešo susirinkimo metu, nenurodant viešo susirinkimo skaičiaus.  Ar siekiant visuomenes išsamesnio supažindinimo su rengiamais projektiniais pasiūlymais gali būti rengiamas papildomas viešas susirinkimas, kuriame būtų papildomai aptariami projektiniai pasiūlymai, išklausomi dalyvių pasisakymai, atsakoma į klausimus?  Jeigu pagal STR ,,Statinio projektavimas" VIII skyriaus nuostatas yra galimas papildomas viešas projektinių pasiūlymų aptarimas viešo susirinkimo metu, kokia tvarka vadovaujantis turėtų būti skelbiamas ir rengiamas papildomas viešas projektinių pasiūlymų svarstymas ir kokia tvarka ir terminais turėtų būti įforminami papildomo viešo susirinkimo rezultatai?  Ar yra ribojamas papildomų viešų susirinkimų skaičius? Ar papildomo viešo susirinkimo protokolas turėtų būti pateikiamas savivaldybes administracijos direktoriui (o įgaliotam savivaldybes administracijos direktoriui) arba paskelbtas IS ,,Infosiatyba“, jeigu jau buvo nustatyta tvarka pateiktas pagrindinio (pirmo) susirinkimo protokolas? Jeigu papildomo viešo susirinkimo protokolas turi būti pateikiamas minėta tvarka, per kokius terminus tai turėtų būti padaryta?

 

ATSAKYMAS (2018-03-27, Nr. (9.12)-2D-4053)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad „Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“.

Ši tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) VIII skyriuje „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“.

Reglamento 60 punkte nustatyta, kad „Statytojas apie Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, apie numatomą statinio ar statinio dalies projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nustatytais atvejais (toliau šiame skyriuje – statiniai), parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) apie tai informuoti visuomenę.

Reglamento 63 punkte nustatyti reikalavimai viešam susirinkimui:

63.5. viešo susirinkimo dalyvių pasisakymai protokoluojami. Protokole nurodoma:

63.5.1. viešo susirinkimo data ir adresas;

63.5.2. informacija apie numatomus projektuoti statinius ir jų projektinius pasiūlymus;

63.5.3. iki viešo susirinkimo gautų pasiūlymų įvertinimas;

63.5.4. susirinkimo dalyvių pasisakymai.

Apibendrindami teikiame nuomonę klausimų pateikimo tvarka:

1. Reglamento 63 punkte nustatyta, kad viešo susirinkimo dalyvių pasisakymai protokoluojami, tačiau reglamente, Susirinkimų įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme bei Civiliniame kodekse nėra nustatytas viešojo susirinkimo dalyvių pasisakymų protokolavimo detalumas. Apibendrinant manome, kad, protokoluojant susirinkimo dalyvių pasisakymus, jie turėtų būti fiksuojami kuo tiksliau, tai darant raštu, pasinaudojant garso įrašymo technika ar kitais būdais.

2. Reglamento VIII skyriuje nustatyta, kad statinių projektinių pasiūlymų aptarimas vyksta viešajame susirinkime, po kurio surašomas protokolas, ir nėra numatyta, kad visuomenės informavimui apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus būtų šaukiamas papildomas ar keli papildomi susirinkimai, nenustatyta jų  organizavimo tvarka.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

2017 m. per Infostatybos sistemą buvo pritarta vienbučio gyvenamojo namo projektiniams pasiūlymams. Projektiniuose pasiūlymuose projektuojamo pastato aukštis nurodytas 8,91 m. Bendrajame plane nebuvo nurodytas maksimalus leidžiamas aukštis toje teritorijoje. Vėliau buvo išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai ir juose buvo nurodytas maksimalus pastato aukštis 8,5 m. Savivaldybės specialistė teigė, kad jie remiasi bendrojo plano pakeitimais, kurie dar tik bus tvirtinami. Mūsų nuomone, suderinta projektavimo užduotis su savivaldybės vyr. architekte, yra pagrindas ruošti projektinius pasiūlymus, kuriais remiantis rengiamas TDP pagal užduotyje pateiktus rodiklius (įskaitant ir pastato aukštį).

Prašome pateikti savo nuomonę šiais klausimais: koks pastato aukštis turėtų būti projektuojamas šiuo atveju? Ar gali būti išduodami specialieji architektūros reikalavimai pagal dar nepatvirtintą teritorijų planavimo dokumentą?

 

ATSAKYMAS (2018-01-12, Nr. (9.12)-2D-508)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2017 metų sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22, (galioja nuo 2017-11-01) 10 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, atsižvelgęs į projektinius pasiūlymus (kai jie parengti), Architektūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas regioninės architektūros tarybos ekspertų rekomendacijas (kai jos buvo gautos), konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, specialiuosius architektūros reikalavimus (pagal Aprašo 2 priede nurodytą formą), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, parengia Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 18 dalyje pažymėta, kad už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad rengiant statinio projektą reikėtų vadovautis išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose, kurie rengiami atsižvelgiant į projektinius pasiūlymus, nurodytais reikalavimais. O rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus turėtų būti vadovaujamasi patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

 

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti, ar rengiant daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) projektą (kai atliekami paprastojo remonto darbai) privalomas Statybos darbų technologijos projektas?

 

ATSAKYMAS (2018-01-16, Nr. (9.12)-2D-652)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, (toliau – reglamentas) 25 punkte reglamentuota: „25. Statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės [3.46] (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų [3.1] teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, po vandeniu ir kitur. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui.“.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad statybos darbų technologijos projektas pagal  reglamento 3 priedą turi būti parengtas tais atvejais, kai statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbai (paprastasis remontas) bus atliekami sudėtingomis sąlygomis, veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų teritorijose ar (ir) tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose,  taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, kitais atvejais statybos darbų technologijos projektą rengti neprivaloma.

 

 

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinti, kas pasirašo neypatingo statinio projektinius pasiūlymus, kai statiniui privaloma architektūros dalis?

 

ATSAKYMAS (2018-01-30, Nr. (9.12)-2D-1303)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nurodyta, kad kompiuterinėje laikmenoje įrašyti projektiniai pasiūlymai turi būti pasirašyti juos parengusių asmenų elektroniniais parašais. Šio reglamento 13 priedo 5 punkte pažymėta, kad projektinius pasiūlymus gali rengti projektuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją. Tais atvejais kai pagal Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas rengiant statinio projektą privaloma architektūros dalis, rengiant projektinius pasiūlymus dalyvauja statinio architektas.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas).

Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad architektai ir statybos inžinieriai gali eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas neturėdami kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, išduotų šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, iki 2018 m. sausio 1 d.

Apibendrindami nurodytas teisės aktų nuostatas, manome, kad nuo 2018 m. sausio 2 d. projektinius pasiūlymus dėl neypatingojo statinio, kai rengiant statinio projektą privaloma architektūros dalis, turi pasirašyti atestuotas architektas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Savivaldybès lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas numato užstatymo tankumą konkrečioms reglamentinėms zonoms, bet ne sklypams. Konkretaus žemės sklypo esamas užstatymo tankis yra didesnis, nei reglamentinės zonos nurodomas užstatymo tankis. Šiame konkrečiame žemės sklype yra planuojama atlikti rekonstrukciją esamo užstatymo tankio apimtyje, jo nedidinant.

Ar gali büti projektuojama statinio rekonstrukcija konkrečiame sklype esamo užstatymo tankio apimtyje, kurio procentinė išraiška yra didesnė nei procentinè išraiška tankio, nustatyto visai reglamentinei zonai, tačiau nepažeidžiamas esamo užstatymo tankio visoje reglamentinėje zonoje proporcingumo principas ir trečiųjų asmenų interesai.

 

ATSAKYMAS (2018-02-20, Nr. (9.12)-2D-2312)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Pagal pateiktą medžiagą negalima nustatyti, koks teritorijų planavimo dokumentas galioja konkrečiam sklypui. Jeigu teritorijoje galioja patvirtintas detalusis planas, tai jo sprendiniai taikomi visiems sklypams. Šiuo atveju planuojami rekonstravimo darbai turi atitikti detaliojo plano reglamentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Savivaldybės administracija vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis gali nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Dėl teisės kolizijos tarp STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ ir STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai gyvenamieji pastatai". Prašau išaiškinti, ar privaloma įrengti išorinę statinių apsaugą nuo žaibo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatuose ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatuose statomuose ne kaimo teritorijoje?

 

ATSAKYMAS (2018-02-28, Nr. (9.12)-2D-2711)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 49.1* punkte nurodyta, kad „name turi būti įrengta apsaugos nuo žaibo smūgio (žaibosaugos) sistema pagal STR 2.01.06:2009 [6.2.13] nustatytus reikalavimus“. Vadovaudamiesi nurodytu punktu manome, kad ne kaimo teritorijose vieno ir dviejų butų gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta apsaugos nuo žaibo smūgio (žaibosaugos) sistema.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti, kokie galimi inžinerinių tinklų trasuotės pakeitimai techninio projekto laidoje A, jei nekeičiami bendri projektuojamų inžinerinių statinių rodikliai, t. y. vamzdžių ilgis ir skersmuo.

 

ATSAKYMAS (2018-02-28, Nr. (9.12)-2D-27312)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 79 punkte nustatyta, kad jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Aktas pasirašomas komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai:

79.1. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.;

79.2. pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m, o hidrotechnikos statinių, skirtų reguliuoti vandens lygį ir (ar) praleisti perteklinį vandens debitą arba skirtų apsaugai nuo potvynių – iki 0,02 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba pažeidžiami norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų;

79.3. pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų;

79.4. kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.

Statybos techniniame reglamente STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR1.04.04:2017) nustatyta:

„45. Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai [5.1] ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.“;

„46. Kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas.“.

„48. Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentams suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516:2015 [5.34] nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti projekto naujos laidos projektinių sprendinių dokumentai pasirašomi reglamento nustatyta tvarka.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad techniniame projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, galėtų būti keičiami tokie sprendiniai, kurie nepriskirtini neesminiams faktiniams nukrypimams pagal STR 1.05.01:2017 79 punkto nuostatas. Keitimai turi būti atliekami STR1.04.04:2017 48 punkte nustatyta tvarka, parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar galima žemės sklype, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, statyti sandėliavimo paskirties pastatus, kurie yra administracinio pastato priklausinys.

 

ATSAKYMAS (2018-03-02, Nr. (9.12)-2D-2862)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypų naudojimo būdų turinys apibrėžtas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Šio aprašo lentelės 20 punkte nustatyta:

Žemės sklypų naudojimo būdas

Žemės sklypų naudojimo būdo turinys

V. Kitos paskirties žemė

 

20. Komercinės paskirties objektų teritorijos

Žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; <...>.

     

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 4.4 punkte apibrėžta, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra priklausiniams būdingų požymių.

Sistemiškai vertinant, manome, kad bendruoju atveju kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, gali būti statomi administracinės paskirties pastatai ir jų priklausiniai (kitų paskirčių statiniai (pvz.: sandėliavimo) skirti tarnauti pagrindiniam daiktui), kurie, pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio nuostatas, Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti kaip pagrindinio pastato priklausiniai.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

 

KLAUSIMAS

Ar ūkinis ir gyvenamasis namas bei tarp jų esanti terasa, kurie apjungti bendru stogu gali būti laikomi keliais statiniais?

 

ATSAKYMAS (2018-03-06, Nr. (9.12)-2D-2997)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcijos nuomone Jūsų prašymo priede atvaizduotas objektas galėtų būti traktuojamas kaip keli statiniai, jeigu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija), nuostatomis, galima suformuoti tokius statinius, kurie atitiks jų naudojimo paskirtį ir jiems keliamus Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti, ar būtų galima panaikinti (kokiu būdu) galiojantį kaimo plėtros žemėtvarkos projektą tam, kad vėliau žemės sklypo savininko pageidavimu vadovaujantis naujai patvirtinto ***** savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniais būtų galima pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą?

Ar visais atvejais ūkininkai, turėję išskirtinę teisę, atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, pasirengę techninį darbo projektą ir pastatę ūkininko sodybą su jos priklausiniais, praranda teisę keisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą net jeigu tai leidžia tos teritorijos galiojantis bendrasis planas, ir ar galimybę šį žemės sklypą sudalinti (sklypui esant didesniam nei 50 arų) į atskirus sklypus, viename iš jų paliekant ūkininko ūkio sodybą su priklausiniais ir žemės sklypo plotą ne mažesnį kaip 50 arų.

 

ATSAKYMAS (2018-03-12, Nr. (9.12)-2D-3260)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 str. 1-2 d. nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad žemės sklype gali būti vykdoma statyba vadovaujantis TPĮ 20 str. 1 d. pagal Bendrąjį planą, jeigu žemės sklypui nėra parengto detalaus plano (parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parengti nėra detaliojo teritorijų planavimo dokumentas). Jeigu numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, ji gali būti pakeista Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal Bendrąjį planą.

Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypo žemės naudojimo paskirties keitimas dalyje sklypo teisės aktuose nenumatytas. Bendruoju atveju asmuo, pageidaujantis pakeisti žemės naudojimo paskirtį žemės sklypo dalyje, pirmiausia teisės aktų nustatyta tvarka turėtų jį padalinti į atskirus žemės sklypus ir tuomet pakeisti žemės sklypų žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 str. 5 d. ir 8 str. 2 d. nuostatomis, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo (panaikinimo) klausimai nėra priskirtini Inspekcijos kompetencijai, šiais klausimais reikėtų konsultuotis su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Parengtas patalpos paskirties keitimo projektas. Esamose komercinėse patalpose griaunama siena po langu, balkono vietoje įrengtas įstiklintas tambūras paliekamas esamas.

Ar privaloma taikyti žmonėms su negalia reikalavimus patekimui į komercinę patalpą gyvenamajame name?

 

ATSAKYMAS (2018-03-20, Nr. (9.12)-2D-3737)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad, jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 170 punkte pažymėta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų visi įėjimai į pastatus, pandusai, įėjimo į butus durys bei liftai projektuojami vadovaujantis STR 2.03.01:2001.

Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317, 1 punkte nustatyta, kad šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato reikalavimus rengiant naujai statomų statinių, nurodytų reglamento 1 priede, projektus. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims.

Reglamento skyriaus „VIII. GYVENAMIEJI PASTATAI“ 92 punkte nustatyta: „92. Prieigos prie tokių namų, angainės ir bendrojo naudojimo patalpos bei įrenginiai turi būti pritaikyti ŽN (žr. 62, 64–68, 119–127 p.)“.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad kapitalinio remonto metu pertvarkomas įėjimas į gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai)) pastato dalį turi būti pritaikytas žmonių su negalia reikmėms. Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta išimčių, kad tuo atveju, kai gyvenamajame name įrengtos prekybos paskirties patalpos, būtų neprivaloma pertvarkomą įėjimą į pastatą (jo dalį) pritaikyti žmonių su negalia reikmėms.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Žemės paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos,  naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos.

Prašome paaiškinti, ar tokiame žemės sklype pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ gali būti ir kitų statinių ir įrenginių, o būtent „kilnojamoji transformatorinė pastotė“?

 

ATSAKYMAS (2018-03-29, Nr. (9.12)-2D-4234)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atsakydami informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. Atkreipiame dėmesį, kad paklausime remiamasi negaliojančiu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003. Jį pakeitė 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017).

Paklausime nurodyta, kad žemės sklype numatoma „kilnojamoji transformatorinė pastotė“. Todėl informuojame, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikomos statiniams, kurių sąvoka pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

STR 1.01.03:2017 4.4 punkte nurodyta, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu.

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų ir komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdų turinys nurodytas Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo  Nr. 3D-830/D1-920 redakcija), (toliau – Aprašas) atitinkamai 19 ir 20 punktuose:

Žemės sklypų naudojimo būdas

Žemės sklypų naudojimo būdo turinys

19. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos

Žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

20. Komercinės paskirties objektų teritorijos

Žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.

 

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, manome, kad bendruoju atveju paklausime nurodytame žemės sklype, kuriam nustatyti du naudojimo būdai, galima Aprašo 19 ir 20 punktuose išvardytų objektų (tarp jų – energetikos objektų), statinių ir jų priklausinių statyba.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Ar galima langų ir durų mechaninio patvarumo ir stiprio klases parinkti vadovaujantis užsakovo nurodytais varstymo ciklais ir intensyvumais, ar privaloma parinkti pastato paskirtimi?

 

ATSAKYMAS (2018-03-30, Nr. (9.12)-2D-4270)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62, 17-18 punktuose reglamentuoti langų ir išorės durų mechaninio patvarumo reikalavimai, o 19-20 punktuose, langų ir išorės durų mechaninio stiprio reikalavimai. Šiuose punktuose nurodyta, kad langų ir išorės durų mechaninio patvarumo bei mechaninio stiprio klasės turi būti parenkamos pagal numatomas jų naudojimo sąlygas vadovaujantis 4-7 lentelėmis. Manome, kad langų ir išorės durų naudojimo sąlygas turi įvertinti projektuotojas atsižvelgdamas į statinio paskirtį ir kitus faktorius.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Pagal statybą leidžiančius dokumentus žemės sklype statomi 10 vieno buto gyvenamųjų namų.

Prašome išaiškinti, ar bendrasavininkai gali atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės plotus suformuojant atskirus žemės sklypus, jeigu vienam vieno buto gyvenamajam namui bus priskirtas mažesnis nei 4 arų žemės plotas. Šiuo atveju namui priskirti didesnį plotą priskirti neįmanoma, nes bendras sklypo plotas nesiekia 40 arų.

 

ATSAKYMAS (2018-04-04, Nr. (9.12)-2D-4434)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – reglamentas) 9 priedo 3 dalyje nustatyta, kad „projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui  skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m2.“. 

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 straipsnyje nustatyta, kad „Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad:

- jeigu statomi 10 nesublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų, tai galimybė suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus mažesnius nei 400 m2 kiekvienam vienbučiam gyvenamajam namui reglamente nenumatyta;

-  jeigu statomi 10 vienbučių gyvenamųjų namų, kurių dalis yra sublokuoti, tai pagal reglamento nuostatas suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus galima būtų, jei kiekvienam nesublokuotam vienbučiam gyvenamajam namui tektų ne mažiau kaip 400 m2,  ir sklypui, kuriame stovi sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai tektų ne mažiau kaip po 200 m2 kiekvienam sublokuotam namui. 

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašau suteikti konsultaciją dėl teisės aktų, tarp jų statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ taikymo vykdant visuomenės informavimą apie numatomą statinių projektavimą ir užtikrinant visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus.  Išsamios konsultacijos poreikis iškilo dėl teisės aktų nuostatų interpretavimų susijusių su konkrečiu statinių projektinių pasiūlymų rengimu, skelbimu, pateikimu, svarstymu ir galimu nepritarimu.

1.  Kaip yra reglamentuojamas automobilių aikštelių skaidymas į atskiras aikšteles siekiant sumažinti reikalaujamus sanitarinius atstumus nuo gretimų pastatų ir teritorijų nustatomus pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 p.?

Konkrečiu atveju paprašius išlaikyti reglamentuotus automobilių aikštelės virš 100 vietų ir įvažų į ją  atstumus nuo gretimai esančių gyvenamųjų namų langų ne mažiau 35 m, visuomeninių pastatų 25 m, o  vaikų įstaigos teritorijos 50 m, pasiūlymas buvo atmestas motyvuojant: „Prie autobusų stoties projektuojama 16 vietų automobilių aikštelė, prie prekybos paskirties pastato ties Tilžės gatve projektuojama atskira/atskirta 78 vietų aikštelė, ties Katalikų Bažnyčios gatve-atskira atskirta 60 vietų automobilių aikštelė. Nuo šių atskirų automobilių stovėjimo aikštelių yra išlaikomi norminiai atstumai nuo šių aikštelių ir įvažiavimų į jas iki gretimybių.“

   Ar toks automobilių aikštelės tariamas skaidymas pravažiavimais tarp jų ir tuo pretekstu jų formalus priskyrimas atskiriems pastatams ir adresams aukščiau minėtu tikslu laikytinas teisėtu ?

2. Kaip yra reglamentuojamas gretimos urbanistinės aplinkos pateikimas rengiant pastatų projektinius pasiūlymus ir pateikiant statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizaciją visuomenės svarstymui kai naujų statinių statyba projektuojama be detaliojo plano padalinant žemės sklypą esantį Šilutės miesto istorinėje dalyje ?

Konkrečiu atveju projektuojamų taršių objektų–autobusų stoties ir prekybos centro teritorija gretimybėje saugomoje kultūros paveldo teritorijoje 50 m atstumo perimetru apie projektuojamą sklypą yra apsupta gyvenamaisiais namais (20) ir visuomeniniais pastatais, tarp jų Šv. Kryžiaus Bažnyčios, Našlaičių globos namų ir Parapijos mokyklos komplekso pastatų bei teritorijos. Neidentifikavus gretimos urbanistinės aplinkos, objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti galimo poveikio tiek socialiniu ir visuomenės sveikatos, tiek urbanistiniu ir paminklosauginiu aspektais.

   Ar projektinis pasiūlymas, kuomet apsiribota žemės sklypu plano koncepcijos brėžinyje, neatskleidžiant ir visiškai neįvardijant supančios urbanistinės aplinkos, o siūlomi pastatai vizualizuojami tuščioje erdvėje, galėtų būti laikomas išpildžiusiu STR 1.04.04.2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus nuostatos 61.2. reikalavimą?

3. Kaip yra reglamentuojama inžinerinių statinių -mobiliojo ryšio bazinių stočių antenų bokštų statyba gyvenamosios zonos ir vaikų įstaigų aplinkoje radiacinės taršos ir poveikio sveikatai, o istorinio miesto centro ir nekilnojamųjų kultūros vertybių saugomose teritorijose, aplinkos identiteto ir vizualinės taršos aspektais?

Konkrečiu atveju projektuojamoje teritorijoje be gretimoje aplinkoje gyventojų sutikimo jau pastatytas antenų bokšto statinys projektiniais pasiūlymais (sklypo plano koncepcijos brėžinys) iškeliamas/nukeliamas  į patvorį, vos per 3 m nuo gyvenamo sklypo ribos ir dar labiau priartinant prie gretimų gyvenamųjų namų.

Ar toks ryšių antenų bokšto perstūmimas į kitą vietą, be kurio negalima koncepcijos realizacija, nėra projektinių pasiūlymų dalis. Ar  nebus nereikalingas projektas ir galimai poveikio aplinkai vertinimas?

4.  Ar yra reglamentuojamas terminas kiek laiko nuo informacijos visuomenei paskelbimo apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus savivaldybės interneto svetainėje nuoroda apie ją turi būti publikuojama pirmajame puslapyje?

Ar konkrečiu atveju nustatytas susipažinimo su projektiniais sprendiniais laikas tik darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. ne viešoje patalpoje- administracijos pareigūno darbo kabinete, bei viešo susirinkimo laikas 16 val. 15 min.(penktadienį) laikytinas korektišku, t.y.“visuomenei patogiu ne darbo metu“ pagal STR 1.04.04.2017 VIII skyriuje apibrėžimą?

5. Ar viešo susirinkimo vedimas nesilaikant statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04.2017 gali būti pripažintas tinkamu?

Konkrečiu atveju iki susirinkimo pradžios Projektuotojas delsė registruoti susirinkimo išvakarėse išsiūstus raštu pateiktus pasiūlymus, o jau susirinkime visaip vengė juos paskelbti ir įvertinti. Supažindinti su raštu iki susirinkimo pradžios pateiktais pasiūlymais susirinkimo vedančiųjų buvo prašyta iš kart po projektinių pasiūlymų pristatymo, kaip tai numatyta reglamente. Tik susirinkimui baigiantis, pateikėjui primygtinai pareikalavus, susirinkimo pirmininkas teikėsi perskaityti tik pusę projektinio pasiūlymo, atsisakydamas jo motyvacinės dalies. Visų užsiregistravusiųjų dalyvių paklausimai, pastabos ir pasiūlymai susirinkimo protokole pateikiami nuasmenintai, kas atrišo rankas turinio iškraipymams, manipuliuojant pasisakiusiųjų pareiškimais ir įteigiant tariamus tarpusavio prieštaravimus. Raštu iki susirinkimo teiktas pasiūlymas pilnoje apimtyje neįtrauktas į visuomenės dalyvavimo svarstant statinių projektinius pasiūlymus ataskaitą.

Nors raštu pateiktas „siūlymas iš esmės ir atidžiai iš analizavus bei įvertinus gretimą urbanistinę aplinką ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nuostatas, visuomenei svarbių pastatų statybos projektinius pasiūlymus teikti visuomenei pakartotinai“ susirinkimo dalyvių buvo priimtas kaip susirinkimą apibendrinantis, susirinkimo vedėjų surašytame protokole „NUTARTA: š. m. vasario mėn. 9 d. 18:00 val., kad viešo svarstymo procedūra baigta. Prašoma pritarti numatytam statinių projektavimui.“

   Taigi, kaip galima pritarti projektiniams pasiūlymams, kurių viešo svarstymo visuomenėje procedūra vainikuota nekorektišku ir iškreiptu viešo susirinkimo protokolu?

6. Kaip vertintina situacija, kai praėjus beveik mėnesiui, nuo viešo susirinkimo š.m. vasario 9 d. savivaldybės interneto svetainėje negalima rasti skelbimo informuojančio ar administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, o neturint priimto sprendimo galimai suvaržyta visuomenės teisė ginti viešą interesą, vadovaujantis Lietuvos respublikos viešo administravimo įstatymo 36 straipsniu?

 

 

 

ATSAKYMAS (2018-02-20, Nr. (9.12)-2D-2312)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) 68 punkte nustatyta, kad „Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai:

 

Objektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas

Atstumas (metrais)

nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius

nuo techninio aptarnavimo stočių, kai postų skaičius

10 ir mažiau

11–50

51–100

101–300

daugiau kaip 300

10 ir mažiau

11–30

daugiau kaip 30

Gyvenamieji namai

10

15

25

35

50

11

25

50

Visuomeniniai pastatai

10

10

15

25

25

15

20

20

Vaikų įstaigos

15

25

25

50

x

50

x

x

Medicinos įstaigų stacionarai

25

50

x

x

x

50

x

x

x – nustatoma suderinus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra inžinerinis statinys, kuriame numatomas automobilių stovėjimo vietų skaičius. Pagal SŽMNS 68 punkto nuostatas atstumas iki atitinkamos paskirties pastatų yra nustatomas priklausomai nuo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus visoje aikštelėje, o ne kurioje nors jos paženklintoje dalyje telpančių automobilių skaičiaus.

2. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 61.2 papunktyje nustatyta, kad savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime, stende ir (ar) registruotuose laiškuose nurodoma „statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (kai ji parengta). Rengiant pastato (jo dalies) projektinius pasiūlymus, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija privaloma“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad STR1.04.04:2017 61.2 papunktyje nustatyta, kad rengiant pastato projektinius pasiūlymus, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizaciją pateikti yra privaloma. Jeigu, teikiant pastatų projektinius pasiūlymus ši vizualizacija nėra pateikiama, tai STR1.04.04:2017 61.2 punkto reikalavimai nebūtų įvykdyti.

3.  Radijo dažnių juostos radiotechninių objektų (pavyzdžiui, mobiliojo ryšio bazinių stočių) įrengimo visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato šie du pagrindiniai teisės aktai:

1. Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199;

2. Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200.

Apibendrindami manome, kad imperatyvių nuostatų, kuriomis būtų draudžiama įrengti judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių ar jų dalis prie ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo ugdymo mokyklų pastatų ir gyvenamosiose zonose, nėra, o mobiliojo ryšio bazinių stočių radiacinės taršos ir poveikio sveikatai gyvenamosios zonos ir vaikų įstaigų aplinkoje vertinimo išaiškinimą pagal kompetenciją galėtų pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyrius arba Sveikatos apsaugos ministerija, parengusi nurodytus teisės aktus.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad:

„1. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

2. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.“.

Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje nustatyta, kad vizualinė tarša – objektų (kompleksų) ar veiklos sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę; 9 dalyje nustatyta, kad ekologinės apsaugos prioriteto teritorija – teritorija, kurioje palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms arba neigiamo antropogeninių objektų ir veiklos poveikio aplinkai; 10 dalyje nustatyta, kad ekologinės apsaugos zonos – teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.

Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra:

<...>;

4) vizualinės (regimosios) apsaugos – paveldo objektų vizualinės (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti.

Apibendrindami manome, kad:

- judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys nėra planuojama ūkinė veikla, įrašyta Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede ir planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąraše (2 priedas);

- judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stoties perkėlimas į kitą vietą žemės sklype gali būti siejamas su vizualine tarša vizualinės (regimosios) apsaugos zonoje, o pagal higienos normų HN 80:2011 61 punkto nuostatas „operatorius, prieš įrengdamas (statydamas) radiotechninį objektą, privalo Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka suderinti jo radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą su visuomenės sveikatos centru apskrityje, kurioje projektuojamas radiotechninis objektas.“.

4. STR 1.04.04:2017 61 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) statytojo prašymą ir pateiktus dokumentus per 3 darbo dienas nuo jų gavimo kartu su pranešimu paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir 61.5 papunktyje nustatyta, kad visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos.

Apibendrindami manome, kad savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos.

STR 1.04.04:2017 63 papunktyje nustatyti reikalavimai viešam susirinkimui:

„63.1. viešo susirinkimo vietą, suderinęs su savivaldybe (seniūnija), kurios teritorijoje numatoma projektuoti statinį, parenka statytojas. Viešas susirinkimas rengiamas pasibaigus su projektiniais pasiūlymais susipažinti skirtam terminui ir turi vykti visuomenei patogiu ne darbo metu;

63.2. iki viešo susirinkimo ar jo metu projektuotojas turi paskirti viešo susirinkimo pirmininką ir sekretorių (rekomenduotina, kad jais būtų projektuotojo įgalioti atstovai); 

63.3. viešo susirinkimo dalyviai registruojami. Viešame susirinkime dalyvauja statytojas;

63.4. projektuotojas viešam susirinkimui turi pristatyti statytoją, supažindinti susirinkimo dalyvius su projektiniais pasiūlymais, įvertinti iki susirinkimo pradžios gautus pasiūlymus ir atsakyti į viešo susirinkimo dalyvių klausimus;

63.5. viešo susirinkimo dalyvių pasisakymai protokoluojami. Protokole nurodoma:

63.5.1. viešo susirinkimo data ir adresas;

63.5.2. informacija apie numatomus projektuoti statinius ir jų projektinius pasiūlymus;

63.5.3. iki viešo susirinkimo gautų pasiūlymų įvertinimas;

63.5.4. susirinkimo dalyvių pasisakymai.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad teisės aktuose nėra pateikiamas išaiškinimas, kas yra „visuomenei patogus ne darbo metas“. Manome, kad susirinkimo organizatorius, pasirinkdamas susirinkimo metą, galėtų orientuotis į atitinkamos vietovės daugumos potencialiai suinteresuotų asmenų užimtumo ypatumus.

Tuo pačiu pažymime, kad STR 1.04.04:2017 nustatyta, kad suinteresuoti asmenys savo pasiūlymus, nuomonę viešajam svarstymui gali teikti ir iki viešojo susirinkimo, kuriame jie turėtų būti paviešinti ir aptarti.

5-6. STR1.04.04:2017 VIII skyriuje „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“ nėra numatyta, kad gali būti rengiamas pakartotinis vienas ar keli pakartotini projektinių pasiūlymų svarstymai. Reglamento 68 punkte yra suteikta teisė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtą sprendimą apskųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

STR 1.04.04:2017 67 punkte nustatyta, kad „Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodytos kompiuterinės laikmenos gavimo ar protokolo su priedais paskelbimo IS „Infostatyba“ pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja statytoją“ ir 68 punkte nustatyta, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“.

Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta:

„1. Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

2. Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme.

3. Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“.

Apibendrindami manome, kad savivaldybės pareigūnų veiksmus dėl galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimo galite apskųsti Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.

Tuo pačiu pažymime, kad Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje.

Inspekcija, pagal jai šiuo įstatymu priskirtą kompetenciją, neturi teisinio pagrindo vertinti savivaldybės administracijos veiksmų ar pastabų pagrįstumo prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams procedūrų metu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Projektuojame stoginę (inžinerinį statinį), kurios statybai reikalingas statybos leidimas. Statinys projektuojamas sklype, kurio naudojimo būdas Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Šiam sklypui nėra parengtas sklypo detalusis planas. Ar mums reikia atlikti projekto viešinimo procedūras pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ p. 60. Ar šių procedūrų neturime atlikti remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes pastačius stoginę (inžinerinį statinį, bet ne pastatą) nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais(bet ne statiniais) užstatytas plotas ir pastatų aukštis ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose (rajono bendrajame plane) nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

 

ATSAKYMAS (2018-04-11, Nr. (9.12)-2D-4808)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas,  sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka, statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

Remiantis Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis yra vienas iš teritorijos naudojimo reglamento parametrų.  

Įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikta sąvoka: užstatymo tankispastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

Atsižvelgdami į šias Įstatymo nuostatas, manome, kad, jeigu projektuojamas statinys nepriskirtinas visuomenei svarbiems statiniams ir projekto sprendiniais nebus keičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, informavimo apie numatomą statinio projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinio projektinius pasiūlymus procedūrą atlikti neprivaloma.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

***** savivaldybė tarybos sprendimu patvirtino žemės sklypo (kad. Nr. ********)  detalųjį planą vėjo jėgainei įrengti. Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai – pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, (būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos) suformuojant sklypą vėjo jėgainei įrengti, reglamentuojant jo užstatymą. Numatytas leistinas vėjo jėgainės aukštis – 30 m, galingumas – 250 kW. Jėgainė pastatyta ir teisiškai įregistruota (unikalus Nr. ****-****-****). Statytojai numato vėjo jėgainę rekonstruoti, jos aukštį padidinant iki 55 m. Prašome išaiškinti, ar šiuo atveju, kai numatoma didinti detaliajame plane numatytą statinio aukštingumą, reikia rengti detaliojo plano keitimą ar koregavimą. Kokias procedūras reikia atlikti, kad šiame žemės sklype būtų galima rekonstruoti vėjo jėgainę padidinant jos aukštį iki 55 m.

 

ATSAKYMAS (2018-04-12, Nr. (9.12)-2D-4905)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad konkrečiu atveju keisti ar koreguoti patvirtintą detalųjį planą priima savivaldybė.

Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis bendruoju atveju manome, kad sprendinys dėl vėjo jėgainės aukščio didinimo galėtų būti susijęs su visuomenės (viešuoju) interesu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Globos namai, turto patikėjimo teise priklausantys rajono socialinių paslaugų skyriui, šiuo metu yra sklype, kurio naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – administracinių pastatų statybos. Sklypą panaudos sutarties pagrindu valdo minėtas rajono socialinių paslaugų skyrius Ar galimas esamų globos namų rekonstravimas, ar būtina pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą?

 

ATSAKYMAS (2018-04-13, Nr. (9.12)-2D-5028)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Paklausime nenurodėte kokia yra esamo globos namų pastato naudojimo paskirtis (įregistruota Nekilnojamojo turto registre), todėl atsakymą rengiame laikydamiesi nuostatos, kad esamo globos namų pastato naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (įvairioms socialinėms reikmėms).

Kokia ūkinė veikla, kokių statinių statyba galima atitinkamame žemės sklype nurodyta Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920. Šio aprašo 17 punkte nurodyta, kad įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems namams skirti kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos, nėra skirti įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems namams (žiūrėti aprašo 18 p.).

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos, stovintis globos namų pastatas, kurio naudojimo paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms reikmėms), turėtų būti rekonstruojamas pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos arba nustačius tam žemės sklypui antrą naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Šalia daugiabučio ir visuomeninio pastato projektuojamas daugiabutis.  

  1. Kurios nuostatos taikomos statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (123 ar 124 punkto), kai matuojamas atstumas nuo garažo iki visuomeninio pastato langų, jei garaže planuojama laikyti 12 automobilių? Turi būti taikomas 123 punktas (ir 68 punktas lentelėje nurodytas 10 m atstumas) ar STR 123 punkte  nurodytas 15 m atstumas nuo garažo vartų iki visuomeninio pastato langų? Ar 123 ir 124 punktai taikomi kartu?
  2. Kaip yra aiškinama sąvoka įvažiavimas į garažą? Ar įvažiavimu laikomas patekimas per sklypą į garažą? STR 123 punkte ir LRV nutarsime Nr. 343 68 punkte yra nurodyta, jog nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštwelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juo iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų turi būti laikomasi 15 m, jei planuojama įrengti 12 ir daugiau parkavimo vietų?
  3. Prašome informuoti, ar daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinio įėjimo betoniniai laiptai arba vietoje laiptų suformuotas betoninis pandusas su įėjimo aikštele ir keltuvu neįgaliems žmonėms yra pastato konstrukcija? Jei taip, koks turi būti išlaikytas atstumas iki gretimo sklypo ribos? (laiptų panduso aukštis nuo žemės paviršiaus 60 cm).  

ATSAKYMAS (2018-04-17, Nr. (9.12)-2D-5140)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, (toliau – reglamentas) 123-124 punktuose nustatyta: „123. Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ [5.6].

124. Atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir pirmuosiuose aukštuose įrengtų uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m.“.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83, 6.2 punkte apibrėžta, kad uždarojo tipo antžeminės automobilių saugyklos – stogu apdengtas statinys su išorinėmis atitvaromis (sienomis), skirtas automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).

Inspekcijos nuomone, įrengiant automobilių saugyklas turi būti taikomas reglamento 123 punktas, išskyrus atvejus, kai įrengiami požeminiai, pusiau požeminiai ar pastato pirmuosiuose aukštuose uždaro tipo garažai, tokiu atveju jų sienų, įvažiavimo ir išvažiavimo vartų bei ventiliacijos šachtų įrengimui taikomi ne reglamento 123 punkto, o 124 punkto reikalavimai. 

2. Statybos įstatyme ir jo poįstatyminiuose teisės aktuose nėra apibrėžtas terminas „įvažiavimas į garažą“. Manytina, kad „įvažiavimas į garažą“ yra vieta, kurioje įvažiuojama į automobilių saugyklą, t.y. anga su vartais arba be jų.

3. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte apibrėžta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte pažymėta kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad bendruoju atveju išorinės pastato fasado konstrukcijos (pvz.: betoniniai įėjimo laiptai arba betoninis pandusas su įėjimo aikštele ir neįgaliųjų keltuvu) yra priskirtinos pastato konstrukcijoms. Pastato konstrukcijos, kurių aukštis 0,6 m, be gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo turi būti statomos ne arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašome pateikti išaiškinimą, ar projekte suprojektuotas pastatas atitinka dvibučio pastato sąvoką, ar galima ji traktuoti kaip du vienbučius pastatus, sujungtus per lauko sandėliukus?

 

ATSAKYMAS (2018-04-18, Nr. (9.12)-2D-5218)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Teritorijų planavimo dokumentuose arba savivaldybių administracijų išduotuose architektūriniuose reikalavimuose nurodomi užstatymo intensyvumo (toliau – UI) ir užstatymo tankio (toliau – UT) rodikliai priklauso nuo teritorijos naudojimo tipo, taip pat nuo planuojamos teritorijos ir jos gretimybių užstatymo principų bei erdvinės struktūros.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje pateikta sąvoka: užstatymo tipas – vietovės lygmens bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą.

Aplinkos ministro 2017 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų (toliau – Normos) VII skyriaus 31.1 papunktyje nustatyta, kad sodybinis užstatymasekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais.

Normų 31.2 punkte nurodyta, kad vienbutis blokuotas užstatymas – gyvenamųjų teritorijų  užstatymas, kai 1–3 aukštų sublokuoti trys ir daugiau vienbučiai gyvenamieji pastatai statomi atskiruose žemės sklypuose ar viename žemės sklype, išskiriant (arba ne) bendro naudojimo sklypo dalį.

Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, laikytina, kad:

1. sodybinis užstatymas – tai sklypo užstatymas vienu pastatu. Kai teritorijoje nustatytas sodybinio užstatymo tipas, žemės sklype projektuojamas vienas vieno buto arba dviejų butų namas (vientiso tūrio), kuris blokuotis su gretimame sklype esančiu namu gali tik ant savo ir gretimo sklypo ribos;

2. vienbutis blokuotas užstatymas – tai sklypo užstatymas, kai viename sklype suprojektuoti keli (min. 3 vnt.) vienbučiai tarpusavyje blokuoti namai, arba, kai keli (mažiausiai – 3 vnt.) vienbučiai blokuoti namai statomi atskiruose sklypeliuose ir blokuojami tarpusavyje ant sklypo ribos su gretimybe.

Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.4 punktą, sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai – gyvenamieji  pastatai, turintys bendrą ar atskiras, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus.

Nuo 2018-02-24 galiojančios Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių redakcijos 69.1 papunktyje nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali būti gyvenamojo namo nešildomos pagalbinės patalpos, pastatytos jo šildomų atitvarų išorinėje pusėje (pvz., prieangis).

Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 20 punkte įtvirtinta, kad statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.

Remdamiesi minėtomis teisės aktų nuostatomis, manome, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype suprojektuoti du atskiri gyvenamieji vienbučiai namai, sujungti nešildomais priestatais (prieangiais su stogine automobiliams), kurių kiekvieno namo išorinės sienos atitinka gaisrinės saugos ir išorės sienų šiluminiams parametrams keliamus reikalavimus. Nešildomų patalpų priestatas jungia du namus, tačiau nėra bendros, šilumos parametrus atitinkančios bendros sienos ar minėtų dviejų gretimų (sublokuotų) sienų, todėl namai su jų priestatais nelaikytini blokuotais namais. Tai nėra nei blokuoto, nei sodybinio užstatymo tipas.  Be to, jeigu laikytume, kad projektuojamas vienas pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, tai projekto sprendiniai neatiktų STR 2.01.02:2016 20 punkto reikalavimų (pastato dalis tarp ašių Nr. 3 ir Nr. 5 nešildoma ir neapšiltinta).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punktas sako: „Projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m 2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m2.“

Iškilo klausimas dėl šios nuostatos taikymo – ar 4 arai privalo būti atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotas žemės sklypas, turintis savo kadastrinį bei unikalų Nr., ar šis plotas gali būti bendrojoje dalinėje nuosavybėje didesniame sklype (pvz. 15 arų sklypas, viena dalis 11 arų, kita dalis – 4 arai)?

2. Teritorijų planavimo normų,  patvirtintų  Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7, 25.2. punktas sako - vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė). Ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais; šių taisyklių 31.1 punktas sako - sodybinis užstatymas – ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais.

Klausimas: kiek gyvenamosios paskirties pastatų gali stovėti žemės sklype, kurio paskirtis vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos?

 

 

ATSAKYMAS (2018-04-27, Nr. (9.12)-2D-5708)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punkte nustatyta, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui  skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m2

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad nesublokuoto vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namui turi būti skiriamas ne mažesnis nei 400 m2 žemės sklypas. Jeigu žemės sklypas yra didesnis nei 400 m2, nėra nustatytos prievolės dalinti žemės sklypą į mažesnius sklypus po 400 m2, formuojant juos atskirais nekilnojamojo turto objektais. Bendruoju atveju, pvz. ne mažesniame nei 800 m2 žemės sklype galėtų būti projektuojami du nesublokuoti vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji pastatai; 

2. Teritorijų planavimo normų (toliau – normos), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr.D1-7, 25 punkte nustatyti urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai:

„25.2. vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė). Ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais;“;

Normų 31 punkte nustatyti užstatymo tipai:

„31.1. sodybinis užstatymas – ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais;

31.2. vienbutis blokuotas užstatymas – gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų sublokuoti trys ir daugiau vienbučiai gyvenamieji pastatai statomi atskiruose žemės sklypuose ar viename žemės sklype, išskiriant (arba ne) bendro naudojimo sklypo dalį;

31.3. perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves;

31.4. laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių. Šis užstatymo tipas buvo plačiai taikomas 1940–1990 metų miestų planavime;

31.5. aukštybinis užstatymas – užstatymas formuojamas aukštais (pastatų aukštis – didesnis kaip 30 m) bokštiniais pastatais;

<...>;

31.8. galimi ir kiti teritorijų užstatymo tipai.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų skaičius kitos paskirties žemės sklype, kuriam nustatytas naudojimo būdas Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, turėtų būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi namų skaičių sąlygoja žemė sklypo plotas, detaliajame plane nustatytas užstatymo tipas, nustatyti žemės sklypo naudojimo reglamentai – užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, statybos zona,  įžalinimo plotas ir kt. Galimybę statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus taip pat riboja visa eilė kitų reikalavimų, tokių kaip žemės sklype privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius, nustatytos žemės sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, mažiausi leistini priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus ir kt.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

1. Ar žemės sklype, esančiame kitos paskirties žemėje, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, galima statyti elektros linijų technologinius priklausinius, pvz. transformatorinę?

2. ar valstybinio –žemės sklypo dalyje, kuriai yra nustatytas servitutas, skirtas centralizuotų inžinerinės infrastruktūros tinklų tiesimui, galima statyti elektros linijų technologinius priklausinius, pvz. transformatorinę?

 

 

ATSAKYMAS (2018-05-04, Nr. (9.12)-2D-6040)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 19 punkte nustatyta, kad:

Žemės sklypų naudojimo būdas

Žemės sklypų naudojimo būdo turinys

V. Kitos paskirties žemė

 

19. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos

Žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

     

 

Energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta, kad energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 7.8 punkte apibrėžta, kad gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus <...>), skerdyklos ir kita). Šio reglamento 4.2 punkte pažymėta, kad energetikos pastatai: energijos gavybos ir gamybos pastatai – įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui; energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai – pastatai, kuriuose įrengti gamtinių dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apskaitos, valymo, odoravimo, pašildymo įrenginiai ir/ar kompresoriai, transformatorinės, transformatorių pastotės, skirstomieji punktai, srovės keitikliai, kitų rūšių energijos perdavimui ar skirstymui skirti pastatai.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad bendruoju atveju kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, nėra draudžiama statyti energetikos objektus (pvz.: elektros tinklų technologinius priklausinius).

2. Inspekcijos nuomone, elektros tinklų technologiniai priklausiniai yra elektros tinklui funkcionuoti reikalingi objektai (energetikos objekto sudėtinės dalys), todėl, jeigu yra nustatytas servitutas centralizuotų inžinerinės infrastruktūros tinklų tiesimui, tai jo zonoje nėra draudžiama statyti centralizuotų elektros tinklų technologinius priklausinius, išskyrus atvejus, kai servituto turinyje nustatyta kitaip.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Rengiamas techninis projektas vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu patvirtintu 2007 metais. Pagal tuo metu galiojusius reglamentus, konsolinė pastato dalis yra neskaičiuojama į sklypo užstatymo tankį (UT).

Ar pagal 2007 metais galiojančius statybos reglamentus, konsolės plotas įtraukiamas į užstatymo tankį (UT), jeigu konsolei paremti projektuojama kolona.

 

 

ATSAKYMAS (2018-05-07, Nr. (9.12)-2D-6122)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8) 332 dalyje nurodyta, kad „detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn. naudotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusi teisinį reguliavimą.“

Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje, kuri galiojo nuo 2007-03-22 iki 2008-01-23, 2 straipsnio 45 dalyje buvo nustatyta, kad „užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu“.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakcijoje, kuri galiojo nuo 2004-04-07 iki 2009-12-31, 6.3 ir 6.4 punktuose buvo nurodyta, kad „6.3 išorinė laikančioji siena – vertikali statinio išorinė konstrukcija, ribojanti statinį iš išorės ir laikanti kitų statinio konstrukcijų svorį;

6.4. išorinė nelaikančioji siena – vertikali statinio išorinė konstrukcija, ribojanti statinį iš išorės ir laikanti tik nuosavą svorį“.

Atsižvelgdami į tai, kas išvardinta, manome, jei detalusis planas buvo patvirtintas 2007 m., tai pastato užstatymo tankumas turėtų būti skaičiuojamas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį užstatymo tankumo apibrėžimą. Manome, kad brėžinyje pateiktas užstatymo tankumas turėtų būti skaičiuojamas pagal pastato išorines sienų ribas, t.y. pagal antrojo aukšto išorines sienų ribas.

Tuo pačiu pažymime, kad Jūsų nurodyta pastato dalis nėra konsolė.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

UAB "******* vandenys" pirminėse sąlygose, nurodė rekonstruoti lietaus nuotekų tinklus. Informavome užsakovą, kad dėl tos priežasties reikia tikslinti užduotyse statybos rūšį iš kapitalinio  remonto į rekonstravimą. 2 gatvių sąlygas patikslino į perklojimą, tai yra tas pats rekonstravimas, užsakovas nesutinka tikslinti užduotyse statybos rūšies.

Prašome pateikti rašytinį išaiškinimą, ar esame teisūs prašydami tikslinti projektavimo užduotį.

 

ATSAKYMAS (2018-05-15, Nr. (9.12)-2D-6611)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 102 dalyje apibrėžta, kad techninė užduotis (atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nurodytą techninę specifikaciją) – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 12 priedo 1 punkte pažymėta, kad inžinerinių tinklų, reikalingų gatvės funkcionavimui (apšvietimas, šviesoforų reguliavimas, lietaus vandens nuvedimas ir kt.) projekto dalių sudėtis nustatoma pagal reglamento 8 priedą, o šios dalys rengiamos pagal to statinio prisijungimo sąlygas.

Inspekcijos nuomone, jeigu planuojami atlikti statybos darbai yra gatvės kapitalinis remontas bei inžinerinių tinklų rekonstravimas, tai abu statiniai bei jų statybos darbų rūšys ir turi būti nurodytos techninėje užduotyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašome pateikti išaiškinimą, ar laikinos tvoros įrengimas statybos darbams atlikti, sandėliuoti statybos produktus, statybiniams renginiams ir mechanizmams įrengti atliekant neypatingojo statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbus, turint Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, reikalauja parengti Projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalį, nurodytą statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 11 priedo 10.3 papunktyje (reglamento 8 priedas 45 punktas).

 

 

ATSAKYMAS (2018-05-25, Nr. (9.12)-2D-7227)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius);

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimų atnaujinti (modernizuoti) pastatus valstybinėje žemėje, laikinai naudotis valstybine žeme statybvietei įrengti ir aptverti pastato atnaujinimo (modernizavimo) metu išdavimo atvejus ir tvarką reglamentuoja Sutikimų atnaujinti (modernizuoti) pastatus valstybinėje žemėje išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P-53-(1.3).

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad paklausime nurodytu atveju (daugiabučio pastato atnaujinimas (modernizavimas), laikinos tvoros įrengimas, statybos produktų sandėliavimas, statybinių įrengimų ir mechanizmų įrengimas valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype) reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pagal Sutikimų atnaujinti (modernizuoti) pastatus valstybinėje žemėje išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P-53-(1.3), nuostatas išduotas sutikimas. Šiuo atveju nereikia žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Manome, jeigu neypatingasis statinys, kuriame bus vykdoma atnaujinimas (modernizavimas) nepatenka į statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 45 punkte nurodytus atvejus, neprivaloma rengti statinio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies.

Tuo pačiu pažymime, kad, kai nerengiama statinio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis, nurodymai statybos sklypo paruošimui, statybos darbų organizavimas ir metodai nurodomi statinio projekto bendroje dalyje ir sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalyje (žiūrėti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.4.4, 5.4.5, 7.1.1.3 punktus).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAI

  1. Prašome patiekti informaciją, ar įrengus gyvenamajame name šildymo sistemą plėvelėmis, įmontuojamomis į grindis, reikia papildomai įrengti šildymo prietaisus po langais?
  2. Kokiu atstumu nuo langų gyvenamajame name turi būti įrengta grindų šildymo sistema plėvelėmis, įmontuotomis į grindis, kad būtų visiškai padengti šilumos nuostoliai per atitvaras?

 

ATSAKYMAS (2018-05-29, Nr. (9.12)-2D-7396)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcijai nėra priskirta funkcija projektuoti statinio šildymo sistemas. Šildymo, vėdimo ir oro kondicionavimo sistemas projektuoja projektuotojai, kurie, pagal Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus, turi teisę vykdyti šią veiklą. Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 "Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" 1 dalimi bei 17.1 punktu, manome, kad projektuotojas turi suprojektuoti šildymo, sistemą taip, kad šildymo prietaisų atiduodamas į patalpas šilumos kiekis būtų pakankamas patalpų projektiniai temperatūrai palaikyti. Šildymo sistemos parinkimas ir projektavimas turi būti pagrįstas skaičiavimais, kuriuos atlieka šildymo sistemos projektuotojas. Manome, ar šildymo sistema (įmontuota į grindis) padengia šilumos nuostolius ir ar reikia papildomų šilumos prietaisų, sprendžia projektuotojas, atlikdamas atitinkamus skaičiavimus. Taip pat manome, kad projektuotojas turėtų nustatyti atstumus nuo langų iki šildymo sistemos įmontuotos į grindis.

Papildomai informuojame, kad statinio projekto vertinimą gali atlikti statinio projekto ekspertai. Tais atvejais, kai statinio projekto ekspertizė nėra privaloma, statytojas turi teisę ją organizuoti savo iniciatyva. Statinio projekto ekspertai įvertina, kaip statinio projekte yra įgyvendinti esminiai statinių reikalavimai, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašome atsakyti, ar galima padalinti sklypą, kuriame stovi nebaigti statyti gyvenamieji namai, į du, kurių plotas būtų apie 0,0600 ha – 0,0700 ha  ir juose būtų po du gyvenamuosius (vieno buto) namus.

 

ATSAKYMAS (2018-06-08, Nr. (9.12)-2D-7956)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – reglamentas) 9 priedo 3 punkte nustatyta, kad „Projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui  skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m2.“

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad:

- reglamento 9 priedo 3 punkto nuostatos, kad Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, taikytinos statant naujus statinius ir <...>;

- kadangi paklausime nurodyta, kad vieno buto gyvenamieji namai nėra užbaigti statyti t. y. jie yra statomi („įregistruoti VĮ Registrų centras kaip nebaigta statyba“), tai dalinti žemės sklypą į mažesnius nei 800 m2 sklypus, kuriuose būtų statoma po du nesublokuotus vieno buto pastatus, negalima, nes būti pažeidžiami galiojančio teisės akto reglamento 9 priedo 3 punkto reikalavimai.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

Prašome išaiškinti, ar bus prieštaravimas teritorijos planavimo dokumentui, kuriame nurodyta: „užstatymo aukštingumas: esamas; užstatymo aukštis: nedidinamas“, jeigu pastato rekonstravimo metu bus didinamas atskirų pastato dalių aukštingumas (aukštis), neviršijant aukščiausios pastato dalies aukštingumo (aukščio).

 

ATSAKYMAS (2018-06-12, Nr. (9.12)-2D-8161)

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atsakydami pagal Inspekcijos kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 38 dalyse pateiktos šios sąvokos: pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško; užstatymo aukštis – vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos vyraujantis pastatų aukštis.

Šiuo metu teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose Jūsų paklausime minimos sąvokos „užstatymo aukštingumas“ nėra.

Pažymime, kad visais atvejais statyba turi būti vykdoma vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiais konkrečioje teritorijoje. Kai statyba planuojama pajūrio juostoje, statinių statybos galimybės ir sąlygos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje išvardytais teritorijų planavimo dokumentais.

Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Todėl dėl konkrečių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo siūlome kreiptis į savivaldybės administraciją.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar kapitališkai remontuojant administracinį pastatą reikia spręsti automobilių stovėjimo vietų klausimus, padidėjus plotui.

 

ATSAKYMAS (2018-06-22, Nr. (9.12)-2D-8708)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 107 punkte nustatyta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele.

Šio reglamento 30 lentelės 4 punkte nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius:

Eil. Nr.

Pastatų

Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius

4.

Administracinės paskirties pastatai

1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto

 

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad norint atlikti administracinės paskirties pastato kapitalinį remontą, kai nekeičiama patalpų paskirtis, statinio projekte automobilių stovėjimo vietų sprendiniai turi būti numatyti padidėjusiam pagrindiniam plotui (1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau faktiškai yra išlikusi tik pastato požeminė dalis. Koks projektas turėtų būti leidžiamas šiame žemės sklype? Ar galimas pastato rekonstravimo projektas, ar tik naujo statinio projektas?

 

ATSAKYMAS (2018-07-02, Nr. (9.12)-2D-9097)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio atitinkamai 26, 53 ir 72 dalyje pateiktos sąvokos: naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį;  statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Atsižvelgdami į šias Įstatymo nuostatas ir tai, kad statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, manome, kad šiuo atveju galimi du statybos variantai – kapitalinis statinio remontas (kai būtų atstatomas buvusių parametrų statinys) arba statinio rekonstravimas (kai ant esamos požeminės statinio dalies būtų statomas didesnių ar mažesnių  išorės išmatavimų statinys nei buvęs), parengus atitinkamą statinio projektą (statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais – Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Rengiant kapitalinio remonto projektą jo sprendiniuose numatyta gilinti rūsį tam, kad patalpos atitiktų prekybinių patalpų aukščio normas. Derinant projektą savivaldybės specialistai pateikė pastabą, kad vadovaujantis STR 1.01.08:2002 9.2 papunkčiu tokie darbai, kai gilinamos rūsio patalpos, priskirtini ne kapitalinio remonto statybos rūšiai, bet statinio rekonstravimui. Mes manome, kad ši pastaba priimtina, jeigu tik gilinamas rūsys.

Prašome patvirtinti arba paneigti.

 

ATSAKYMAS (2018-07-10, Nr. (9.12)-2D-9457)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 53 ir 72 dalyse pateiktos sąvokos: statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Įstatymo nuostatas detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002  „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002 ) atitinkamai 10 ir 9 punktuose nurodyta, kad „statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis“;  „statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.“

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.30 papunktyje apibrėžta, kad  rūsys – požeminė pastato dalis, kurioje patalpų grindys yra daugiau kaip 0,9 m žemiau projektinio ar nusistovėjusio žemės paviršiaus.

Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas ir paklausime pateiktą informaciją, manytina, kad rūsio patalpų aukščio padidinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, tačiau šiais darbais pakeičiami (padidinami) statinio išorės matmenys. Jeigu keičiant statinio išorės matmenis pertvarkomos (perstatomos) statinio laikančiosios konstrukcijos (pvz., gilinant rūsį įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, stiprinamos esamos ar pan.), tokie statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimui.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

  1. Ar galima pagal darbo projekto (TP) sprendinius keisti techninį projektą (TP), kai TP ir DP rengia skirtingi projektuotojai?
  2. Ar būtina atlikti TP naujos laidos, kurioje pakeisti stogo laikančiųjų konstrukcijų sprendiniais, projekto ekspertizę?
  3. Ar pakeitus statinio stogo laikančiųjų konstrukcijų sprendinius reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą?
  4. Ar nustatyta tvarka nepakeitus TP sprendinių galimas darbų atlikimas?

 

ATSAKYMAS (2018-07-17, Nr. (9.12)-2D-10318)

Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 43 punkto nuostatomis manome, kad paklausime nurodytu atveju, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami esminiai statinio techninio projekto sprendiniai, turi būti parengtas naujos laidos statinio techninio projekto sprendinių dokumentas, turi būti atlikta pakeisto statinio techninio projekto ekspertizė (kai privaloma - žiūrėti STR 1.04.04:2017 69 p.), pakeistas statinio techninis projektas patvirtintas (kai privaloma - STR 1.04.04:2017 52 p), pakeistam statinio techniniam projektui, jeigu keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai nepatenka į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punkte nurodytas išimtis, gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Tuo pačiu pažymime, kad darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti projekto vadovą, įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių (tarp jų – techninių specifikacijų) reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją, informuoti techninį projektą parengusį projektuotoją apie techninio projekto klaidas (kai jų yra). Darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams (STR 1.04.04:2017 10p.).

Kada galima pradėti vykdyti statybos darbus nurodyta STR 1.04.04:2017 57p.:

„57. Darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus.“

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Rengiamas projektinis pasiūlymas, kuriame numatoma įrengti ir požeminį garažą. Vadovaujantis teisės aktais įvažiavimas į požeminį garažą turi būti ne arčiau 15 m nuo gyvenamųjų namų langų. Prašome informuoti, ar galima skaičiuoti šį atstumą nuo įvažiavimo iki statinio 15 m nuo sklypo ribos, kur prasideda nuolydis į požeminį garažą, ar įvažiavimą vertinti nuo gyvenamojo namo požeminės dalies (sienos ar įvažiavimo vartų)?

 

ATSAKYMAS (2018-08-10, Nr. (9.12)-2D-11173)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 124 punkte nustatyta: „124. Atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir pirmuosiuose aukštuose įrengtų uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m.“.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad ne mažiau kaip 15 m atstumas turi būti išlaikytas nuo požeminio garažo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Projektu numatyta įrengti automatinį, autonominį, gamykloje sukomplektuotą tualetą (įrenginį). Tualetai gaminami Europos sąjungoje (toliau – ES), turi CE ženklinimą, įrodantį, kad įrenginys (produktas) yra įvertintas ir atitinka ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Prašome išaiškinti, ar tokiam tualetui įrengti taikytinos statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“?

 

ATSAKYMAS (2018-08-31, Nr. (9.12)-2D-12193)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Šio straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, ir 41 dalyje nustatyta, kad patalpa yra sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Tuo pačiu pažymime, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalies nuostatas kiekvienas statinys turi nustatytą naudojimo paskirtį ir pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas privalo būti naudojamas pagal paskirtį.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad nurodytas paklausime įrengiamas objektas (viešas tualetas) laikytinas statiniu (pastatu, nes didžiausią dalį sudaro patalpos), kuris bus naudojamas pagal atitinkamą paskirtį.

Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 1 punkte nurodyta, kad šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus Statybos įstatymo 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.

Vadovaudamiesi šio reglamento nuostata manome, kad, jei paklausime nurodytas statinys patenka tarp šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 51 straipsnio (anksčiau buvo 431 straipsnis) 2 dalyje nurodytų statinių, šio reglamento nuostatų neprivaloma taikyti įrengiant atitinkamą statinį.

Manome, kad, ar taikomos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ paklausime nurodyto objekto įrengimui, turėtų pasakyti šių higienos normų rengėjai (Sveikatos apsaugos ministerija). Šių normų 2 punkte nurodyta, kad ši higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAI

1. Ar žemės sklypuose, kuriuose yra istoriškai susiformavęs perimetrinis užstatymas statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" (toliau – reglamentas) 1931 punktas taikomas visoms statybos rūšims, įskaitant, bet neapsiribojant, nauja statyba rekonstrukcija didinant esamų pastatų tūrį, aikštį it kt.?

2. Ar užstatymas, kuriame istoriškai buvo blokuojami pastatai ant sklypo ribų palei gatvę, tačiau dalis pastatų buvo nugriauti ir dėl to šiuo metu užstatyme yra susiformavusios tuščios erdvės (struktūra nėra visiškai uždara), laikytinas istoriškai susiklosčiusius perimetriniu užstatymu? Ar pastatų statybai tokiuose sklypuose tarp šiuo metu esamų pastatų (jų tarpuose, atkuriant buvusią užstatymo struktūrą) taikoma STR 1931 punkte nurodyta išimtis?

 

ATSAKYMAS (2018-09-21, Nr. (9.12)-2D-13118)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 ir 1931 punktų nuostatomis manome, kad statinių statybai žemės sklypuose, kuriuose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, 1931 punkto nuostatos taikomos visoms statybos rūšims, kurios reglamentuotos statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.

2. Manome, kad užstatymas, kuriame istoriškai buvo blokuojami pastatai ant žemės sklypo ribos palei gatvę, tačiau dalis pastatų buvo nugriauti ar sunykę ir dėl to šiuo metu užstatyme yra susiformavusios tuščios erdvės, galėtų būti laikytinas istoriškai susiklosčiusiu perimetriniu užstatymu. Pastatų statybai tokiuose žemės sklypuose tarp šiuo metu esamų pastatų (jų tarpuose, atkuriant sugriuvusius, sunykusius pastatus) taikytina reglamento 1931 punkte nustatyta išimtis.

Ar konkrečiam žemės sklypui taikytinas šis užstatymas Jūs turėtumėte kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

Tuo pačiu pažymime, kad statant žemės sklypuose, kuriuose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, turi būti nepažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.3 punkto reikalavimai.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar galima bus statyti žemės sklype daugiabutį namą, jeigu naujame bendrajame plane bus patvirtintas reglamentas vienbučiai ir dvibučiai, o pagal teisinė registraciją žemės sklypo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

 

ATSAKYMAS (2018-09-24, Nr. (9.12)-2D-13248)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) 60 punkte nurodyta, kad statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad reglamento 4 priede pateikiamo Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašo 6.3 papunktyje nurodyti daugiabučiai gyvenamosios paskirties pastatai.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas,  sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

Apibendrindami pateiktas teisės aktų nuostatas manome, kad paklausime nurodytame žemės sklype daugiabučio statyba galima:

  • jeigu žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai parengtas ir galioja detalusis planas, kuriame nurodytas žemės naudojimo būdas daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos;
  • jeigu žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai neparengtas detalusis planas, ir tai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nurodyta: Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

Prašome paaiškinti, kas yra tos „kitos atitvaros“. Yra traktuojama, kad turi būti įskaičiuota stogo projekcija, todėl po stogu nieko pastatyti negalima. Ar tai teisinga? Stogas neužima žemės ploto, bet po stogu galima pastatyti terasą, laiptus, pandusą. Ir gali būti taip, kad statinį pastatei, o tankis nepasikeitė, nes statinys yra po stogu, o plotas po stogu jau buvo įskaičiuotas. Arba dalį terasos reikės skaičiuoti į naują tankį, o dalį ne, nes ne visa terasa „palenda“ po stogu.

 

ATSAKYMAS (2018-09-25, Nr. (9.12)-2D-15389)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikta sąvoka: užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6 punkte nurodyta, kad išorinė atitvara: stogas (šlaitinis, plokščiasis); sienos, besiribojančios su išorine aplinka.

Taigi tiek pastato sienos, tiek ir jo stogas yra atitvaros, todėl stogo projekcija į žemės paviršių turi būti įskaičiuojama į statiniais užstatomą plotą, vertinamą nustatant užstatymo tankio rodiklį. 

Stogas yra statinio (pastato, inžinerinio statinio) dalis, bet ne atskiras statinys. Nustatant užstatymo tankį vertinamas pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių (pvz., stoginės, pavėsinės ir kt. – žr. statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) antžemine dalimi užstatomas plotas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašau raštu išaiškinti šiuos klausimus dėl teisės aktų ir dokumentų hierarchijos, pastatų statybos konkrečiame žemės sklype:

1. Kuriuo dokumentu reikėtų vadovautis, jeigu dokumentai prieštarauja vienas kitam: ******* miesto bendruoju planu (planuojamu2018 m.) ar „Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu“(įsigalioja 1999-05-19)?

2. Kuriuo dokumentu reikėtų vadovatis, jeigu dokumentai prieštarauja vienas kitam: konkretaus sklypo detaliuoju planu (2011m.) ar „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (įsigalioja 1992-05-12)?3.

Prašau išaiškinti, kokių statinių statyba yra galima konkrečiame sklype (žemės sklypas kad. Nr. ****/****:*** ******* m. k.v.).

·Sklypo paskirtis: žemės ūkio;

·Naudojimo būdas: Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

·Sklype yra įregistruotas ūkininko ūkis;

·Pagal galiojantį ******* miesto bendrąjį planą iki 2015 metų, sklypas priskiriamas PV 4.4.3teritorijai (terminuotai iki 2015 m. žemės ūkio ir kitos neužstatytos teritorijos).

Prašau išaiškinti, ar yra galimybė sklypo paskirties keitimui į Kitą, Inžinerinės infrastruktūros teritorijąir kokios sąlygos yra keliamos, kad galima būtų pakeisti sklypo paskirtį (detalus teritorijos planas ar kt.) ir ar tuomet būtų galima statyti šiai teritorijai būdingus statinius?

Pagal „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų nauojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, kitųžemės ūkio paskirties žemės sklypųteritorijoje galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Ūkininko sodybos formavimas negalimas dėl „Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo ketvirto skirsnio, 11 straipsnio, 1 punkto, tačiau ar galima statyti tik ūkinį pastatą, skirtą šio žemės sklypo ūkio veiklai vystyti?

Vis dėlto, sklype yra įregistruotas ūkininko ūkis.

4. Prašau išaiškinti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo ketvirtojo skirsnio 11 straipsnio 1 punkto galiojimą miesto teritorijoms: „Nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi uosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. “Punktas pasako, kad „NERENGIANT detaliųjų planų ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miesto teritorijas, tačiau jeigu RENGIANT detalųjį planą, ar yra galimybė ūkininko sodybos formavimui?

 

 

 

ATSAKYMAS (2018-10-30, Nr. (9.12)-2D-15430

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atsakydami į klausimus pagal Inspekcijos kompetenciją, informuojame Pareiškėją, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija.

Teikiame Inspekcijos specialistų nuomonę pagal Inspekcijos kompetenciją dėl klausimų jų pateikimo prašyme eilės tvarka.

1. Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR), jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.  2018 metais rengiamas ******* miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas nėra patvirtintas, įregistruotas TPDR ir todėl nėra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų galima vadovautis.

2. Remiantis TPĮ 4 straipsnio 5 dalimi, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje pažymėta, jog detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatas, konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – NTR) registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. NTR įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į NTK ir NTR įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į NTR.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktai įpareigoja žemės naudotojus naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad žemės naudotojui privalu laikytis tiek patvirtinto detaliojo plano sprendinių, tiek žemės sklypui nustatytų ir įregistruotų NTR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

3. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo  Nr. 3D-830/D1-920 redakcija), 5 punkte nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.

Bendruoju atveju, remiantis šio aprašo nuostatomis, manytina, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties sklypai, gali būti statomi kitos (ūkio) paskirties pastatai žemės ūkio veiklai (žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas ir pan.) vykdyti. Kokia veikla priskirtina žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai, nurodyta Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros  įstatyme.

Vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, „nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose“, ūkininko sodybos statyba žemės sklype, esančiame miestui po nurodytos datos priskirtoje teritorijoje negalima, nerengiant detaliojo plano.

Minėta šio įstatymo nuostata grindžiamas ir atsakymas į Pareiškėjos 4 klausimą – ūkininko sodybos statyba žemės sklype, esančiame miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, negalima ir šiuo tikslu detalusis planas nerengiamas (pagal TPĮ 2 straipsnio 2 dalį, detalieji planai rengiami urbanizuotose arba urbanizuojamose teritorijose, o prašyme nurodytu atveju pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, žemės sklypas yra neurbanizuojamose teritorijose).

Prašyme nurodytame žemės sklype, kurio kadastro Nr. 0101/0162:860, NTR centrinio duomenų banko 2018-10-04 išrašo duomenimis, įregistruotos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos (0,5345 ha); kelių apsaugos zonos (0,3716 ha). Tie patys žemės naudojimo apribojimai nurodyti ir prie paklausimo pridėtame 2008 metais parengtame žemės sklypo plane.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), 20 punkte pažymėta, jog elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus. Šių sąlygų 6 punkte įtvirtintas draudimas kelių apsaugos zonose statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu. Šiose zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius, laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus (5.1 p.).

Tačiau pagal galiojantį ******* miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų, žymėjimas PV 4.4.3 reiškia, jog žemės sklypas priskiriamas žemės ūkio ir kitoms neužstatomoms teritorijoms (neurbanizuojamoms teritorijoms), kuriose esminių pokyčių nenumatoma.

Atsižvelgdami į minėtą Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatą ir vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, persiunčiame prašymą ******* miesto savivaldybės administracijai ir prašome pagal kompetenciją atsakyti į prašymo klausimus dėl konkrečiu atveju taikytinų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir galimybės pakeisti nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Oro filtrų gamybos ir sandėliavimo pastato rekonstravimo techniniame, parengtame 2017 m rugpjūčio mėnesį, esamų gelžbetoninių kolonų R180 laikymo geba gaisro metu buvo suprojektuota numatant gelžbetoninių kolonų aptaisymą atsparumą ugniai didinančia vata. Atsižvelgiant į to paties projekto gaisrinės saugos dalies 0 laidoje esančą pastabą ir Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 48 p. nuostatas, konstrukcijų atsparumo ugniai charakteristikos gali būti nustatomos bandymais arba skaičiuojant vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais. Darbo projekto rengimo metu buvo gauti esamų kolonų armavimo gamykliniai brėžiniai bei atliekant techninio projekto korektūrą buvo detalizuoti konstrukcijų atsparumą ugniai užtikrinantys būdai, pasirenkant skaičiavimo metodą pagal LST EN 1991-1-2 serijos standartų reikalavimus. Atlikus skaičiavimus buvo įvertintas pastate įrengtos gesinimo sistemos poveikis laikančioms konstrukcijoms, tikslus apsauginio betono sluoksnio storis ir patvirtintas techninio projekto 0 laidos sprendinys – kolonų geba atlaikyti apkrovas gaisro metu - R180, papildomai nenaudojant atsparumą ugniai didinančios vatos. Taip pat pažymėtina, kad darbo projekto rengimo metu bei leidžiant techninio projekto naują laidą, užsakovo pageidavimu pastate buvo sumažintos gaisro apkrovos, tuo pačiu dar labiau pagerinant konstrukcijų gebą gaisro metu atlaikyti šilumos poveikį.

Ar šiuo atveju, kai laikančių konstrukcijų savybės (atsparumas ugniai R180), nustatytos techninio projekto 0 laidoje, yra užtikrinamos (dalinai net pagerinamos), detalizuojant jų atsparumą ugniai užtikrinantį būdą, būtina vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, Projekto ekspertizė“ 43 p. ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padariniųšalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 p. atlikti pakartotinę projekto ekspertizę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą?

 

ATSAKYMAS (2018-10-30, Nr. (9.12)-2D-15433)

 

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateikta sąvoka: esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 48 punkto nuostatomis, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD)) projekto sprendinius  ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, SLD, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų,  laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 43 punkte nurodyta, kad, kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas SLD.

Taigi STR 1.04.04:2017 43 punktas įpareigoja pakeitus esminius statinio projekto sprendinius atlikti pakeisto projekto ekspertizę (visais atvejais, kai ji privaloma) ir gauti naują SLD. Tai dvi atskiros procedūros. STR 1.05.01:2017 48 punkte taip pat nustatyta prievolė gauti naują SLD, kai keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, ir nurodytos išimtys dėl šios procedūros privalomumo. Todėl, mūsų nuomone, paklausime nurodytu atveju reikėtų atlikti pakeisto projekto ekspertizę, nors naujas SLD ir būtų neprivalomas (esant ekspertizės išvadai, kad statinio laikančiųjų konstrukcijų savybės dėl atliktų projekto sprendinių pakeitimo nepablogėjo).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

1. Kokiuose teisės aktuose be Teritorijų planavimo įstatymo yra reglamentuojama sklypo užstatymo tankio skaičiavimo tvarka (metodika)?

2. Jeigu nėra, tuomet nurodykite, kokių duomenų (dokumentų) pagrindu statybą leidžiantį dokumentą išduodantys specialistai privalo (gali) patikrinti techniniame projekte nurodytą sklypo užstatymo tankį?

3. Ar žemės sklypo apskaičiavimo metodika skiriasi, kai užstatymo tankis skaičiuojamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir žemėtvarkos schemas ir kai rengiant (tikrinant)  statybos techninius projektus?

4. Ar nustatyto žemės sklypo tankio viršijimas yra formalus, ar esminis teisės akto reikalavimų pažeidimas?

5. Ar teisės aktuose yra nustatyta leistina žemės sklypo užstatymo tankio riba?

 

ATSAKYMAS (2018-11-08, Nr. (9.12)-2D-15926)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Sklypo užstatymo tankis nuo 2014 m. sausio 1 d. nustatomas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 40 dalyje pateikta sąvoka: užstatymo tankis (toliau – UT) – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 5 priedo „Bendrieji statinių rodikliai“ nuostatas, statinio projekto bendrojoje dalyje nurodomi konkretaus sklypo ir konkretaus statinio bendrieji rodikliai, tarp kurių – sklypo UT. Šio priedo 8 punkte nurodyta, kad *žvaigždute pažymėti rodikliai apskaičiuojami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. Sklypo UT *žvaigždute nepažymėtas, taigi šiam rodikliui apskaičiuoti minėtos taisyklės netaikomos.

Sklypo UT nustatymo tvarkos (metodikos) kituose šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra, todėl manytina, kad jo apskaičiavimą reglamentuoja tik Įstatymas.

Pažymėtina, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų (tarp jų – ir sklypo UT) turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 p.).

2. Reglamento 26 punkte nustatyta, kad Reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu (nuo statinio projektavimo pradžios), kuris patikslinamas (jei reikia) projekto rengimo metu. Projekto vadovas, pasirašydamas reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodytus planus, patvirtina jų atitiktį topografiniam planui, kuris pateikiamas su projektu.

Inspekcijos nuomone, statinio projekto bendrojoje dalyje nurodomas sklypo UT nustatomas kaip sklype esančių (topografiniame plane pažymėtų), teisėtai pastatytų ir statinio projekte suprojektuotų pastatų bei turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Remdamiesi šia nuostata ir atsižvelgdami į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sklypo UT turėtų vertinti ir statinio projektus tikrinantys savivaldybės administracijos specialistai.

3. Sklypo UT, kaip privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklio, apskaičiavimo principai tokie patys tiek rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir statinio projektus.

Privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus, nustato Teritorijų planavimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr.D1-7. Rekomenduojamos didžiausios leistinos žemės sklypų užstatymo intensyvumo (toliau – UI) ir UT rodiklių reikšmės priklausomai nuo teritorijos naudojimo tipo, užstatymo aukštų skaičiaus ir vyraujančio užstatymo tipo nurodytos 3 lentelėje:

„3 lentelė

 

 

 

Teritorijos naudojimo tipas

Pastatų aukštų skaičius (vnt.)

Didžiausias leistinas žemės sklypų

UT

(%)

Didžiausias leistinas žemės sklypų

UI

pagal užstatymo tipus

Perimetrinis ar laisvo planavimo

užstatymas

atskirai stovintys pastatai

Gyvenamoji teritorija

1–3

40

1,0

-

4

40

1,1

-

≥5

40

1,2

-

<...>.“. 36 punkte pažymėta, kad atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės dydį (gyventojų skaičių) nurodyti šio skyriaus 3 lentelėje UI ir UT rodikliai rekomenduojami mažinti, taikant pataisos koeficientą, nurodytą 4 lentelėje:

„4 lentelė

Gyvenamosios vietovės

 

Gyventojų skaičius

 

UI ir UT rodiklių pataisos koeficientai

Miesto gyvenamosios vietovės

 

Miestai

Didmiesčiai

daugiau kaip 100 tūkst.

1

Vidutiniai miestai

10–100 tūkst.

0,9

Maži miestai

3–10 tūkst.

0,7

<...>.“.

Žemėtvarkos schemos yra specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi,  teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Todėl Inspekcija J. Gasperski 2018-04-04 prašymą 2018-04-27 raštu Nr. (9.12)-2D-5774 persiuntė NŽT, prašydama pagal kompetenciją jam pateikti atsakymą į klausimą dėl sklypo užstatymo tankio skaičiavimo, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

4. Remiantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, „detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: <...> 3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis <...>.“. Todėl manome, kad šis reglamento rodiklis yra privalomas ir negali būti pažeidžiamas.

5. Maksimalus (leistinas) sklypo užstatymo tankis, priklausomai nuo sklypo ploto, nustatytas statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede. Pagal šį priedą:

 

Sklypo plotas, m2

Maksimalus sklypo užstatymo tankis UT, %

iki 400

40

400

40

600

35

900

30

ir t.t.

 

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Projektuojame sandėliavimo paskirties statinius. Akcinė bendrovė, valdanti magistralinius dujotiekio tinklus neleidžia statyti tų pastatų dujotiekio apsaugos zonoje, kuri nenurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, tačiau patenka į statomų statinių žemės sklypa.

Pateikite savo nuomonę šiam atvejui.

 

ATSAKYMAS (2018-11-21, Nr. (9.12)-2D-16648)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardyti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, tarp jų – teritorijų planavimo dokumentai, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai; techninė užduotis; projektiniai pasiūlymai (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais), specialieji reikalavimai (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygos, galiojantys teisės aktai ir kt. Šiame sąraše nėra dokumento, prie paklausimo pridėtame AB „*****“ rašte, įvardijamo kaip techninės projektavimo sąlygos.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, statybą leidžiančiam dokumentui (toliau – SLD) gauti turi būti pateikiami ir statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 11 punktu, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, ir (ar) šiose teritorijose numatoma keisti statinių (patalpos, patalpų) paskirtį, iki pateikiant prašymą išduoti SLD privaloma gauti magistralinio dujotiekio savininko (esant atitinkamam jo įgaliojimui, – magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo) rašytinį pritarimą statinio projektui.

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad apsaugos zonų atstumai, apsaugos zonose galiojančios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonose ribojami darbai ir veiksmai, mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos taisyklėse ir kituose teisės aktuose. Didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Veiklos apribojimai magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonose išdėstyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), (toliau – Nutarimas) VII skyriuje. Pagal šio skyriaus nuostatas, rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančia įmone (organizacija).

Nutarimo 2.3 punkte nurodyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – NTR) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Atitinkamai Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į NTR.

Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, manytina, kad bendruoju atveju, jeigu konkrečiam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįrašytos į NTR, nėra prievolės jas taikyti rengiant statinio projektą. Tačiau iki pateikiant prašymą išduoti SLD privaloma gauti magistralinio dujotiekio savininko (esant atitinkamam jo įgaliojimui, – magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo) rašytinį pritarimą statinio projektui.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

1.Ar pridėtas projekto sprendinys atitinka mansardos apibrėžimą?

2.Ar galima teigti jog pastato aukštų skaičius: du aukštai su pastogėje įrengiama mansarda?

 

ATSAKYMAS (2018-12-10, Nr. (9.12)-2D-17782)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6 punkte pateiktas sąvokų išaiškinimas:

„6.1. išorinė atitvara:

6.1.1. stogas (šlaitinis, plokščiasis);

6.1.2. sienos, besiribojančios su išorine aplinka;“.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija), 66 punkte nustatyta, kad pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7 punkte nustatyta, kad: „Šiame Reglamente vartojamų sąvokų apibrėžimai pateikti Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose. Čia pateikiami tik tiesiogiai su šiuo Reglamentu susijusių sąvokų apibrėžimai:

7.1. mansarda – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų gali būti nuožulnios ir kurį (kurią) paprastai riboja pastato viršutinio aukšto perdanga, šlaitinis stogas ir išorės sienos;

<...>.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę:

1. Dėl mansardos.

- kadangi mansarda yra pastogėje įrengtas aukštas ar jo dalis, tai apie mansardą galima būtų kalbėti, jeigu pastato viršutinė dalis būtų priskirtina pastogei;

- pastato išorinės atitvaros (išorinės sienos) gali būti įvairaus medžiagiškumo, tame tarpe ir skaidrios (stiklo). Pateiktoje paklausimo vaizdinėje medžiagoje matyti, kad virš antro aukšto perdangos projektuojamos skaidrios pastato išorinės atitvaros (išorinės sienos), projektuotojo pavadintos „langais“;

- virš antro aukšto esanti pastato dalis galėtų būti priskirta pastogei, jeigu skaidrių išorės sienų aukštis žemiausioje pastato dalyje (žemiau pateiktame paveikslėlyje pažymėjome rodykle ir užrašu „išorinė atitvara“), skaičiuojant nuo pastato antro aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, būtų ne didesnis kaip 1,6 m, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių.

Kadangi pateiktoje medžiagoje aktualioje (aukščiau apibūdintoje) vietoje išorinės atitvaros aukštis nenurodytas, tai, pateikti nuomonę dėl pastato viršutinės dalies priskyrimo pastogei negalime.

2. Dėl aukštų skaičiaus nustatymo.

Vienareikšmiškai atsakyti dėl pastato aukštų skaičiau negalime, kadangi pagal pateiktą informaciją neaišku, ar pastato viršutinė dalis būtų priskirtina pastogei ar antžeminiam aukštui.

Tuo pačiu pažymime, kad, jei projektuotojas abejoja dėl projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams, manome, kad geriausiai projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Kas laikytina projekto originalu: ar tai popierinė projekto byla su originaliais parašais, ar tai kompiuterinė laikmena su elektroniniu parašu pasirašytu projektu ar viskas kartu?

 

ATSAKYMAS (2018-12-12, Nr. (9.12)-2D-17982)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengi Projekto originalas – kas taiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) 41 punkte, be kita ko, nurodyta: „Statytojui perduodamas projekto originalas (-ai) (jei numatyta projektavimo darbų rangos sutartyje), projektavimo darbų rangos sutartyje numatytas projekto kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta elektroniniu parašu pasirašyta projekto kopija skaičius, projekto dalių sprendinių skaičiavimų, pastato energinio naudingumo skaičiavimų, įrašytų į kompiuterinę laikmeną, skaičius.“ Reglamente nedetalizuojama projekto originalo sąvoka. Todėl manome, kad, jeigu projektavimo darbų rangos sutartyje numatyta, kad statytojui perduodamas projekto originalas, šioje sutartyje turėtų būti apibrėžta projekto originalo išraiška, forma ar pavidalas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Kokia turi būti vienbučio gyvenamojo namo iki 80 m2 bendrojo ploto, II grupės nesudėtingojo statinio supaprastinto statinio projekto sudėtis?

 

 

ATSAKYMAS (2019-01-08, Nr. (9.12)-2D-560)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 29 punkte nustatyta:

„29. Supaprastintą projektą sudaro:

29.1. antraštinis lapas su reglamento 40 punkte nurodytais  duomenimis;

29.2. bendrieji duomenys: supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraštis; sąrašas dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas supaprastintas projektas;

29.3. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis [5.23], statybos vieta, projektuojamą (-us) statinį (-ius) apibūdinantys pagrindiniai rodikliai, energinio naudingumo rodikliai (kai tai privaloma [5.1]);

29.4. sklypo planas (kai rengiamas) (parengtas vadovaujantis ne senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais.

Kai nesudėtingasis statinys projektuojamas vandens telkinio akvatorijoje, vietoje sklypo plano arba kadastrinių matavimų plano rengiama topografinio plano schema, kurioje nurodoma: vandens telkinys (jo dalis), vandens telkinio (jo dalies) pavadinimas, adresas, koordinatės, projektuojamas nesudėtingasis statinys, jo eksplikacija, pagrindiniai matmenys plane ir aukštis, šiaurės krypties rodyklė, 50 m spinduliu nuo projektuojamo nesudėtingojo statinio esantys statiniai ir (ar) kiti objektai, kiti supaprastinto projekto parengimui reikalingi duomenys;

29.5. architektūriniai (fasado, plano ir pjūvių) brėžiniai (pastatams), o kai reikia, – ir kitiems statiniams);

29.6. statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų aprašymas;

29.7. sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir techninė specifikacija (statytojui pageidaujant).“.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

LR Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo papunktyje 4.25. nurodyta, kad pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo arba pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibolaidžių) aukščiausio taško;“.

Prašome detalizuoti kas yra statybos zonos esamas žemės paviršius ir kaip skaičiuojama jos vidutinė altitudė.

Nėra aišku ar tai prieš pradedant pastato statybą, esama žemės paviršiaus altitudė (neaiški ir zonos riba), ar pagal projektinius duomenis nustatyta žemės paviršiaus altitudė (neaiški ir zonos riba), ar pagal projektiniuos duomenis nustatyta žemės paviršiaus susikirtimo ties projektuojamu pastatu altitudė. Taip pat neaišku kaip skaičiuoti vidutinę altitudę – ar turi būti skaičiuojama visų kampų vidutinė altitudė ar dviejų - žemiausio ir aukščiausio taškų vidutinė altitudė.

 

ATSAKYMAS (2019-02-05, Nr. (9.12)- 2D-1701)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 5 punkte išvardyti dokumentai, sudarantys techninio projekto bendrąją dalį, tarp kurių 5.7.3 punkte – sklypo vertikalusis planas (sklypo aukščių planas). Pagal šio priedo 7 punkto nuostatas, sklypo vertikaliajame plane nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis (taškiniu ar horizontaliu metodu), projektuojami šlaitai, atraminės sienelės, laiptai, keliai, privažiavimai, takai, charakteringi reljefo taškai ir kiti planavimo elementai, jų projektuojami ir esami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, sutartiniai ženklai (7.4.3 p.).

STR 1.04.04:2017 26 punkte pažymėta, kad šio reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu (nuo statinio projektavimo pradžios), kuris patikslinamas (jei reikia) projekto rengimo metu. Projekto vadovas, pasirašydamas reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodytus planus, patvirtina jų atitiktį topografiniam planui, kuris pateikiamas su projektu.

STR 1.04.04:2017 5 priedo „Bendrieji statinių rodikliai“ 8 punkte nurodyta, kad * žvaigždute pažymėti rodikliai apskaičiuojami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – Taisyklės). Tarp šių rodiklių – ir pastato aukštis.

Remiantis Taisyklių 85 punktu, pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško.

Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.36 papunktį, vidutinė žemės paviršiaus altitudė – žemės paviršiaus ploto, į kurį susiprojektuoja pastatas, vidutinė altitudė.

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, manome, kad sąvokos „esamas žemės paviršius“ turinys priklauso nuo proceso, kurio metu ji taikoma. Pavyzdžiui, rengiant statinio projekto sklypo aukščių planą, esamas vidutinis žemės paviršius turėtų būti nustatomas pagal topografinį planą, bendruosiuose statinių rodikliuose nurodomas statinio aukštis skaičiuojamas nuo suprojektuoto (esamo) žemės paviršiaus vidutinės altitudės.

Mūsų nuomone, sąvoka „pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinė altitudė“ tapati sąvokai „vidutinė žemės paviršiaus altitudė“, kuri apibrėžiama, kaip žemės paviršiaus ploto, į kurį susiprojektuoja pastatas, vidutinė altitudė. Taip pat manome, kad vidutinė altitudė nustatoma, kaip visų pastato kampų altitudžių aritmetinis vidurkis.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Užsakovas nurodė, kad Rangovas turi parengti Darbo projektą.

STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ p.6.19 nurodyta, kad „techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.“, o p. 6.4, nurodyta, kad „darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.“

To paties STR 1.04.04:2017 p. 15 nurodyta, kad „Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai.“.

Prašome išaiškinti ar vadovaujantis STR 1.04.04:2017 nuostatomis, tuo atveju, kai yra parengtas ir patvirtintas Techninis darbo projektas, kurio pagrindu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Rangovas gali papildomai rengti Darbo projektą ir detalizuoti Techninio darbo projekto sprendinius?

 

ATSAKYMAS (2019-02-11, Nr. (9.12)- 2D-1916)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 papunktyje įtvirtina, kad darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darytina išvada, kad darbo projektas negali būti techninio darbo projekto tąsa ir negali detalizuoti techninio darbo projekto sprendinių.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašau  išaiškinti kaip traktuoti planuojamų namų statybą. Ar galiu teigti, kad statytojas planuoja statyti keturis  blokuotus vieno buto gyvenamus namus? Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.4 punktą, sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai – gyvenamieji  pastatai, turintys bendrą ar atskiras, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus. Tačiau remiantis VTPSI išaiškinimais blokuotų pastatų sienos turi atitikti ne tik išorinių sienų šiluminius parametrus, bet  planuoti konstrukcijas taip, kad pašalinus vieną pastatą, kito blokuoto pastato konstrukcijos liktų nepažeistos. Tikrinant pridėtus planelius darytina išvada, jog planuojamas vienas pastatas su keturiais butais. O  vizualiai tai labiau primena  du dvibučiai nei keturis blokuotus vieno buto gyvenamus namukus.  Planuojami gyvenami namai sujungti 20 cm blokelių sienom, apšiltintom iš abiejų vidinių pusių.

 

ATSAKYMAS (2019-03-12, Nr. (9.12)- 2D-3352)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 punkto nuostatomis, gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai)) pastatai – skirti gyventi trim šeimoms ir daugiau.

Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 7.4 punkte pateiktą sąvoką, sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai – gyvenamieji  pastatai, turintys bendrą ar atskiras, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į šią Reglamento nuostatą, manytina, kad vienbučiai gyvenamieji pastatai gali būti blokuojami tiek įrengiant bendrą gaisrinės saugos ir išorės sienų šiluminių parametrų reikalavimus atitinkančią sieną, tiek ir šiuos reikalavimus atitinkančias atskiras sienas. Dvibučių gyvenamųjų pastatų blokavimo Reglamentas nenumato.

Inspekcija, teikdama konsultacijas, konkrečių projektų konstrukcinių sprendinių netikrina ir nevertina. Mūsų nuomone, prie paklausimo pridėtame plane pavaizduotas objektas galėtų būti laikomas 4 sublokuotais vienbučiais gyvenamaisiais pastatais, jeigu jų bendros ar atskiros sienos atitiktų   galiojančių  teisės  aktų  nustatytus  gaisrinės  saugos  ir  išorės  sienų  šiluminių parametrų reikalavimus. Jei šie reikalavimai netenkinami, manome, kad pastatas laikytinas daugiabučiu namu – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastatu.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktu, statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę už statinio projekto atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Pagalbinio ūkio paskirties statiniams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti rekonstravimo darbus keičiant statinių naudojimo paskirtį į prekybos paskirtį. Rekonstravimo metu buvo atlikta dalis darbų ir atliktas nebaigtų rekonstruoti statinių įregistravimas. Atitinkamai šiuo metu šie statiniai nekilnojamojo turto registre įregistruoti, kaip nebaigta statyba – prekybos paskirties pastatai.

Prašome suteikti informaciją kokia statybos rūšis ir koks projektas turi būti leidžiamas projektuotojo norint pakeisti esminius esamo projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius (pastatų kiekį, jų gabaritus, paskirtį).

Ar naujai leidžiamo projekto apimtyje rekonstruoti ir keisti paskirčių paskirtį į paslaugų paskirtį reikia statinius, kurie buvo (pagalbinio ūkio paskirties) iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą atlikti rekonstravimo darbus, pakeičiant statinių paskirtį, ar projekto apimtyje turi būti rekonstruojami statiniai (prekybos paskirties), kurie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kaip nebaigti statyti?

 

ATSAKYMAS (2019-03-13, Nr. (9.12)- 2D-3447)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Šio įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti, o 102 dalyje nustatyta, kad techninė užduotis (atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nurodytą techninę specifikaciją) – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 42 punkte nustatyta, kad projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us), o 43 punkte nustatyta, kad, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 48 punkte nustatyta, kad,  pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius  ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

48.5. mažinami statinio išorės matmenys.

Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio (-ių) projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 08 d. įsakymu Nr. 1V-73, (toliau – Aprašas) 15 punkte nustatyta, kad išduodant pažymą apie ypatingo (-ų) ar neypatingo (-ų) statinio (-ių) statybą, kai keičiama statinio (-ių) ar patalpos (-ų) paskirtis, pažymoje turi būti nurodoma esama (iki pradedant statybos darbus) statinio (-ių) ar patalpos (-ų) paskirtis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis STR 1.04.04:2017  40 punktu, keičiant statinio (jo dalies) naudojimo paskirtį, antraštiniame lape nurodomas esamos ir būsimos (projektuojamos) statinio (jo dalies) naudojimo paskirties pavadinimas.

Atsižvelgdami į Aprašo 15 punkto nuostatą, kad pažymoje apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio (-ių) projekto sprendinių nurodoma esama (iki pradedant statybos darbus) statinio (-ių) ar patalpos (-ų) paskirtis, bei STR 1.04.04:2017  40 punkto nuostatą, kad projekto antraštiniame lape nurodomas esamos ir būsimos (projektuojamos) statinio (jo dalies) naudojimo paskirties pavadinimas, apibendrintai manome, kad, keičiant esminius statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, naujai rengiamame projekte turėtų būti nurodoma esama (iki pradedant statybos darbus) statinių paskirtis ir būsima (projektuojama) statinio paskirtis. Būsima (projektuojama) statinio paskirtis gali būti nurodoma kitokia, nei pirminiame statinio projekte, jei šis esminis statinio projekto sprendinys yra keičiamas.

Kadangi rekonstravimo ir paskirties keitimo projekte numatyti statybos darbai nebaigti, o nauja projekto laida rengiama pagal papildomos sutarties tarp statytojo ir projektą parengusio projektuotojo pagrindu, tai statybos darbų rūšį pagal pasikeitusius statytojo pageidavimus ir naują statinio viziją pagal kompetenciją nustato kvalifikuotas projektuotojas, turintis Statybos produkcijos sertifikavimo centro ar Architektų rūmų išduotą atitinkamą kvalifikacijos atestatą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašome pateikti paaiškinimą, ar rengiant administracinės paskirties pastato, kuris pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ 1 priedo 2 p. priskiriamas žmonėms su negalia svarbiems objektams, paprastojo remonto projektą, kuriame numatytas TIK pastato išorinių atitvarų (cokolio, fasadų ir stogo) šiltinimas bei naujos fasadų apdailos ir stogo dangos įrengimas, būtina minėtą pastatą pritaikyti žmonių su negalia reikmėms:

- Įrengti pandusą žmonių su negalia patekimui iš lauko, jei pastato išorės laiptai neremontuojami;

- Įrengti pastato viduje liftą arba keltuvą, jei jokie vidaus patalpų remonto darbai nenumatomi;

- Pritaikyti esamus san. mazgus pastato viduje žmonių su negalia reikmėms, jei jokie vidaus patalpų remonto darbai neprojektuojami;

- Pritaikyti teritoriją (įrengti pritaikytas automobilių stovėjimo vietas, įspėjamąjį paviršių ir .t.t.) jei aplinkos tvarkymo darbai nenumatomi, išskyrus nuogrindos atstatymą po cokolio šiltinimo darbų.

Remiantis STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ 1p., kuriame nurodyta, kad „<...> Atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims <...>. Paklausime aprašomu atveju atliekamas tik išorinių atitvarų šiltinimas ir naujos dangos įrengimas, nekeičiant (neremontuojant) aplinkos, patekimo į pastatą, pastato vidaus patalpų.

 

ATSAKYMAS (2019-03-20, Nr. (9.12)- 2D-3738)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 6.16 papunktyje nustatyta, kad statinio dalis – statinio patalpa ar patalpos, statinio konstrukcija ar jos dalis, inžinerinė sistema ar jos dalis.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui ir kultūros paveldo statinio paprastajam remontui rengiamas paprastojo remonto projektas, o šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad kitais (5 punkte nenurodytais) atvejais rengiamas paprastojo remonto aprašas.

Atkreipiame dėmesį, kad visuomeninės paskirties pastato, jeigu jis nėra kultūros paveldo objektas, paprastajam remontui turi būti rengiamas ne paprastojo remonto projektas, o paprastojo remonto aprašas.

Statybos įstatymo 6 straipsnio Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga 3 dalyje nustatyta, kad: „Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, <...>.“.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 7 punkte nustatyta, kad visuomeninės paskirties statiniai, patalpos turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – STR 2.03.01:2001) 1 punkte nustatyta, kad atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims, šiuo atveju sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priimamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

Paklausime nurodote, kad yra planuojami pastato išorinių atitvarų šiltinimo ir pastato fasadų bei stogo dangos keitimo darbai.

Atsakydami į klausimą dėl vidaus patalpų pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai atliekami remonto darbai tik pastato išorėje, manome, kad šiuo atveju reikia vadovautis STR 2.03.01:2001  1 punkto nuostata ir jei viduje esanti pastato dalis nepertvarkoma, jos pritaikyti nebūtina.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į STR 2.03.01:2001  59 ir 64 punktų nuostatas, kuriuose nurodyta:

- „59. ŽN svarbiuose negyvenamuosiuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė ŽN savarankiškai į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Tokiuose pastatuose ŽN turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą (62, 64-68 p.), visos pagrindinės paskirties patalpos ir lankytojų aptarnavimui skirtos patalpos taip pat patekimui į šias patalpas skirti praėjimai, koridoriai, holai ir pan. ŽN turi būti pritaikytas ir bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte (žr. IX skyrių). ŽN turi būti pritaikyti visi evakuacijos iš pastatų keliai, išėjimai ir durys.“;

- „64. Pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad ŽN nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų. Jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas 116-119 p. nustatytų dydžių pandusas.“.

Apibendrindami pirmiau nurodytas STR 2.03.01:2001 nuostatas, manome, kad tuo atveju, jei pastato fasado remonto darbai apima ir pagrindinio įėjimo remontą, pagrindinis įėjimas turi būti pritaikytas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pagal STR 2.03.01:2001 reikalavimus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti ar teisingas reikalavimas projekto vadovo pakeitimus (kurie nėra esminiai statinio pakeitimai) derinti su techninio projekto autoriumi (duoti jam tikrinti DP brėžinius) ir gauti parašus ant kiekvieno darbo projekto brėžinio, jei techninio projekto autorius yra kitas asmuo. Ar pakanka gauti techninio projekto autoriaus rašytini pritarimą(laisva forma ) keisti techninio projekto sprendinius, kurie neprieštarautų galiojančiom normoms ir reglamentams.

Trumpas situacijos aprašymas: Projekto vadovas (PV) reikalauja kad techninio projekto autorius patikrintų darbo projekto brėžinį (jis nėra ekspertas) ir išsakytų savo pastabas, bei rašytųsi ant brėžinio arba ne. Kalba eina apie vidaus projekto elektros dalies sprendinius. Vidaus patalpose keičiamos elektros linijų kabelinių trasu vietos ir trasu klojimo principai(ne grindyse, o virš pakabinamų lubų) ir pnš.. Sprendiniai neprieštarauja galiojančiom normoms ir reglamentams, bei yra suderinti su užsakovu ir statytoju. PV nesirašo argumentuodamas, kad nieko nesupranta elektroje.

 

ATSAKYMAS (2019-04-04, Nr. (9.12)- 2D-4575)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Projekto keitimų reikalavimai yra nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017). Šio reglamento 10 punkte nurodyta, „jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti projekto vadovą, įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių (tarp jų – techninių specifikacijų) reikalavimus,  darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją, informuoti techninį projektą parengusį projektuotoją apie techninio projekto klaidas (kai jų yra). Darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams.

STR 1.04.04:2017 numatytos tokios, su statinio projekto keitimu susijusios nuostatos:

- Projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us) (STR 1.04.04:2017  42 punktas).

- Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai [5.1] ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios (STR 1.04.04:2017  45 punktas).

- Kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas (STR 1.04.04:2017  46 punktas).

- Darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai turi būti suderinti su rangovu ir nustatyta tvarka jiems turi pritarti statytojas (STR 1.04.04:2017  47 punktas).

Apibendrindami pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, jei techninį projektą ir darbo projektą rengia atskiri projektuotojai ir reikia keisti neesminius statinio projekto sprendinius, tai turi būti keičiamas tiek techninis projektas, tiek darbo projektas. Tuo atveju, jei darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių, projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, tai yra, techninio projekto keitimus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, o darbo projekto pakeitimus atlieka darbo projektą atlikęs projektuotojas. Statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Projektas pasirašomas Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalyje ir STR 1.04.04:2017 VI skyriuje nustatyta tvarka. Projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes (STR 1.04.04:2017 49 p.). Ginčai dėl STR 1.04.04:2017 taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, taip pat esant nesutarimams dėl projekto sprendinių galima kreiptis į atestuotas statinių projektų ekspertizės įmones.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Ar rengiant inžinerinių tinklų (ypatingo statinio) projektą - sklypo sutvarkymo dalis yra privaloma? Jei ši dalis privaloma, ar sklypo plano dalies specialisto kvalifikacijos atestato statinių grupėje privalo būti įrašas „inžineriniai tinklai”? Atkreipiame dėmesį, kad inžinerinių tinklų projektavimo metu galimi numatomi aplinkos tvarkymo darbai yra: augalinio sluoksnio atstatymas, vejos atsodinimo darbai, dangų atstatymas, medžių kirtimas, tvorų ar užtvarų atstatymas ir pan. Visi šie išvardinti ir galimai numatomi darbai atsirandantys tik po inžinerinio tinklo klojimo nepatenka arba patenka tik į nesudėtingų statinių sąrašą, pagal STR1.01.03:2017.

 

ATSAKYMAS (2019-04-05, Nr. (9.12)- 2D-4687)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Dėl sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies parengimo

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) 24 punkte nustatyta, kad „bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką“. Šio reglamento 27 punkte nurodyta, kad „atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį [5.25], turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių [5.1], statinio architektūros [5.1], aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos [5.1], neįgaliųjų socialinės integracijos [5.13] ir paskirties reikalavimus.“

Inspekcijos nuomone, reglamento 8 priedo 6 punkte nurodyti sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies sprendiniai įgyvendina šio reglamento 27 punkte nustatytus aplinkos, kraštovaizdžio, trečiųjų asmenų interesų apsaugos ir kitus reikalavimus, todėl inžinerinių tinklų projekto atveju sklypo sutvarkymo dalis turi būti rengiama.

Dėl teisės eiti sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies vadovo pareigas

Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-945) 6 dalyje nurodyta, kad „tvarkos aprašo nustatyta tvarka įgyta teisė vadovauti statinio projekto architektūrinei daliai ir statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūrai atitinkamai suteikia teisę vadovauti statinio projekto sklypo sutvarkymo (sklypo plano) daliai ir statinio projekto sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies vykdymo priežiūrai.“

Atsakome į antrą klausimą. Atsižvelgdami į tai, kas išvardinta, manome, kad ypatingojo inžinerinio tinklo sklypo sutvarkymo (sklypo plano) daliai gali vadovauti architektas, turintis teisę būti konkretaus ypatingojo inžinerinio statinio projekto architektūrinės dalies vadovu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

  1. Techninį projektą ir darbo projektą rengia tas pats projektuotojas, jis atlieka ir projekto vykdymo priežiūrą. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punkte apibrėžta, kad kai „po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas“. Tačiau 46 punktas nustato, kad „Kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas.“ Ar tai reiškia, kad darbo projekto rengimo metu atsiradus techninio projekto pakeitimams techninio projekto nereikia keisti visai iki objekto užbaigimo, o objekto pridavimo Komisijai metu yra pateikiamas nepatikslintas (tas, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas) techninis projektas? Ar užteks pakeitimus fiksuoti tik darbo projekte?
  1. Pagal pavyzdį prašome nurodyti, ar reikalingas techninio projekto „X“ laidos parengimas. Pavyzdys. Atliekant statinio rekonstrukcija rūsio patalpose vykdant kasimo darbus buvo aptikta archeologinių vertybių, kurias nuspręstai eksponuoti. Techniniame projekte (priedas Nr. 1) tokio sprendinio nebuvo. Techninį projektą parengęs projektuotojas parengė darbo projektą (priedas Nr. 2, 3, 4), kuriame numatė archeologinių vertybių eksponavimą (archeologinės vertybė užima apie 20 m2 grindų ploto, po ja negali būti paklotas techniniame projekte numatytas drenažas, šildomos grindys (priedas Nr. 5) kt. sprendiniai (priedai Nr. 6, 7)). Darbo projektai: drenažo, grindinio šildymo ir kt. bus parengti pagal architektūrinės dalies darbo projekto sprendinius (priedas Nr. 2, 3, 4), t.y. inžinerinės dalys jau neatitinka techninio projekto sprendinių. Ar pridavimo metu bus galima priduoti objektą nerengiant Techninio projekto „X“ laidos, o tik pateikiant pirminį techninį projektą ir darbo projekto paskutinę laidą.

 

ATSAKYMAS (2019-04-08, Nr. (9.12)- 2D-4738)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 10 punkte nustatyta, kad darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams.

STR 1.04.04:2017  45 punkte nustatyta, kad, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.

STR 1.04.04:2017 46 punkte nustatyta, kad kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta, kad kartu su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą ar patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, pateikiama paskutinė statinio projekto ar jo dokumentų laida, jei statinio projektas buvo keičiamas (61.11 ir 93.21 papunkčiai).

Sistemiškai vertindami pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas manome, kad, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas iki prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo pradžios, ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu privaloma pateikti paskutinę statinio projekto ar jo dokumentų laidą.

Vadovaujantis STR 1.04.04:2017  46 punktu, kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, sprendimą ar techninis projektas keičiamas kartu su darbo projekto pakeitimais statybos darbų eigoje, ar techninis projektas keičiamas prieš statybos užbaigimo procedūras (įvertinus visus statybos darbų eigoje atliktus darbo projekto pakeitimus), priima statytojas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Vykdomi statybos darbai žemės sklype unikalus Nr. ******, 

Norint įrengti įvažiavimą prie poilsio pastatų grupės, pagal techninį projektą bei išduotą statybos leidimą, pastebėta, kad faktiškai suformuoto (asfalto danga iškloto vykdant **** gatvės statybos darbus) įvažiavimo nuo **** g. vieta neatitinka techniniame projekte numatyto įvažiavimo vietos. Pažymėtume, kad gatvės statybos darbai neįvertino suderinto „******“ techninio projekto sprendinių (pvz. ties „*******“ techninio projekto sprendiniuose numatytu įvažiavimu šiai dienai pasodintas gatvės želdinys – medis, tuo atveju, jei techninis projektas būtų rengtas vėliau nei gatvė, techniniame projekte šis medis būtų pavaizduotas kaip naikinamas ar perkeliamas).

Prašome išaiškinti:

  1. Ar galima formuoti įvažiavimą nuo **** gatvės prisitaikant prie esamo įrengto įvažiavimo, nekeičiant techninio projekto dokumentacijos bei išduoto statybos leidimo.
  2. Jei negalima prisitaikyti (prisijungti) prie esamo įvažiavimo, prašome išvardinti eiliškumo tvarka kokie veiksmai ir/ar darbai turi būti atlikti, kad nebūtų pažeisti statybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, siekiant prijungti pastatų grupės privažiavimą prie **** gatvės.

 

ATSAKYMAS (2019-04-19, Nr. (9.12)- 2D-5366)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017)  48 punkte nustatyta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius  ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

48.5. mažinami statinio išorės matmenys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkte nustatyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o 42 punkte nustatyta, kad projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us).

Apibendrindami manome, kad:

- statiniai žemės sklype turi būti statomi pagal projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius. Statinio (susisiekimo komunikacijos) vieta žemės sklype yra esminis statinio projekto sprendinys, kurį keičiant privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, jeigu pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra privalomas, išskyrus STR 1.05.01:2017 48.3 papunktyje nurodytą išimtį, t. y. kai nepažeidžiant STR 1.05.01:2017 48 punkto reikalavimų statinio vieta žemės sklype keičiame ne daugiau nei 1 m;

- siekiant pasinaudoti jau esama nuovaža, kuri neatitinka nustatytos nuovažos vietos statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, reikėtų gauti naujas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijos sąlygas, atitinkančias esamą nuovažos situaciją, papildomos sutarties tarp statytojo ir projektuotojo pagrindu parengti naują projekto dokumentų laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis privalomas pagal aukščiau pateiktą išaiškinimą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Pasak STR 2.06.04:2014 XIII skyriaus 30 lentelės p. 1.1. projektuojamame 500m² gyvenamajame name (vieno buto), kuris numatytas vienai 4 asmenų šeimai, reikia 13 automobilių stovėjimo vietų, kas prieštarauja bet kokiai sveikai nuovokai, nes, mūsų ir užsakovo nuomone, viena šeima turės ne daugiau kaip 2-5 automobilius – 3-jų vietų garažas ir 2 vietos lauke. Prašau pakomentuokite šią susiklosčiusią situaciją, ar nėra galimybės daryti išimtį ar išlygą šiam punktui?

 

ATSAKYMAS (2019-04-24, Nr. (9.12)- 2D-5517)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, (toliau – Reglamentas) 3 punkte nurodyta, kad Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Reglamento XIII skyriuje pateiktas automobilių stovėjimo reglamentavimas. Šio skyriaus 107 punkte pažymėta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Pagal šios lentelės 1.1 papunktį,  gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2 – 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 m2 didesniam kaip 140 m2 esančiam naudingajam plotui.

Kitokių automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo principų ir išimčių Reglamentas nenumato.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

2OO4 metais įsigijau butą adresu, ********** pirmame aukite. Siuo metu tik vos pradetas renovuoti minetas namas. Ant namo sienos prie balkono turiu pakabintą nedidelę apie 80 cm. diametro dydžio palydovinę lėkštę. Kokių veiksmų man reikia imtis, kad galėčiau išsaugoti minetą įrengini minėtoje vietoje. Jei negalima, tai pateikite tuo metu galiojantį teises aktą ir parašykite kokius dokumentus reikėtų turėti ir kam pateikti. Ar būtinas koks tai leidimas, nes įrenginys pakabintas 2006 m.?

 

ATSAKYMAS (2019-05-03, Nr. (9.12)- 2D-6009)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Informuojame, kad reikalavimas parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti jam statybą leidžiantį dokumentą iš savivaldybės administracijos, kai ant daugiabučio gyvenamojo namo ar visuomeninės paskirties pastato išorinių atitvarų montuojama įvairi įranga, konstrukcijos įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. D1-410 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ pakeitimo“).

Palydovinė televizijos antena gali būti primontuota ant paklausime minimo daugiabučio gyvenamojo namo fasado, jei pastato (atnaujinimo) modernizavimo projekte numatytas toks projektinis sprendinys. Jei jau yra parengtas pastato (atnaujinimo) modernizavimo projektas, kuriame nenumatytas palydovinės televizijos antenos montavimas, projekto sprendinius galima keisti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Statinio modernizavimo projektas parengtas vadovaujantis patvirtintais investiciniais planais. Šių projektų tikslas yra maksimaliai pasiekti energijos taupymą ir sumažinti susidariusį CO2 išmetimą į aplinką, tai programa patvirtinta ir finansuojama gyventojų lėšomis lengvatinėmis kreditavimo sąlygomis gaunant valstybės paramą. Prieigų sutvarkymo bei pastato pritaikymo žmonėms su negalia darbams nėra pateikiamas ir balsavimas pritariant daugiabučių namų renovacijos (modernizavimo) projektui gyventojų viešo susirinkimo metu sprendžiant pastato modernizavimo būtinumą.

Kodėl neišduodamas SLD reikalaujant pritaikyti pastatą žmonėms su negalia?

 

ATSAKYMAS (2019-07-12, Nr. (9.12)- 2D-9303)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – Reglamentas) nustato reikalavimus rengiant statinių, nurodytų Reglamento 1 priede, statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į nurodytą reglamento 1 priede paskirtį.

Reglamento 1 punkte nustatyta, kad atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant Reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims, šiuo atveju sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priimamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija.

Apibendrindami aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad rengiant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priima savivaldybės vykdomoji institucija, jei ji yra gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam.

Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje. Inspekcijos kompetencijai nepriskirta vertinti projektą tikrinančių subjektų priimtų sprendimų teisėtumo bei šių subjektų pateiktų pastabų pagrįstumo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimo ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų metu.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Ar skaičiuojamas minimalus insoliacijos laikas daugiabučio namo kambariui turi būti nepertraukiamas, ar gali būti susumuotas bendras kelių laiko fragmentų?

Koks galimas minimalus saulės spindulių kampas su žemės paviršiumi?

Koks galimas minimalus iš šono krentančių saulės spindulių kampas su įstiklintu paviršiumi?

Prašome išaiškinti urbanizuotos teritorijos sąvoką.

Ar minimalios insoliacijos laikas turi būti užtikrintas visam vaikų žaidimo aikštelės plotui, ar gali būti insoliuojama tik dalis aikštelės, keičiantis saulės padėčiai ir šešėliams nuo aplinkinių objektų?

Ar minimalus insoliacijos laikas turi būti užtikrintas visam vaikų žaidimų aikštelės plotui, ar gali būti insoliuojama tik dalis aikštelės, keičiantis saulės padėčiai ir šešėliams nuo aplinkinių objektų?

Ar minimalus insoliacijos laikas vienbučio/dvibučio namo kambariui turi būti nepertraukiamas, ar gali būti susumuotas bendras iš kelių laiko fragmentų?

 

ATSAKYMAS (2019-07-16, Nr. (9.12)- 2D-9387)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 (toliau – STR 2.02.01:2004) 213 p. nustatyta: „Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.“. STR 2.02.01:2004 nenustato vertintinų tiesioginių saulės spindulių kritimo kampų, matavimo taškų.

Mūsų nuomone, bendruoju atveju reglamentuotas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos insoliacijos laikas gali būti tiek nepertraukiamos, tiek ir bendros insoliacijos, o urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, nustatyta galimybė sumažinti bendros insoliacijos laiką iki 2 valandų.

Urbanizuotos teritorijos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 37 d.: urbanizuotos teritorijospastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

Atsižvelgiant į šios sąvokos turinį ir Jūsų klausimą dėl miesto teritorijos, manytina, kad urbanizuota teritorija laikoma miesto teritorija, užstatyta tiek gyvenamosios, tiek ir negyvenamosios paskirties pastatais su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir mieste esančiais valstybiniais miškais.

STR 2.02.01:2004 185 p., nustatančiame, kad „vaikų žaidimų aikštelių insoliacijos laikas lygiadieniais (03. 22 ir 09. 22) turi būti ne trumpesnis kaip 3 valandos, miestų centrinėse dalyse – ne trumpesnis kaip 2,5 valandos“, nereglamentuota, ar keičiantis saulės padėčiai turi būti insoliuojamas visas vaikų žaidimo aikštelės plotas, ar gali būti tiesioginiais saulės spinduliais apšvitinama tik dalis aikštelės.   

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.09:2005) 1 p. nurodyta, kad reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio  ir dvibučio gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų. Taigi STR 2.02.09:2005 17-19 punktų nuostatos dėl gyvenamųjų patalpų insoliacijos taikytinos tik Namams ir jiems nustatomi privalomi bendros insoliacijos reikalavimai (19 p. neprivalomas statant Namus kaimų teritorijose).

Statybą reglamentuojantys ir kiti šiuo metu galiojantys Lietuvos teisės aktai privalomos insoliacijos skaičiavimo metodikos nenustato. Skaičiavimus atlieka projektuotojai pagal jų pasirinktą skaičiavimo metodą, naudojant specialias liniuotes, programinę įrangą. Patalpų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo lygiai ir rodikliai, jų norminių lygių užtikrinimo sprendiniai turi būti nurodyti statinio projekte.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 16 str. 5 d. nuostatomis, statinio projektuotojas, pasirašydamas statinio projektą, prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Kai projektuotojui ar kitam suinteresuotam asmeniui kyla abejonių dėl tam tikrų statinio projekto sprendinių ar išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manoma, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Kilo klausimas dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 46 punkto, nustatančio, kad „kai keičiant neesminius statinio projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas.“

Prašome paaiškinti ar ši reglamento nuostata reiškia, kad:

  1. Šiame punkte aprašytais atvejais techninio projekto korektūros neturi būti atliekamos iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios , tačiau turi būti atliekamos vėlesniu metu  (pvz. iki statybos užbaigimo procedūrų pabaigos) ar
  2. Šiame punkte aprašytais atvejais techninio projekto korektūros, statytojui nereikalaujant, apskritai neturi būti atliekamos ir koreguojamas tik darbo projektas, kuriame techninė priežiūra uždeda atžymą „Taip pastatyta“.

 

ATSAKYMAS (2019-07-16, Nr. (9.12)- 2D-9411)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” (toliau – STR 1.04.04:2017) 45 punkte nurodyta, kad, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.

Šio reglamento 46 punkte nurodyta, kad ,kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 61.11 punkte nurodyta, kad su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą pateikiama paskutinė statinio projekto ar jų dokumentų laida, jei statinio projektas buvo keičiamas ir 93.21 punkte nurodyta, kad su prašymu patvirtinti deklaraciją pateikiama paskutinė statinio projekto ar jų dokumentų laida, jei statinio projektas buvo keičiamas.

Sistemiškai vertindami pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas manome, kad, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas iki prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo pradžios, ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu privaloma pateikti paskutinę statinio projekto ar jo dokumentų laidą.

Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 46 punktu, kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, sprendimą ar techninis projektas keičiamas kartu su darbo projekto pakeitimais statybos darbų eigoje, ar techninis projektas keičiamas prieš statybos užbaigimo procedūras (įvertinus visus statybos darbų eigoje atliktus darbo projekto pakeitimus), priima statytojas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Prašau paaiškinti ar pagal techninį projektą, kuris nėra etapuotas ir kuriam jau išduotas statybos leidimas, įvykdytiems atskirų statinių ir jų dalių statybos darbams, paliekant kitas dalis užbaigti kitu metu, galės būti išduotas statybos užbaigimo aktas. Ar statiniai gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį, nepriklausomai nuo to, ar kito statinio projekte suprojektuoto statinio statyba užbaigta.

Taip pat prašome paaiškinti, kokiu būdu atlikus atskirų užbaigtų statyti statinių ir jų dalių statybos darbus galima būtų gauti įvykdytų statybos užbaigimo aktus, jeigu statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nedetalizuota, kad atskirų statinių ir jų dalių statybą galima užbaigti ne vienu metu, nors jie iš tiesų gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį, nepriklausomai nuo to, ar kitų statinio projekte suprojektuotų statinių ar jų dalių statyba užbaigta.

Taip pat prašome paaiškinti, kokia tvarka galima patikslinti techninį projektą, kuriam jau išduotas statybos leidimas, nekeičiant paties projekto sprendinių, tačiau numatant atskirų statinių ar jų dalių statybos užbaigimo ne vienu metu galimybę.

 

ATSAKYMAS (2019-08-02, Nr. (9.12)- 2D-10339)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 78 p. nuostatomis,  statytojo pageidavimu gali būti išduodami atskiri užbaigtų statyti statinių ar jų dalių aktai ar surašomos deklaracijos, jei šie statiniai ar jų dalys gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį, nepriklausomai nuo to, ar kitų statinio projekte suprojektuotų statinių ar jų dalių statyba užbaigta. Sprendinys dėl galimybės atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigti ne vienu metu turi būti numatytas statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD).

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR1.04.04:2017) 43 p. nurodyta, kad, kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 str. 11 d. nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas SLD.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 11 d. pateiktą sąvoką, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Taigi projekto sprendinys, numatantis atskirų statinių ar jų dalių statybos užbaigimą ne vienu metu, nepriskiriamas esminiams statinio projekto sprendiniams.

Todėl manome, kad šiuo atveju taikytinas STR 1.04.04:2017 45 p., kuris nustato, jog tuo atveju, kai po SLD išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę, kad paklausime nurodytu atveju iki atliekant statybos užbaigimo procedūras reikia statinio projektą pakeisti, projekto bendrąją dalį (o jeigu reikia, – ir kitas projekto dalis) papildant sprendiniu dėl statinių (jų dalių) statybos užbaigimo ne vienu metu, vadovaujantis STR 1.05.01:2017  78 p.

Papildomai informuojame, kad atvejai, kada užbaigus statinio statybą surašomas statybos užbaigimo aktas, o kada deklaracija apie statybos užbaigimą, nurodyti Statybos įstatymo 28 str.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti, ar neviešinamose projekto dalyse (SP, SK, VN, SO) turi būti nurodytas pilnas statytojo vardas ir pavardė, nors STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 40 punktas nurodo: „ ... 40. Projekto dalių antraštinių lapų, tekstinių ir grafinių dokumentų pagrindinių įrašų lentelių [5.34] formose nurodoma: statytojo (fizinio asmens) vardo ir pavardės pirmosios raidės; juridinio asmens – pavadinimas. ... “ Mūsų nuomone, vadovaujantis šiuo punktu mūsų rengiami projekto dokumentai turi būti nuasmeninti, pagal Fizinių asmenų duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Įvairių savivaldybių tikrinantys asmenys šį punktą traktuoja skirtingai: kartais reikalaujant nuasmeninti tik viešinamų projekto dalių bylas (BD ir SA), kartais – viso projekto dalių dokumentų (BD, SP, SA, SK, VN, SO), todėl prašome išaiškinti, kad nebekiltų nesusipratimų.

 

ATSAKYMAS (2019-10-01, Nr. (9.12)- 2D-12505)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) 40 punkte yra nustatyti statinio projekto įforminimo reikalavimai. Minėtame reglamento punkte nustatyta, kad projektas komplektuojamas ir įforminamas [5.34] nustatyta tvarka, tai yra, pateikiant nuorodą į reglamento 5.34 papunktyje nurodytą Lietuvos standartą LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ (toliau – standartas).

Atkreiptinas dėmesys, kad standartas nenustato statytojo duomenų įforminimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, manome, kad statytojo duomenys statinio projekte turi būti nurodyti pagal reglamento 40 punkto reikalavimus, tai yra, projekto dalių antraštinių lapų, tekstinių ir grafinių dokumentų pagrindinių įrašų lentelių [5.34] formose nurodoma: statytojo (fizinio asmens) vardo ir pavardės pirmosios raidės; juridinio asmens – pavadinimas. Pažymėtina, kad reglamento 40 punkte nėra išskirta kurioms konkrečioms statinio projekto dalims taikomas šis reikalavimas. Todėl manome, kad visų parengtų projekto dalių antraštinių lapų, tekstinių ir grafinių dokumentų pagrindinių įrašų lentelių [5.34] formose nurodoma: statytojo (fizinio asmens) vardo ir pavardės pirmosios raidės; juridinio asmens – pavadinimas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Ar rengiant supaprastintą projektą (gyvenamajam namui iki 80 kv. m.) yra privalomi geologiniai tyrimai?

 

ATSAKYMAS (2019-10-08, Nr. (9.12)- 2D-12908)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant visų rūšių inžinerinius geologinius ir geotechninius žemės gelmių tyrimus, teritorijų planavimui, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui ir statybai, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (toliau – reglamentas STR 1.04.02:2011).

Pagal reglamento STR 1.04.02:2011  32 punktą, IGG tyrimų detalumas, darbų apimtys, priemonės ir būdai priklauso nuo uždavinių, kurie sprendžiami konkrečiame teritorijų planavimo, statinio statybos pagrindimo, statinio projekto rengimo ar statybos darbų etape. Pagal šių uždavinių pobūdį skiriami žvalgybiniai, projektiniai ir papildomi – kontroliniai IGG tyrimai.

Reglamento STR 1.04.02:2011 45 punkte nustatyta, kad projektiniai IGG tyrimai atliekami statinio projektui rengti, o projektinių IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis projektavimo dokumentas.

Pagal reglamento STR 1.04.02:2011  46 punktą, projektiniai IGG tyrimai privalomi statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektams, taip pat kapitalinio remonto projektams, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, rengti. Projektiniai IGG tyrimai rekomenduojami atlikti ir statinio statybos pagrindimui, projektiniams pasiūlymams, statinio statybos būdui parinkti ir galimybių studijai bei konkursinei dokumentacijai.

Taigi, vadovaujantis reglamento STR 1.04.02:2011  46 punkto nuostatomis, projektinių IGG tyrimų privalomumas siejamas su statinio projekto rūšimi. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statybos projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, o šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, projektiniai IGG tyrimai yra privalomi rengiant ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos projektus, ir šie tyrimai nėra privalomi (tačiau rekomenduojami) rengiant supaprastinus statybos projektus nesudėtingųjų statinių statybai.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti, kokios apimties ir kokio turinio bendrosios ekspertizės išvadą turėtų rašyti susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto aprašui?

 

ATSAKYMAS (2019-12-19, Nr. (9.12)-2D-16411)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui rengiamas kapitalinio remonto aprašas. Pagal šio straipsnio 3 d. nuostatas, statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio Įstatymo 27 str. 1 d. 1–7 p. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus (toliau – SLD), taip pat tais atvejais, kai 27 str. 1 d. nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams SLD nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

          Remiantis Įstatymo 34 str. 1 d. nuostatomis, „ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. <...> Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, jog „šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai“.

          Įstatymo nuostatas detalizuojančio statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 69 p. įtvirtinta, kad bendroji projekto ekspertizė ir dalinės projekto ekspertizės (toliau – projekto ekspertizė) privalomos Įstatymo 34 str. 1 d.  nurodytiems statiniams. Šiame punkte taip pat išvardyti kitų statinių projektų ar atskirų statinio projekto dalių projekto ekspertizės privalomumo atvejai, į kuriuos paklausime nurodytas atvejis (kai rengiamas kapitalinio remonto aprašas) nepatenka.

          Reglamento 3 p. nustatyti atvejai, kada Reglamentas netaikomas, tarp jų 3.1 p. – nesudėtingajam statiniui ir statinio paprastajam remontui, kai statinio projektas neprivalomas.

          Apibendrinant minėtas teisės aktų nuostatas, manytina, kad Įstatymo 34 str. nenustato prievolės statytojui (užsakovui) rengti statinio projektą. Pagal Įstatymo 24 str. 3 d. nuostatas, kai neprivalomas SLD, statinio projektą (paklausime nurodytu atveju – kapitalinio remonto aprašą) rengti neprivaloma. Prievolė atlikti statinio projekto ekspertizę, vadovaujantis Įstatymo 34 str., atsiranda tada, kai pagal Įstatymo 24 str. 3 d. privaloma rengti statinio projektą (naujo statinio statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto projektą ir statinio projektą, kuriame numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai).         

Tačiau statytojo (užsakovo) pageidavimu statinio projektas gali būti rengiamas ir tuomet, kai prievolės jį rengti teisės aktai nenumato.

          Atkreiptinas dėmesys į Reglamento 70 p.: „kito statinio, nenurodyto reglamento 69 punkte, projekto ekspertizė neprivaloma. Statytojas turi teisę ją organizuoti savo iniciatyva. Jei projekto ekspertizė atliekama statytojo iniciatyva, jai taikomi visi reglamento reikalavimai kaip privalomai projekto ekspertizei. Atliekama nustatyta tvarka parengto ir nustatytos sudėties techninio projekto, techninio darbo projekto ekspertizė, supaprastinto projekto ekspertizė.“. Paklausime nurodytas projektas – kapitalinio remonto aprašas – į šį punktą nepatenka.

Reglamento 76 p. įtvirtinta nuostata, kad „be reglamento 75 p. išvardytų reikalavimų, atliekant statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, atliekant projekto ekspertizę, tikrinamas statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas.“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad kapitalinio remonto aprašo, rengiamo statytojo pageidavimu, atveju Reglamente nustatyta tvarka statinio projekto ekspertizė neatliekama. Statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti atliekama Reglamente nustatytos sudėties kapitalinio remonto aprašo ekspertizė, jei tai numatyta statytojo (užsakovo) ir ekspertizės rangovo sutartyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar galime rekonstruoti pastatą, praktinio mokymo dirbtuves, esantį žemės sklype, kurio naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

 

ATSAKYMAS (2019-12-18, Nr. (9.12)-2D-16334)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcijai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas) priskirtą funkciją – konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą – detalizuoja Inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 patvirtintos Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – Konsultavimo taisyklės). Konsultavimo taisyklių 4.1 p. nurodyta, kad konsultacija yra Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių statinių statybos (rekonstravimo) galimybių konkrečiomis aplinkybėmis nagrinėjimo, todėl pateikiame nuomonę dėl paklausime nurodytos situacijos atveju taikytinų teisės aktų nuostatų.

Remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, lentelės 5 p., žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Pagal šios lentelės 18 p., mokslo paskirties pastatai gali būti kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – „visuomeninės paskirties teritorijos“.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Pagal šio straipsnio 2 d. 2 p. nuostatas, 1 d. nurodytu atveju, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad, norint rekonstruoti mokslo paskirties pastatą (kai ir po rekonstravimo išliktų ta pati pastato paskirtis), būtina teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti žemės sklypo paskirtį į „kitos paskirties žemės sklypai“, nustatant naudojimo būdą  „visuomeninės paskirties teritorijos“. Dėl galimybės pakeisti konkretaus žemės sklypo paskirtį reikėtų teirautis vietos savivaldybės administracijoje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar galima projektuoti stoginę, kurios stogas dalinai uždengia esamo pastato dalį, stoginė – atskiras statinys ir neturi bendrų laikančiųjų konstrukcijų su esamu pastatu.

 

ATSAKYMAS (2019-12-10, Nr. (9.12)-2D-15933)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato atlikti statinių išdėstymo konkrečiame žemės sklype galimybių studijos. Todėl teikiame konsultaciją apie galiojantį teisinį reguliavimą bendruoju atveju.

Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

Vadovaujantis šia nuostata, manytina, kad naujo statinio (paklausime nurodytu atveju – stoginės) statyba ant esamo statinio (jo dalies) negalima.

Primename, jog projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti, ar turi būti taikomas Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – STR 2.03.01:2001) V sk. 37 p. kelių projektams, kuriuose yra suprojektuotas 2,5 m šaligatvis, skirtas pėsčiųjų ir dviračių eismui, pažymint atitinkamu kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, ir, atsižvelgiant į vietos jautrumą bei kelio sklypo ribas, ten, kur buvo galimybė, projektuose suprojektuotos poilsio aikštelės. Derinant projektus, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos (toliau – asociacija) buvo iškeltas reikalavimas suprojektuoti poilsio aikšteles kas 150 m pagal STR 2.03.01:2001 V skyriaus 37 p. reikalavimus.

Prašome paaiškinti:

  1. ar toks reikalavimas yra ne perteklinis, kadangi STR 2.03.01:2001 V skyrius taikomas išskirtinai pėsčiųjų takams (pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 50 p. „Pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais“), kurie pagal Kelių eismo taisykles yra žymimi kelio ženklais Nr. 412 „Pėsčiųjų takas“, o ne pėsčiųjų trasoms;
  2. ar STR 2.03.01:2001 V skyriaus 37 p. turi būti privalomai taikomas pėsčiųjų ir dviračių takams, pažymėtiems kelio ženklais Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.

 

ATSAKYMAS (2019-12-05, Nr. (9.12)-2D-15742)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 50 punkte pėsčiųjų takas apibrėžtas kaip kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.

Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – STR 2.03.01:2001) nustato reikalavimus rengiant statinių, nurodytų STR 2.03.01:2001 1 priede, statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į STR 2.03.01:2001 1 priede paskirtį. Atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant STR 2.03.01:2001 1 priede nurodytus statinius, STR 2.03.01:2001 nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims, šiuo atveju sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priimamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

STR 2.03.01:2001 1 priedo 3 punkte nurodytos susisiekimo komunikacijos: keliai, keliai (gatvės).

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad atliekant esamo kelio rekonstravimą ir įrengiant esamo kelio naujus kelio elementus skirtus pėstiesiems (pėsčiųjų ir dviračių takus, tarp jų ir pažymėtus kelio ženklais Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“), privaloma vadovautis STR 2.03.01:2001 nuostatomis (tarp jų ir V skyriaus ir šio skyriaus 37 punkto nuostatomis).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Specialieji architektūros reikalavimai buvo išduoti 2016-12-30. Kokia aktualia įstatymų redakcija turi vadovautis statytojas, spręsdamas klausimą dėl darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės būtinumo  įstatymais, galiojusiais 2016-12-30, ar vėlesnėmis įstatymų redakcijomis?

Pastato bendrasis plotas didesnis kaip 2000 kv. m, t. y. klasifikuojamas kaip ypatingasis. Ar reikalinga darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė, jeigu projekto bendrojoje dalyje nenurodyta, kad reikalinga darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė.

 

ATSAKYMAS (2019-11-27, Nr. (9.12)-2D-15293)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Pagal 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti teikiamas statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti teikiamas statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (kuris buvo priimtas) pateikimo dieną.

Specialieji reikalavimai apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje: specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 23 dalį specialieji reikalavimai galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.

Pažymime, kad specialieji reikalavimai savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo yra išduodami tik nuo 2017-01-01, įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai. Iki 2017-01-01 išduoti specialieji architektūros reikalavimai ar projektavimo sąlygų sąvadas nelaikomi specialiaisiais reikalavimais.

Statinio kategorija nustatoma pagal statinio požymius ir techninius parametrus, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) nuostatomis. Pagal šio reglamento 1 lentelės 1 punktą, gyvenamosios paskirties pastatas, kurio bendras plotas didesnis kaip 2000 m2, priskiriamas ypatingųjų kategorijai.

Statybos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinta, jog naujo ypatingojo statinio projekto ekspertizė privaloma.

Statybos įstatymo nuostatas detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 71 punkte nustatyta, kad statinių, nurodytų STR 1.01.03:2017 1 lentelėje (išskyrus 1 lentelės 5, 7, ir 12 punktuose išvardintus statinius), darbo projektų konstrukcijų dalies ekspertizė privaloma.  Kitų darbo projekto dalių ekspertizė privaloma, jei tai nurodyta šio statinio techninio projekto ekspertizės akte. Kitų statinių (nenurodytų STR 1.01.03:2017 1 lentelėje) darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė privaloma, jei tai nurodyta techninio projekto bendrosios ekspertizės akte.

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, manome, kad:

- projektuotojo parengtas ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojo (jo įgalioto asmens) teikiamas statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus (tarp jų – ir dėl statinio projekto ekspertizės privalomumo), kurie galioja prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (kuris priimtas) pateikimo dieną, jei specialieji reikalavimai (kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 str. 47 d.) nėra išduoti;

- ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo gyvenamosios paskirties pastato darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė yra privaloma.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAI

1. Ar grupinio gyvenimo namo, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti, 6.1. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai. Ar visgi pagrindinė naudojimo paskirtis turi būti, 6.4 gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai?

2. Norėtume išaiškinimo ar 6.4 gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai gali būti statomi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje.

 

ATSAKYMAS (2019-11-26, Nr. (9.12)-2D-15191)

Atsakydami į Jūsų 2019-10-25 paklausime išdėstytus klausimus, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Dėl klausimo: „Ar grupinio gyvenimo namo, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti, 6.1. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai. Ar visgi pagrindinė naudojimo paskirtis turi būti, 6.4 gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai?“

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) 6.1 papunktyje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai, o 6.4 papunktyje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.).

Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus nustato Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintas Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178. Tvarkos aprašo 3.21 punkte nurodyta, kad gyvenamosios paskirties vieno buto pastate, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų galima Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, nurodytos rūšies veikla: kita stacionarinė globos veikla (Q87) (taikoma grupinio gyvenimo namų veiklai (Q87.20; Q87.30), bendruomeninių vaikų globos namų veiklai (Q87.90), savarankiško gyvenimo namų veiklai (Q87.30; Q87.90), apsaugoto būsto veiklai, (Q87.90)).

Apibendrindami nurodytas teisės aktų nuostatas manome, kad grupinio gyvenimo namų veikla gali būti vykdoma STR 1.01.03:2017  6.1 ir 6.4 papunkčiuose nurodytų paskirčių pastatuose, t. y. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatuose arba gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatuose.

Dėl klausimo: „Norėtume išaiškinimo ar 6.4 gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai gali būti statomi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje.“

Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 16 ir 17 punktuose nurodyta:

 

ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪdŲ TURINio aprašas

Žemės sklypų naudojimo būdas

Žemės sklypų naudojimo būdo turinys

V. Kitos paskirties žemė

 

16. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos

Žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

17. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos

Žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

     

 

Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis manome, kad STR 1.01.03:2017  6.4 papunktyje nurodytos paskirties pastatų, t. y. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatų, statyba galima kitos paskirties žemėje esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, tačiau negalima žemės sklype, kurio naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar, atsižvelgiant į STR 2.06.04:2014 107 punkto reikalavimus, statytojas gali privalomas automobilių stovėjimo vietas (jų dalį) numatyti už žemės sklypo, kuriame projektuojamas statinys, ribų, kuomet statytojas valdo ir naudoja jau įrengtas automobilių stovėjimo vietas gretimame žemės sklype įrengtoje požeminėje automobilių saugykloje?

 

ATSAKYMAS (2019-11-22, Nr. (9.12)-2D-15099)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – reglamentas) 107 p. nuostatomis, statant statinius privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 p. nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele.

          Reglamento 112 p. nurodyti atvejai, kai privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų:          

„112.1. skirtingose 108.1 papunktyje nurodytose zonose pastatams – ne toliau kaip 500 m nuo įėjimų į šiuos pastatus:

112.1.1. kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai;

112.1.2. iki 30 % gatvių raudonųjų linijų ribose – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

112.2. įvairios paskirties statiniams miesto senamiestyje ne toliau kaip 300 m nuo senamiesčio zonos ribų.“.

          Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, manytina, kad reglamento 108.1 papunktyje išvardytose zonose projektuojamam pastatui privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, ne toliau kaip 500 m nuo įėjimo į šį pastatą, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui (paklausime nurodytu atveju – automobilių saugyklos projektui), kuriame suprojektuotos šiam pastatui privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šis pastatas.

          Inspekcijos nuomone, abiem atvejais – tiek projektuojant automobilių stovėjimo vietas atskiru projektu, tiek ir jas projektuojant viename projekte kartu su pastatu – turi būti užtikrintas konkrečiam pastatui numatytų stovėjimo vietų minimalus skaičius, nustatytas pagal reglamento reikalavimus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prašome suteikti informaciją. Pagal STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ prašome paaiškinti ar nuo 2020m pastatams, nurodytiems STR 2.03.01:2019 1 priede reikia numatyti įspėjamuosius paviršius pastate arba jo aplinkoje. Taip pat prašome paaiškinti ar turi būti užtikrintas patekimas į kiekvieną negyvenamųjų pastatų, nurodytų 1 priede aukštą, ar visi pastato aukštai turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams ar patalpas, pritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams galima numatyti ne visuose aukštuose.


ATSAKYMAS (2020-01-28, Nr. (9.12)-2D-1279)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat, informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo (toliau – TP) ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių sprendinių vertinimo, taikymo konkrečiais atvejais. Todėl teikiame konsultaciją dėl teisės aktų, reglamentuojančių statinių prieinamumą, taikymo bendruoju atveju.

Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau - STR 2.03.01:2019) 2 ir 4 punktuose nustatyta:
„2. Projektuojant statinius turi būti vadovaujamasi bendraisiais projektavimo aspektais, nustatytais ISO 21542:2011“.
„4. Jeigu Reglamentas ar kiti teisės aktai nenustato atskirų reikalavimų statinių (jų dalių), nurodytų Reglamento 1 priede, prieinamumui, turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 ir ISO 23599:2012. Jeigu Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai ir tarptautinių ar Lietuvos standartų reikalavimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos, skiriasi, taikomi Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai.“

Minėto reglamento 66 punkte nurodyta, kad grindų ir sienų paviršiai įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011  31 skyriumi, o 68 punkte nustatyta, kad parenkant statinių apdailą turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 35 skyriumi. 

Manome, kad nuo 2020 metų projektuojamieji STR 2.03.01:2019  1 priede nurodyti pastatai turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pagal STR 2.03.01:2019 reikalavimus. Jei STR 2.03.01:2019 nenustato atskirų reikalavimų pastatų grindų ir sienų bei aplinkos paviršiams, turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 ir ISO 23599:2012 standartais.

STR 2.03.01:2019 25 punkte nurodyta, kad įėjimai į pastatą įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 10 skyriaus reikalavimais.

Vadovaujantis STR 2.03.01:2019  1 punktu, šis reglamentas nustato reikalavimus rengiant statinių, nurodytų reglamento 1 priede, statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į nurodytą reglamento 1 priede paskirtį. Taigi rengiant reglamento 1 priede nurodytų negyvenamųjų pastatų atitinkamus projektus, turi būti užtikrintas pastato pritaikymas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pagal STR 2.03.01:2019 reikalavimus. Tuo atveju, kai STR 2.03.01:2019 nuostatos numato atskiro reikalavimo taikymą konkrečios paskirties pastato kiekviename aukšte, turi būti užtikrintas tos paskirties pastato kiekvieno aukšto pritaikymas nustatytam reikalavimui.

Tuo pačiu pažymime, kad projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Jei projektuotojas abejoja dėl projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manome, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
 

KLAUSIMAS

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 213 p. numato, kad kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų. Tačiau minimas teisės aktas nedetalizuoja, kaip turi būti skaičiuojama insoliacija. T.y., ar insoliacijos pradžia/pabaiga laikomas lango angokraščio ir fasado linijos apšvietimas, ar angokraščio vidurio apšvietimas, ar kai natūrali šviesa patenka į pačią patalpą. Jei pavyzdžiui, patalpos lango angokraštis yra 0,5 m, tai insoliacijos pradžios/pabaigos momentas yra ypatingai svarbus, nes tokio lango angokraštis bus apšviečiamas gerokai anksčiau nei šviesa pateks į pačią patalpą.

Minėto reglamento 4.13 p. įtvirtinta buto sąvoka – tai gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų, o 4.19 p. detalizuojama kambario sąvoka – kambarys tai patalpa, apribota perdangomis ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto, atitinkanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2 (kai kuriems gyvenamųjų pastatų tipams teisės aktais gali būti nustatytas kitoks minimalus kambario grindų plotas).

LR Nekilnojamojo kadastro įstatymo 2 str. 10 d. numatyta, kad patalpa – tai nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

Taigi, tiek butas, tiek kambarys yra patalpa, kurios plotas pagal STR „Gyvenamieji apstatai“ 4.24 p. yra – horizontalus grindų plotas, matuojamas tarp sienų (pertvarų) paviršiaus, m2 . Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. LR žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) 147.1. p. aiškiai įtvirtinta, kad patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių. Dar detaliau, patalpos plotas tai – horizontalus grindų plotas, matuojamas nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu apdailos nėra – nuo neapdailinto) paviršiaus.

Remiantis reglamentavimu manytina, kad skaičiuojant insoliaciją patalpoms turėtų būti vertinama, kada yra apšviečiama patalpa, apribota vidiniais jos sienų paviršiais.

Atsižvelgiant į tai, prašome nurodyti, kuris momentas, skaičiuojant insoliacijos laiką patalpai pagal nurodytą reglamentą, laikomas patalpos insoliacijos pradžia/pabaiga, ar:
- kai natūralia šviesa apšviečiama/nebeapšviečiama patalpa apribota vidinių sienų;
- kai natūralia šviesa apšviečiamas/nebeapšviečiamas patalpos lango angokraščio vidurys;
- kai natūralia šviesa apšviečiama/nebeapšviečiama prie patalpos lango esanti fasado linija, besiribojanti su angokraščiu.

ATSAKYMAS (2020-01-21, Nr. (9.12)-2D-892)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcijai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas) priskirtą funkciją – konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą – detalizuoja Inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 patvirtintos Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – Konsultavimo taisyklės). Konsultavimo taisyklių 4.1 p. nurodyta, kad konsultacija yra Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Pateikiame Inspekcijos specialistų nuomonę dėl paklausime keliamų klausimų atveju taikytinų teisės aktų nuostatų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 41 d. nustatyta, kad patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Pagal Statybos įstatymo nuostatas detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) atitinkamai 4.13 p. ir 4.19 p., butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų; kambarys – patalpa, apribota perdangomis ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto, atitinkanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus.

Taigi kambarys yra patalpa, o butas – namo dalis, sudaryta mažiausiai iš dviejų atskirų patalpų: tualeto ir likusios erdvės – gyvenamojo kambario (minimali valstybės reguliuojama gyvenamojo pastato patalpų struktūra nustatyta STR 2.02.01:2004 2 lentelėje).

STR 2.02.01:2004 213 p. nustatyta: „Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.“. 

Insoliacijos sąvoka pateikta STR 2.02.01:2004 4.18 p.: insoliacija – teritorijos, pastato ir patalpų apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais.

Pažymėtina, kad STR 2.02.01:2004 nenustato tiesioginių saulės spindulių kritimo kampų, matavimo taškų. Vertinant, ar konkrečiu atveju insoliacijos laikas atitinka reglamento reikalavimus, turi būti vertinamas patalpų (buto gyvenamųjų kambarių) apšvitinimo tiesioginiais saulės spinduliais (insoliacijos) laikas.

Atsižvelgdami į tai, kad insoliacija apibrėžta kaip patalpos (–ų) apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais, manome, kad, siekiant užtikrinti reglamentuotą insoliacijos trukmę, tiesioginiai saulės spinduliai turi patekti į patalpą. Patalpų insoliacijos norminių lygių užtikrinimo sprendiniai turi būti nurodyti statinio projekte. 

Statinio projektuotojas, pasirašydamas statinio projektą, prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 16 str. 5 d.). Kai projektuotojui ar kitam suinteresuotam asmeniui kyla abejonių dėl tam tikrų statinio projekto sprendinių ar išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manome, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
 

 

 

 

KLAUSIMAS

Privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statytojas ketina statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriems aptarnauti tame pačiame sklype projektuojami inžineriniai statiniai - greta viena kitos kelios antžemines automobilių stovėjimo aikštelės, formuojamos kaip atskiri statiniai viena nuo kitos atskirtas sienutėmis ar takais, o taip pat uždaro tipo stoginės (automobilių saugyklos)1. Kiekvienoje projektuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje yra suprojektuotos po 8-10 automobilių stovėjimo vietų, iš jų po 2 vienas, skirtas neįgaliesiems. Aukščiau nurodytos atviros automobilių stovėjimo aikštelės ir uždaro tipo stoginės yra automobilių saugyklos kaip tai numatyta Statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 "Automobilių saugyklų projektavimas" - 6.1 p.: automobilių saugykla – atvira, aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamajame name ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).

Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau - Reglamentas) 123 p. „Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus 321 lentelėje” .

Reglamento 124 p. nurodoma, kad “Atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir antžeminių uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m.” 

Atsižvelgiant į tai, kad projektuojamos: 
(i) kelios antžeminės automobilių stovėjimo aikšteles, esančios greta viena kitos ir viena nuo kitos yra atskiriamos sienutėmis ar įrengiant trinkelėmis grįstą taką, kurios turi bendrą įvažiavimą ir išvažiavimą bei pravažiavimą; 
(ii) taip pat uždaro tipo automobilių saugyklos – stoginės, kurių viena ilgoji kraštinė yra atvira; 

Prašome pateikti savo nuomonę žemiau nurodomais klausimais: 

1. Jeigu antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės yra projektuojamos ir įrengiamos kaip atskiri inžineriniai statiniai, tačiau greta viena kitos, ar skaičiuojant atstumus, reikalingus išlaikyti nuo antžeminių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų langų, reikia susumuoti visose greta viena kitos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje projektuojamas stovėjimo vietas, ar atstumai skaičiuojami nuo kiekvienos atskiros automobilių stovėjimo aikštelės ir joje numatyto parkuotis automobilių skaičiaus. 

2. Kokie požymiai (fizinio atskyrimo parametrai) nulemia, kad automobilių stovėjimo aikštelė laikoma atskira nuo greta esančių tokių pačių aikštelių? 

3. Kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo gyvenamųjų namų langų iki uždaro tipo stoginių, skirtų automobilių saugojimui (automobilių saugykla)? Ar matuojant atstumą nuo minėtos stoginės iki pastato langų galima vadovautis tokia pačia metodika kaip ir nuo uždarų garažų ir atstumą matuoti nuo įvažiavimo į stoginę, t.y. atviros jos kraštinės. 


ATSAKYMAS (2020-02-12, Nr. (9.12)-2D-1980)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 123-124 p. nuostatomis, nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus 321 lentelėje. Atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir antžeminių uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų  iki  greta  esančių  gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m.

Reglamento 6.2 p. apibrėžta, kad antžeminis uždaro tipo garažas  – virš žemės paviršiaus iškilęs statinys skirtas transporto priemonėms laikyti, kurio vėdinimas vyksta uždaromis vėdinimo sistemomis.

Automobilių saugyklų tipai apibrėžti statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (toliau – STR 2.02.08:2012) 6.2-6.3 p.: uždarojo tipo antžeminės automobilių saugyklos – stogu apdengtas statinys su išorinėmis atitvaromis (sienomis), skirtas automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti); 6.3. atvirojo tipo automobilių saugyklos – automobilių saugyklos be išorinių atitvarų (sienų). Atvirojo tipo automobilių saugykloms taip pat priskiriami tokie statiniai, kurių dvi priešingos ilgiausios pusės yra atviros. Pusė laikoma atvira, jeigu kiekviename lygyje (aukšte) angų, esančių toje pusėje, bendras plotas sudaro ne mažiau kaip 50 % išorinio šios pusės paviršiaus.

Statybos įstatymo 2 str. 84 d. pateikta statinio sąvoka: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 p., stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas, o pagal 3 lentelės 4.1 p. aikštelė yra plokščias inžinerinis statinys. 

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas ir paklausimo duomenis, manome, kad:

1. tuo atveju, kai į kelias automobilių stovėjimo aikšteles yra bendras įvažiavimas, atstumas nuo bendro įvažiavimo iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą automobilių skaičių visose aikštelėse, kurioms aptarnauti skirtas bendrasis įvažiavimas;

2. jeigu atskiros aikštelės atitinka Statybos įstatymo 2 str. 84 d. nustatytą statinio sąvoką (nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus), tai jos laikytinos atskirais inžineriniais statiniais;

3. sąvoka „uždaro tipo stoginė“ teisės aktuose nėra apibrėžta. Reglamento 124 p. nuostatos dėl atstumų nuo požeminių, pusiau požeminių ir antžeminių uždaro tipo garažų sienų taikytinos projektuojant tokius antžeminius uždaro tipo garažus, kaip juos apibrėžia Reglamento 6.2 p., tai yra, virš žemės paviršiaus iškilęs statinys skirtas transporto priemonėms laikyti, kurio vėdinimas vyksta uždaromis vėdinimo sistemomis. Manome, kad antžeminei automobilių saugyklai, kurios viena ilgoji kraštinė yra atvira ir kurios vėdinimas vyksta ne uždaromis vėdinimo sistemomis, Reglamento 124 p. nuostatos netaikytinos.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Norėdami įkelti projektą į informacinę sistemą „Infostatyba“ privalome vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Šio įstatymo 27-to straipsnio 151 punktas skelbia:

„...Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus asmenis, dalyvaujančius rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“

Prašau tiksliai apibrėžti ir (ar) įvardinti asmenis, kurie dalyvauja rengiant ir tikrinant statinio projektą (neskaitant projekto vadovo, projekto dalies vadovo ir inžinieriaus, kurie tiesiogiai rengia projektą).

Rengiant ir tikrinant projektą yra daug dalyvaujančių šalių, todėl tampa neaišku kurių asmenų duomenis privalome nuasmeninti, o kuriuos turime pateikti.

Kaip pvz. pateikiu šiuos asmenis:

                      topografas, atlikęs topografiją;

                      geologas, atlikęs geologiją;

                      savivaldybės darbuotojas (skyriaus vedėjas), patvirtinęs statinio projektavimo užduotį;

                      savivaldybės darbuotojas (poskyrio vyr. specialistas), pasirašiusi statinio projektavimo užduotį;

                      savivaldybės darbuotojas (pavaduotojas), pasirašęs prisijungimo sąlygas;

                      savivaldybės darbuotojas (vedėjas), sudaręs prisijungimo sąlygas;

                      visi kiti savivaldybės darbuotojai, kurie suderino, sudarė, patvirtino, pasirašė sąlygas, reikalingas projektui įgyvendinti;

                      visų kitų institucijų vadovai, direktoriai, inžinieriai (Grinda, Telia, Skaidula, Vilniaus apšvietimas, Eso, Litgrid, Vilniaus šilumos tinklai, JCDecaux, Vilniaus vandenys ir t.t.), kurie pasirašė, patvirtino ir išdavė prisijungimo sąlygas;

                      IS „Infostatyba“ specialistė, kuri tikrino projektinius pasiūlymus ir vedėja, kuri pritarė projektiniams pasiūlymams;

                      savivaldybės darbuotojas, kuris pritarė projektiniams pasiūlymams;

                      savivaldybės darbuotojas, kuris sudarė projektinių pasiūlymo pritarimo raštą;

                      dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ parašą sukūręs asmuo, kurio parašo paskirtis - vizavimas (ištrauka iš detalių metaduomenų apie pritarimą projektui);

                      visi asmenys (savivaldybės ir kitų institucijų), kurie patvirtino, kad  pateikti techninio projekto sprendiniai atitinka išduotas sąlygas ir reikalavimus.

 

Mano supratimu visi išvardinti asmenys vienaip ar kitaip yra prisidėję rengiant projektą, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 151 punktu nėra draudžiama skelbti šių fizinių asmenų vardą ir pavardę.

 

ATSAKYMAS (2020-03-16, Nr. (9.12)- 2D-3631)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 27 straipsnio 151 dalyje nustatyta:

  • draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus asmenis, dalyvaujančius rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę.
  • draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.
  •  už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) IS „Infostatyba “.

Vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 151 dalimi, skelbiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11, 13 ir 15 punktuose nurodytus dokumentus turi būti nuasmeninti visų fizinių asmenų, išskyrus tuos, kurie dalyvavo rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinant statinio projektą, vardai ir pavardės. Nuostata užtikrinti fizinių asmenų asmens kodo, gimimo datos ir gyvenamosios vietos duomenų apsaugą yra imperatyvi ir taikoma nepriklausomai kokia yra duomenų subjekto (fizinio asmens) kategorija.

Dėl asmenų, dalyvaujančių rengiant statinių projektus

Įstatymo 2 straipsnio 67 punkte apibrėžta, kad statinio projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia statinio projektą, vadovaujamas šio statinio projekto vadovo. Statinio projekto rengėju gali būti statinio projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė, sudaryta iš statinio projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, (toliau – STR 1.04.04:2017) 26 punkte numatyta, kad projekto vadovas, pasirašydamas reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodytus planus, patvirtina jų atitiktį topografiniam planui, kuris pateikiamas su projektu. Pagal STR 1.04.04:2017 5.6 papunktį statinio projekto bendrosios dalies priedai yra projekto vadovo parašu patvirtintos be asmens duomenų dokumentų kopijos.

Paklausime nurodyti asmenys (detalųjį planą tikrinę ir suderinę asmenys, projektą suderinę inžinerinių tinklų atstovai, taip pat topografinį planą, geologinių tyrimų ataskaitą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus pasirašę asmenys, taip pat pažymas, atestatus (pvz. leidimą tirti žemės gelmes) pasirašę asmenys), Inspekcijos nuomone, nelaikytini asmenimis dalyvavusiais rengiant statinio projektą, tikrinant statinio projektą kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas, todėl jų duomenys turi būti nuasmeninti. Už šių dokumentų kopijų be asmens duomenų tikrumą (atitiktį projektuotojui pateiktiems dokumentams) atsako šias kopijas pasirašęs asmuo – projekto vadovas.

Dėl asmenų, dalyvaujančių tikrinant statinių projektus

Statinio projektą tikrinančios institucijos yra išvardytos Įstatymo  27 straipsnio 9 ir 10 dalyse. Manome, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 151 dalyje nurodytais asmenimis, dalyvaujančiais tikrinant statinio projektą, kuriems yra taikoma išimtis dėl vardo ir pavardės viešinimo, laikytini  Įstatymo  27 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų subjektų atstovai, tikrinantys statinių projektus statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų metu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Prašome paaiškinti ar projektuojant laiptus, remiantis STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 4 ir 29 punkto nuostatomis, laiptai turi būti įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 13 skyriuje nustatytais reikalavimais, kuriuose numatytas laiptų plotis ne mažesnis kaip 1,7 m (tarp turėklų ar kitų iškišų ne mačiau kaip 1,5 m), ar leidžiama laiptų plotį nustatyti atsižvelgiant Lietuvos statybos techninio reglamento ir į kitų šalies teisės aktų reikalavimus, kuriuose minimalus reikalaujamas laiptų plotis mažesnis už nurodomą ISO 21542:2011 13 skyriuje. (Pavyzdžiui, projektuojant gyvenamosios paskirties daugiabučio namo laiptus, laiptai turi būti įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 13 skyriuje nustatytais reikalavimais ir turi būti ne siauresni kaip 1,7 m (tarp turėklų ar kitų iškišų ne mažiau kaip 1,5 m), ar leidžiama laiptų plotį parinkti atsižvelgiant į STR „Gyvenamieji pastatai“ ir Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, kuriuose nurodomas leistinas laiptų plotis ne mažesnis kaip 1,2 m.)

 

ATSAKYMAS (2020-05-20, Nr. (9.12)- 2D-6329)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Savo paklausime prašote paaiškinti, kuo vadovautis (statybos techniniu reglamentu ar standartu) projektuojant laiptus. Nuomonę teikiame atsižvelgdami į Jūsų pateiktą pavyzdį dėl laiptų pločio reglamentavimo gyvenamosios paskirties pastatuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 str. nuostatomis, statybos techniniai reglamentai yra Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. Standartai taikomi savanoriškai, išskyrus šio įstatymo 18 str. 7 d. 3 p. numatytą atvejį ir atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad šiuos standartus taikyti privaloma. Standartai, į kuriuos pateikiamos nuorodos statinio projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.

          Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) 3 p. pateikta nuoroda į statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (3.9 p.).  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios ir tuo pačiu įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – STR 2.03.01:2019).

STR 2.03.01:2019 4 p. nustatyta, jog „jeigu Reglamentas ar kiti teisės aktai nenustato atskirų reikalavimų statinių (jų dalių), nurodytų Reglamento 1 priede, prieinamumui, turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 [5.10] ir ISO 23599:2012 [5.11]. Jeigu Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai ir tarptautinių ar Lietuvos standartų reikalavimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos, skiriasi, taikomi Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai“.

STR 2.03.01:2019 29 p. įtvirtinta, jog „laiptai įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 13 skyriuje [5.10] nustatytais reikalavimais“. Remiantis šio reglamento 38 p., gyvenamųjų pastatų visų aukštų gyvenamųjų patalpų (butų ir kt.), o lifto neturinčiuose gyvenamuosiuose pastatuose – pirmojo aukšto gyvenamųjų patalpų (butų ir kt.), erdvės ar patalpos turi būti suprojektuotos taip, kad išlaikant ISO 21542:2011 26.18 papunktyje ir 27, 28 ir 29 skyriuose nustatytus matmenų reikalavimus, statinį (jo dalį) paprastojo remonto darbais galima būtų pritaikyti riboto judumo žmonių poreikiams.

Pagal STR 2.02.01:2004 198 p., laiptinių ir jų elementų matmenys pateikti 11 lentelėje, kurioje nurodyta, kad daugiabučių namų bendrųjų erdvių minimalus laiptatakio naudojimo plotis – 1,2 m. Šio reglamento 170 p. nustatyta, kad „daugiabučių gyvenamųjų pastatų visi įėjimai į pastatus, pandusai, įėjimo į butus durys bei liftai projektuojami vadovaujantis STR 2.03.01:2001 [3.9]“.

Kaip nurodyta STR 2.03.01:2019 1 p., šis reglamentas nustato reikalavimus rengiant statinių, nurodytų reglamento 1 priede, statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į nurodytą reglamento 1 priede paskirtį.

Atsižvelgdami į minėtas teisės aktų nuostatas, manome, kad bendruoju atveju, vadovaujantis STR 2.03.01:2019  29 p., laiptai įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 13 skyriuje nustatytais reikalavimais. Tačiau ši STR 2.03.01:2019 nuostata nėra besąlygiška. Jeigu STR 2.03.01:2019 ar kitų teisės aktų reikalavimai ir ISO 21542:2011 standarto reikalavimai, į kurį pateikiama nuoroda, skiriasi, taikomi STR 2.03.01:2019 ar kitų teisės aktų reikalavimai. Be nuorodos į ISO 21542:2011 standartą, STR 2.03.01:2019 nenustato atskirų reikalavimų laiptų pločiui. Reikalavimai gyvenamųjų pastatų laiptų pločiui nustatyti kitame teisės akte, t.y., STR 2.02.01:2004, pagal kurio 198 ir 170 p., daugiabučių namų bendrųjų erdvių minimalus laiptatakio naudojimo plotis – 1,2 m, o visi įėjimai į pastatus, pandusai, įėjimo į butus durys bei liftai projektuojami vadovaujantis STR 2.03.01:2019.

Mūsų nuomone, projektuojant gyvenamosios paskirties pastatus, vidaus bendrųjų erdvių minimalus laiptatakio naudojimo plotis turi būti ne mažesnis, kaip nustatyta šios paskirties statinių projektavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (STR 2.02.01:2004, gaisrinės saugos taisyklėse). O visi įėjimai į pastatus, pandusai, įėjimo į butus durys bei liftai turi būti projektuojami pagal STR 2.03.01:2019 nuostatas, tarp jų ir 29 p., jog laiptai įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 13 skyriuje nustatytais reikalavimais.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Parengtas Sandėliavimo paskirties pastato, **** mieste techninis projektas. UAB *****“ techniniam projektui išdavė bendrosios ekspertizės aktą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė statybą leidžiantį dokumentą.

Rangovas pasirašė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu Rangovas įsipareigojo atlikti objekto statybos rangos darbus. Rangovas darbo projektui parengti sudarė sutartį su techninio projekto rengėju. Projektuotojai parengė darbo projekto statinio konstrukcijų dalis „Pastato pamatai, grindys“ ir „Pastato grindys“, šioms darbo projekto dalims UAB ******  išdavė statinio projekto dalinės ekspertizės aktus.

Techninis projektas buvo parengtas vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio mėn. parengta

projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita. Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai

tyrimai priskirti II geotechninei kategorijai. Techniniame projekte pastatas suprojektuotas ant 300 -400 mm diametro gręžtinių gelžbetoninių 11,2 m ilgio polių. Pastato pirmo aukšto grindų

sprendinys – gelžbetoninė monolitinė plokštė ant sutankinto grunto.

Rengdami darbo projektą, projektuotojai užsakė papildomus – kontrolinius inžinerinius

geologinius tyrinėjimus. Motyvuodami 2019 m. vasario mėn. parengtoje papildomų – kontrolinių

inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje matomu šiek tiek didesniu durpės sluoksniu, nei kad

buvo parodyta 2017 m. rugpjūčio mėn. parengtoje projektinių inžinerinių geologinių tyrimų

ataskaitoje, projektuotojai darbo projekto sprendiniuose tarpatramių viduryje numatė įrengti

papildomus polius, į kuriuos atremiamos grindys. Taip pat, dėl patikslintų apkrovų į pamatus,

buvo suprojektuoti papildomi poliai po išorės sienomis.

Prašome pateikti savo nuomonę šiais klausimais:

1. Ar, vadovaujantis STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai

tyrimai“, 2017 m. rugpjūčio mėn. parengta projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita

buvo teisingai atlikta, tyrimus priskyrus II geotechninei kategorijai, o ne III geotechninei

kategorijai?

2. Ar darbo projekto statinio konstrukcijų dalims „Pastato pamatai, grindys“ ir „Pastato grindys“ galėjo būti išduoti ekspertizės aktai su išvada, kad darbo projekto dalys atitinka esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir

teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir projektą galima tvirtinti,

atsižvelgiant į tai, kad techninis projektas nebuvo pakoreguotas pagal darbo projekte numatytas

papildomas laikančias konstrukcijas?

3. Ar gali būti vykdomi statybos darbai, vadovaujantis darbo projekto statinio

konstrukcijų dalims „Pastato pamatai, grindys“ ir „Pastato grindys“, kol techninis projektas nėra pakoreguotas pagal darbo projekte numatytas papildomas laikančias konstrukcijas?

 

ATSAKYMAS (2020-06-18, Nr. (9.12)- 2D-8107)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Šių taisyklių 4.1 p. nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo  klausimais. Todėl, nenagrinėdami ir nevertindami konkrečios situacijos, teikiame konsultaciją dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su paklausime keliamais klausimais, taikymo.

1. „Ar, vadovaujantis STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, 2017 m. rugpjūčio mėn. parengta projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita buvo teisingai atlikta, tyrimus priskyrus II geotechninei kategorijai, o ne III geotechninei kategorijai?

Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (toliau – Reglamentas) 16.5. geotechninė kategorija – statinio projekto konstrukcinės (geotechninės) dalies bei statybos darbų technologijos projekto ir inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo matas. Reglamento 48 p. nustatyta, kad projektinių IGG tyrimų darbų sudėtis, apimtis ir turinys priklauso nuo šiame statybos techniniame reglamente nustatytų minimalių tyrimo apimčių, techninėje užduotyje suformuluotų klausimų ir nuo geotechninės kategorijos, kuri nustatoma, tikslinama ir keičiama atsižvelgiant į šio punkto papunkčiuose nurodytas aplinkybes.

Vadovaujantis Reglamento 49 p., geotechninę kategoriją (jei ji nenustatyta normatyviniais statybos techniniais dokumentais) nustato projekto vadovas, o IGG tyrimų užsakovas nurodo Techninėje užduotyje. Geotechninė kategorija gali būti tikslinama pagal parengiamųjų darbų duomenis ir atsižvelgiant į žvalgybinių IGG (jei yra) tyrimų rezultatus. Ankstesnių IGG tyrimų duomenų nagrinėjimas atliekamas Reglamento 52 punkte nurodyta tvarka (Reglamento 58 p.).

Taigi pareigą nustatyti IGG geotechninę kategoriją, atsižvelgiant į Reglamento 48 p. nurodytus požymius ir 52-60 p. nustatytas sąlygas, turi projekto vadovas kartu su IGG tyrimų užsakovu, kuris ją nurodo techninėje užduotyje.

Remiantis Reglamento 11 ir 133-135 p. nuostatomis, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba), išdavusi leidimą atlikti IGG tyrimus, turi teisę gauti iš juridinių ar fizinių asmenų informaciją, reikalingą tyrimų darbų priežiūrai vykdyti. Tarnyba, gavusi tyrimų ataskaitą, vertina, ar ji atitinka šį Reglamentą. Tarnyba teikia vertinamąsias išvadas apie trečią geotechninę kategoriją atitinkančių projektinių IGG tyrimų kokybę; vertinamoji išvada apie kitų IGG tyrimų kokybę yra teikiama užsakovo arba tyrimų įmonės prašymu. Tarnyba turi teisę reikalauti pašalinti IGG tyrimų ataskaitoje aptiktus trūkumus ir netikslumus.

Taigi, atsižvelgiant į šias Reglamento nuostatas, išsamios informacijos šiuo klausimu galima kreiptis į Tarnybą.

2. „Ar darbo projekto statinio konstrukcijų dalims „Pastato pamatai, grindys“ ir „Pastato grindys“ galėjo būti išduoti ekspertizės aktai su išvada, kad darbo projekto dalys atitinka esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir projektą galima tvirtinti, atsižvelgiant į tai, kad techninis projektas nebuvo pakoreguotas pagal darbo projekte numatytas papildomas laikančias konstrukcijas?

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR1.04.04:2017) 6.4 ir 6.19 p. atitinkamai apibrėžta, kad:

- techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti;

- darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

Darbo projekto ekspertizės privalomumo atvejai nustatyti STR1.04.04:2017  71 p., pagal kurį statinių, nurodytų STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje (išskyrus 1 lentelės 5, ir 12 punktuose išvardintus statinius), darbo projektų konstrukcijų dalies ekspertizė privaloma.  Kitų darbo projekto dalių ekspertizė privaloma, jei tai nurodyta šio statinio techninio projekto ekspertizės akte. Kitų statinių (nenurodytų STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje) darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė privaloma, jei tai nurodyta techninio projekto bendrosios ekspertizės akte.

Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės sudėtį nustato STR1.04.04:2017  75 p. Be kitų šiame punkte nustatytų reikalavimų, darbo projekto dalinės ekspertizės atveju tikrinama ar projekto dalies sprendiniai atitinka techninio projekto sprendinius (STR1.04.04:2017  75.5 p.). Atlikus STR 1.04.04:2017  75 p. nustatytos sudėties patikrinimą, darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė įforminama šio reglamento 78 p. nustatytos sudėties ekspertizės aktu.

Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės atlikimas ir šios ekspertizės akto išdavimas pagal STR1.04.04:2017 nuostatas tiesiogiai nesiejamas su techninio projekto pakeitimu. Tačiau atliekant darbo projekto dalinę ekspertizę, yra nustatyta pareiga tikrinti ar projekto dalies sprendiniai atitinka techninio projekto sprendinius. Todėl manome, kad darbo projekto dalinės ekspertizės akte gali būti nurodyta STR1.04.04:2017  89.1 p. numatyta išvada, kad darbo projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus tuo atveju, kai pagal STR1.04.04:2017  45-46 p. nuostatas techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.

3. „Ar gali būti vykdomi statybos darbai, vadovaujantis darbo projekto statinio konstrukcijų dalims „Pastato pamatai, grindys“ ir „Pastato grindys“, kol  techninis projektas nėra pakoreguotas pagal darbo projekte numatytas papildomas laikančias konstrukcijas?

Tuo atveju, kai statinio projektas rengiamas dviem etapais, vadovaujantis STR1.04.04:2017  13 ir 14 p.:

techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu:

- atliekamas naujai statomo ar rekonstruojamo BEOS projekto derinimas nustatyta tvarka;

- atliekama projekto ekspertizė  (kai ji privaloma ar kai to pageidauja statytojas);

- gaunamas statybą leidžiantis dokumentas;

- parenkamas statinio statybos rangovas [5.5];

- rengiamas darbo projektas;

- parenkami statybos produktai, įrenginiai ir pagal pateiktas technines specifikacijas, vadovaujantis darbo projektu, atliekami statybos darbai;

- vertinama (pagal techninių specifikacijų reikalavimus) statybos darbų ir pastatyto statinio normatyvinė kokybė;

- užbaigus statinį, Statybos įstatyme nustatytais atvejais išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, techninio projekto technines specifikacijas pažymint žyma „Taip pastatyta“;

darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas:

- gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai. Jei reikia, gamintojas pagal darbo projekto brėžinius parengia brėžinius gamybai;

- vykdomi statybos darbai;

- užbaigus statinį, Statybos įstatyme [5.1] nustatytais atvejais išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, darbo projekto brėžinius pažymint žyma „Taip pastatyta“.

Pirmiau nurodytos STR 1.04.04:2017 6.4 ir 6.19 p. nuostatos numato, kad statinio techninis ir darbo projektai nėra atskiri dokumentai. Statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 str. 61 d.).

Tuo atveju, kai statinio projektas rengiamas dviem etapais (rengiamas techninis projektas ir darbo projektas), darbo projekte detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams. Kai darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti projekto vadovą, įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių (tarp jų – techninių specifikacijų) reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją, informuoti techninį projektą parengusį projektuotoją apie techninio projekto klaidas (kai jų yra) (STR1.04.04:2017  10 p.).

Kai antrajame projekto rengimo etape (t.y. rengiant darbo projektą) kyla poreikis ne tik detalizuoti, bet ir pakeisti techninio projekto sprendinius arba pastebėjus techninio projekto klaidas, statinio techninio projekto keitimas atliekamas pagal STR1.04.04:2017 42-47 p. nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas pagal techninį projektą, manome, kad esminių statinio projekto sprendinių keitimo atveju, kai rengiamas naujos laidos projektas ir privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, taip pat, kai keičiami esminiai projekto sprendiniai parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us) ir norint tęsti statybą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą neprivaloma (STR1.04.04:2017  42-43 p.), vykdyti statybos darbus pagal darbo projektą galima tik tuo atveju, kai darbo projekto sprendiniai atitinka techninį projektą ir jį detalizuoja.

Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

Rengiant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą Savivaldybės įmonė (SĮ) <...> savivaldybės tarybos sprendimu <...> pertvarkyta į UAB <...>, visos prievolės ir kiti kreditoriniai įsipareigojimai visa apimtimi pereina pertvarkytai UAB <...> įmonei, įmonės kodas ir buveinės adresas nepasikeitė.

Techniniame darbo projekte užsakovas nurodytas senuoju pavadinimu (SĮ). Ar teikiant projektą statybos leidimui gauti privaloma koreguoti projektą ir visa apgintimi pakeisti užsakovo pavadinimą į naująjį (UAB)? Ar užtektų pateikti užsakovo raštą dėl įmonės pertvarkymo ir neprieštaravimo palikti senąjį pavadinimą?

 

ATSAKYMAS (2020.07.02, Nr. (9.12)-2D-8850)

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.  

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 40 p. nurodyta, kad projektas komplektuojamas ir įforminamas Lietuvos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ nustatyta tvarka. Antraštiniame lape pateikiama išvardinta informacija apie statinio projektą (jo dalį) ir nurodoma statinio kategorija. Projekto dalių antraštinių lapų, tekstinių ir grafinių dokumentų pagrindinių įrašų lentelių formose nurodoma: statytojo (fizinio asmens) vardo ir pavardės pirmosios raidės; juridinio asmens – pavadinimas.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1 p. nuostatas savivaldybės administracijai, be kita ko, priskirta tikrinti, ar: prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui; pateikta skaitmeninė statinio projekto laikmena atitinka nustatytus reikalavimus; statinio projektas parengtas pagal STR 1.04.04:2017 nustatytą tvarką.

Juridiniai asmenys identifikuojami pagal juridinio asmens kodą ir Juridinių asmenų registre saugomi duomenys apie juridinį asmenį. Todėl manome, kad, jeigu pakeitus statytojo (projekto užsakovo) – juridinio asmens – teisinę formą, nekeičiant juridinio asmens kodo, juridinis asmuo atitinka Statybos įstatymo 3 str. 2 d. nustatytus reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti pagal parengtą daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, tai teikiant prašymą išduoti SLD kartu su projektu pakanka pateikti atitinkamo turinio paaiškinimą, pridedant savivaldybės tarybos sprendimą dėl juridinio asmens teisinės formos pakeitimo.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

 

 

KLAUSIMAS

 

   <...> kultūrinio rezervato (toliau – rezervatas) direkcijos (toliau – direkcija) užsakymu 2019 metais buvo parengtas vienas techninis projektas „<...> kultūrinio rezervato, <...>, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas“ (toliau – techninis projektas; Nr. <...>). Pagal šį techninį projektą <...> miesto savivaldybės administracija 2020 metais išdavė leidimą statyti naujus statinius Nr. <...> (toliau – statybos leidimas; statytojas - direkcija). Statybos darbus planuojama finansuoti ES investicijų lėšomis iš APVA ir CPVA administruojamų priemonių. Statybos leidime išvardinti statiniai ir jame aiškiai nurodyta, kokiam etapui jie yra priskirtini. Iš viso 4 etapai (čia etapai išskiriami teritorine, bet ne chronologine tvarka), statinių bendras skaičius – 50.

   Šiuo metu direkcija kaip perkančioji organizacija rengia viešųjų pirkimų dokumentus, juos planuoja pateikti aukščiau nurodytoms projektų valdymo agentūroms derinti, todėl norėtų, jog suteiktumėte tarnybinę pagalbą – konsultaciją dėl galimybės viešųjų pirkimų dokumentuose numatyti nuostatas, jog kiekvienas etapas būtų atskiromis pirkimo dalimis, o būsimi tiekėjai (kiekvienoje dalyje gali būti skirtingi tiekėjai) kiekvienam etapui (teritorijai) parengtų ne bendrą, bet - atskirus darbo projektus (kiekvienam etapui), nors statybos leidimas išduotas pagal vieną techninį projektą.

 

ATSAKYMAS (2020.07.07, Nr. (9.12)- 2D-9054)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 6.4 ir 6.19 p. atitinkamai apibrėžta, kad:

- techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti;

- darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

   Tuo atveju, kai statinio projektas rengiamas dviem etapais, vadovaujantis STR1.04.04:2017  13 ir 14 p.:

techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu:

- atliekamas naujai statomo ar rekonstruojamo BEOS projekto derinimas nustatyta tvarka;

- atliekama projekto ekspertizė  (kai ji privaloma ar kai to pageidauja statytojas);

- gaunamas statybą leidžiantis dokumentas;

- parenkamas statinio statybos rangovas;

- rengiamas darbo projektas;

- parenkami statybos produktai, įrenginiai ir pagal pateiktas technines specifikacijas, vadovaujantis darbo projektu, atliekami statybos darbai;

- vertinama (pagal techninių specifikacijų reikalavimus) statybos darbų ir pastatyto statinio normatyvinė kokybė;

- užbaigus statinį, Statybos įstatyme nustatytais atvejais išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, techninio projekto technines specifikacijas pažymint žyma „Taip pastatyta“;

darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas:

- gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai. Jei reikia, gamintojas pagal darbo projekto brėžinius parengia brėžinius gamybai;

- vykdomi statybos darbai;

- užbaigus statinį, Statybos įstatyme nustatytais atvejais išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, darbo projekto brėžinius pažymint žyma „Taip pastatyta“.

   Remiantis nurodytomis STR 1.04.04:2017 6.4 ir 6.19 p. nuostatomis, statinio techninis ir darbo projektai nėra atskiri dokumentai. Statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 str. 61 d.).

   Tuo atveju, kai statinio projektas rengiamas dviem etapais (rengiamas techninis projektas ir darbo projektas), darbo projekte detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams. Kai darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti projekto vadovą, įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių (tarp jų – techninių specifikacijų) reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją, informuoti techninį projektą parengusį projektuotoją apie techninio projekto klaidas (kai jų yra) (STR 1.04.04:2017  10 p.).

   STR 1.04.04:2017  7.5 p. nustatyti reikalavimai projektavimo darbų rangos sutartims. Taigi darbo projektui parengti gali būti sudaryta sutartis (sutartys), atitinkanti reglamento 7.5 p. nuostatas:

- projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma viena abiem projekto etapams (techniniam projektui ir darbo projektui) arba atskirai kiekvienam statinio projekto etapui (techniniam projektui, darbo projektui); vienam etapui – techniniam darbo projektui, supaprastintam projektui, paprastojo remonto ar griovimo aprašui);

- projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma: viena (su vienu projektuotoju) abiem projekto etapams (techniniam projektui ir darbo projektui), techniniam darbo projektui, supaprastintam projektui, paprastojo remonto ar griovimo aprašui parengti; atskiros sutartys su keliais projektuotojais atskiriems projekto etapams, atskiroms projekto dalims ar tam tikrų statinių projektams parengti.  

   Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manome, kad statinio projektas, nepriklausomai nuo to ar jis rengiamas vienu etapu (techninis darbo projektas), ar dviem etapais (techninis projektas ir darbo projektas) yra vientisas dokumentas, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 str. 61 d., todėl keli atskiri darbo projektai, detalizuojantys to paties techninio projekto sprendinius negalimi. Kai yra parengtas vienas techninis projektas keliems statiniams, turi būti parengtas vienas darbo projektas jo sprendiniams detalizuoti. Darbo projektui parengti gali būti sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis (sutartys), atitinkanti STR 1.04.04:2017  7.5 p. nuostatas, tai yra, gali būti sudaroma viena sutartis su vienu projektuotoju visam darbo projektui parengti arba atskiros sutartys su keliais projektuotojais darbo projektui parengti.

   Kai sudaromos atskiros sutartys su keliais projektuotojais, sutartyse nurodoma, kuris iš projektuotojų yra pagrindinis ir, statytojui pavedus, privalo paskirti (pasamdyti) viso projekto vadovą (STR 1.04.04:2017  19 p.).            

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

   Kreipiamės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl Statybos techninių reglamentų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ taikymo.

   Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 57 punkte nurodyta: „Darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus.“. Kelių direkcija prašo Inspekcijos pateikti išaiškinimą, ar parengtuose ypatingų statinių paprastojo remonto aprašo brėžiniuose ir techninėse specifikacijose, turi būti statinio statybos techninio prižiūrėtojo žyma „PRITARIU, STATYTI“.

   Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ketvirtojo skirsnio „Deklaracijos tvirtinimas“ 93.2.1 papunktyje nurodyta: „techninio projekto ir darbo projekto arba techninio darbo projekto popierinis variantas su žymomis, kurias sudaro žodžiai „Taip pastatyta“, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo vardai, pavardės ir parašai; žymos „Taip pastatyta“ turi būti techninio projekto techninės specifikacijose ir darbo projekto brėžiniuose arba techninio darbo projekto techninėse specifikacijose ir brėžiniuose“. Prašome pateikti išaiškinimą, ar parengtuose ypatingų statinių paprastojo remonto aprašo brėžiniuose ir techninėse specifikacijose, turi būti statinio statybos techninio prižiūrėtojo žyma „TAIP PASTATYTA“.

 

ATSAKYMAS (2020.07.09, Nr. 2D-9181)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.  

Paklausime keliamas klausimas dėl statybos techninių reglamentų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“  (toliau – STR 1.05.01:2017) ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) nuostatų taikymo ypatingojo statinio paprastojo remonto atveju.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 str. 1 d. 9 p., paprastojo remonto aprašas rengiamas statinio, išskyrus šios dalies 5 p. nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui.

   Paprastojo remonto aprašo sudėtis nurodyta STR 1.04.04:2017 35 p.: „35.1. projekto antraštinis lapas su reglamento 40 punkte nurodytais duomenimis; 35.2. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis [5.23], patalpos (patalpų) adresas, pagrindinė naudojimo paskirtis, jei paprastojo remonto darbai bus atliekami atskirose pastato dalyse; statinio kategorija, adresas; statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai, neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai; 35.3. paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai; 35.5. pastato fasadų brėžiniai M1:100-1:200 (kai keičiama pastato išvaizda [5.39])“.

   STR 1.04.04:2017  57 p. nurodyta: „Darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus.“.

   Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyta, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 m2 bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

   Vadovaujantis Įstatymo 28 str. 4 d. nuostatomis, statinių paprastasis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

   Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas ir paklausimo informaciją, manome, kad:

   - paprastojo remonto aprašo sudėtis nustatyta STR 1.04.04:2017 35 p. ir jam netaikomi techniniam projektui, darbo projektui ar techniniam darbo projektui keliami sudėties reikalavimai. Pagal STR 1.04.04:2017  57 p., priklausomai nuo to ar statinio projektas rengiamas vienu etapu ar dviem etapais, nustatytas reikalavimas žymėti darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžinius (darbo brėžinius), techninio projekto ir techninio darbo projekto technines specifikacijas techninio prižiūrėtojo žyma „Pritariu, statyti“. Ši nuostata nenumato žymėti paprastojo remonto darbų techninės specifikacijos, esančios paprastojo remonto aprašo sudėtyje;

   - kai statybos darbai vykdomi vadovaujantis paprastojo remonto aprašu, statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma, taip pat neprivaloma ir žyma „Pritariu, statyti“ aprašo dokumentuose;

   - statinių paprastasis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Inspekcijoje nevirtinama, t. y., šiuo atveju netaikomos STR 1.05.01:2017 ketvirtojo skirsnio „Deklaracijos tvirtinimas“ nuostatos (tarp jų – ir dėl žymos „Taip pastatyta“).

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

   1. Dėl esminių statinio projekto sprendinių ir esminių statinio reikalavimų:

   Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktu:

   Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Remiantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ devinto skirsnio 48 punktu:

   Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

48.5. mažinami statinio išorės matmenys.

   Nagrinėjamu atveju statytojas pageidauja pakeisti vienbučio gyvenamojo namo projekto, kuriam statybą leidžiantis dokumentas gautas 2009 m., sprendinius. Statytojas pageidauja:

1. sumažinti namo aukštį, t.y. statyti ne vieno aukšto su mansarda (įrengta pastoge), o vieno aukšto namą pažeminant pastato stogą per 3 metrus ir keičiant stogo formą iš dvišlaičio į keturšlaitį.

2. atsisakant mansardinio aukšto, sumažinti namo bendrąjį plotą nuo 175 m² iki 96 m², tūrį sumažinti nuo 625 m² iki 485 m².

3. pagal pasikeitusį reljefą 70 cm paaukštinti statinio pirmo aukšto grindų altitudę. Statinio vieta sklype lieka ta pati (pagal projektą).

   KLAUSIMAS. Ar punktuose nr. 1,2,3 išvardinti statytojo pageidautini nukrypimai nuo projekto yra esminiai ir ar norint tokius pageidavimus išpildyti privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ar užtektų parengti projekto korektūrą (A laidą), nes statinio išorės matmenys būtų mažinami ir laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas?

   2. Dėl atsikišusių pastato konstrukcijų vertinimo:

   Vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-20 išaiškinimu Nr. (8.4)-2D-964: užstatymo tankio apibrėžimas: „Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“ įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 16 d., priėmus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2013, 76-3824).

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punkto nuostata, detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn., vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

   Vadinasi, jei detalieji planai buvo parengti iki 2014 m. sausio mėn., tai statinių techniniai projektai turi būti rengiami pagal tuo metu galiojusį „užstatymo tankumo“ ar „užstatymo tankio“ apibrėžimą, kuomet atsikišančios pastato konstrukcijos neįskaičiuojamos į užstatymo tankį. Jei detalieji planai buvo parengti po 2014 m. sausio mėn., tai statinių techniniai projektai turėtų būti rengiami pagal tuo metu galiojantį užstatymo tankio apibrėžimą, atsižvelgiant į pastato atsikišančias konstrukcijas.

   KLAUSIMAS. Sklype, kuriam 2004 m. parengtas detalusis planas, 2009 m buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas pastatui, kurio viena siena stovi su lyg detaliojo plano užstatymo zona, o atsikišančios konstrukcijos išlenda iš už detaliojo plano užstatymo zonos ribos, rengiant pastato korektūrą (A laidą) t. y. žeminant stogą, ar atsikišančios konstrukcijos gali išlysti už detaliojo plano užstatymo zonos? Pastebima, kad iki kaimyninio sklypo ribos išlaikomas 4 m atstumas.

 

ATSAKYMAS (2020-07-09, Nr. 2D-9196)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.  

Dėl 1 klausimo „Ar punktuose nr. 1,2,3 išvardinti statytojo pageidautini nukrypimai nuo projekto yra esminiai ir ar norint tokius pageidavimus išpildyti privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ar užtektų parengti projekto korektūrą (A laidą), nes statinio išorės matmenys būtų mažinami ir laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas?“

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 11 d. apibrėžta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

   Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 48 p., pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD)) projekto sprendinius  ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: „48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; <...> 48.5. mažinami statinio išorės matmenys“.

Atsakant į Jūsų klausimą, manytina, kad, jeigu statytojo pageidautini esminių statinio projekto sprendinių pakeitimai, mažinant statinio išorės matmenis ir nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo, nepažeidžia Reglamento 48 p. nurodytų sąlygų, tai norint tęsti statybą naujas SLD neprivalomas.

   Dėl 2 klausimo „Sklype, kuriam 2004 m. parengtas detalusis planas, 2009 m buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas pastatui, kurio viena siena stovi su lyg detaliojo plano užstatymo zona, o atsikišančios konstrukcijos išlenda iš už detaliojo plano užstatymo zonos ribos, rengiant pastato korektūrą (A laidą) t.y. žeminant stogą, ar atsikišančios konstrukcijos gali išlysti už detaliojo plano užstatymo zonos?“

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, (toliau – Taisyklės) 332 p. įtvirtinta, jog galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

2004 metais galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (pvz., suvestinė redakcija 2004-05-01 – 2004-09-27) 2 str. 42 d. pateikta užstatymo tankumo apibrėžtis („užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu“) ir 23 str. 1 d. nurodyta, kad „Rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų šildymo sistemų prijungimo sąlygos; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8) servitutai“. Nei šioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje, nei tuo metu galiojusiose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, (toliau – DP taisyklės) statybos zonos sąvoka nepateikiama. Taip pat šiuose teisės aktuose nėra ir užstatymo zonos sąvokos.

   DP taisyklių 43 p. nurodyta, kad „rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: <...> 43.5. statinių statybos vieta (žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius), statybos riba – linija, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, ar statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastato (statinio) gatvės fasado projekcija, išskyrus inžinerinius tinklus <...>“.

2014-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui (toliau – TP įstatymas), keitėsi užstatymo tankio apibrėžtis. Pagal TP įstatymo 2 str. 40 d. „užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“.

Taigi, įsigaliojus TP įstatymui, pasikeitė statiniais užstatomo ploto skaičiavimas: konsolinių pastato dalių (pvz., karnizo) projekcijos į žemės paviršių įskaičiuojamos į statiniais užstatomą plotą, vertinamą nustatant užstatymo tankio rodiklį.

   Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad keičiant pagal 2004 m. detalųjį planą parengtą statinio projektą, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, keičiami projekto sprendiniai neturi pažeisti galiojančiame detaliajame plane nustatyto privalomojo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo. Statybos ribos, statybos linijos, užstatymo tankumo ir kt. sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Tai yra, sprendžiant, ar pakeitus esminius statinio projekto sprendinius nebus pažeistas 2004 m. detaliajame plane nustatytas užstatymo tankumas, pastatais užstatomas plotas nustatomas pagal sienų išorines ribas, neįskaičiuojant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų projekcijų plotų. Taip pat, pakeisti statinio projekto sprendiniai neturi pažeisti detaliajame plane nustatytos statybos ribos, t.y. linijos, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba.

   Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas) yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos Todėl manome, kad dėl konkretaus detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo galėtumėte kreiptis į vietos savivaldybės administraciją.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

   Prašome patikslinti, ar „atliekant kapitalinio buto remonto darbus kurie susideda iš vienos dalies reikia dalinės ekspertizės ar bendrosios.“.

 

ATSAKYMAS (2020-07-23, reg. Nr. 9929)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 6.2 papunktyje nurodyta, kad bendroji projekto ekspertizė – projekto (visų jo dalių), kaip vientiso techninio dokumento, įvertinimas, patikrinant kaip statinio ir jo dalių, inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumą.

   Bendroji projekto ekspertizė apibendrina dalinių projekto ekspertizių (kurios yra bendrosios projekto ekspertizės sudėtinės dalys) aktuose pateiktų projekto dalių įvertinimus, suderina juos tarpusavyje, patikrina jų kokybę ir pateikia bendrą projekto įvertinimą.

To paties Reglamento 6.5 papunktyje nurodyta, kad projekto dalies (dalinė) ekspertizė – bendrosios projekto ekspertizės sudėtinė dalis; tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais. 6.7 papunktyje nurodyta, kad projekto dalis – projekto (bet kurio etapo) visumos dalis, kurioje pateikti tam tikros techninės srities, inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų projektiniai sprendiniai.

Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad ypatingojo statinio projektų ekspertizė privaloma. Ypatingųjų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai.

   Pažymime, kad atliekant statinio kapitalinio remonto darbus rengiamas kapitalinio remonto projektas, o ne kapitalinio remonto projekto dalis.

   Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, manome, kad parengtam statinio kapitalinio remonto projektui (nepriklausomai nuo to, kiek yra projekto dalių) turi būti atliekama bendroji projekto ekspertizė (kai projekto ekspertizė pagal galiojančius teisės aktus yra privaloma).

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

   Planuojame pradėti administracinio pastato rekonstravimo darbus. Norime pasiteirauti, ar reikalingas projektas griovimo darbams atlikti, jeigu griovimo sprendiniai yra pateikti Techninio projekto BD, SA, SK ir SO dalių aiškinamuosiuose raštuose ir techninėse specifikacijose. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo darbams.

 

ATSAKYMAS (2020-09-09, Nr. 2D-12570)

 

   Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

9.1. pastatomi nauji aukštai;

9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;

9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų;

9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;

9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

   STR 1.01.08:2002 15 punkte nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

   Apibendrindami teikiame nuomonę, kad statinio rekonstravimo projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniuose nurodytų statinio konstrukcijų išardymui, griovimui atskiras griovimo projektas nerengiamas ir nereikia gauti atskiro statybą leidžiančio dokumento griovimo darbams, nes šie statybos darbai nepriskiriami statinio statybos rūšiai – statinio griovimui.

Papildomai informuojame, kad statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau - STR 1.06.01:2016) 25 punkte nustatyti atvejai, kai statybos darbai turi būti vykdomi ir pagal statinio statybos rangovo (toliau – rangovas) parengtą statybos darbų technologijos projektą, tai yra, statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės [3.46] (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų [3.1] teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, po vandeniu ir kitur.

   Pažymime, kad statybos darbų technologijos projektas ir statinio griovimo projektas nėra tapatūs. Tai yra skirtingi dokumentai, kuriems sudėties reikalavimus nustato atskiri statybos techniniai reglamentai.

Statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas yra techninis dokumentas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą (STR 1.06.01:2016  24 punktas). Statybos darbų technologijos projekto sudėtis pateikta STR 1.06.01:2016 3 priede. Šio priedo 2 punkte numatyta, kad atskirų statybos darbų technologijos projektas rengiamas, kai pagal rangos sutartį ruošiamasi atlikti statybos ir / ar specialiuosius statybos darbus esamuose statiniuose. Taigi, tuo atveju, kai statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas pagal STR 1.06.01:2016 25 punkto nuostatas yra privalomas ir pagal rangos sutartį ruošiamasi atlikti statybos ir / ar specialiuosius statybos darbus esamuose statiniuose, rengiamas atskirų statybos darbų (tarp jų ir griovimo darbų) technologijos projektas.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

   Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ toliau [1], antrojo skirsnio 12.4 papunkčiu, kelio statiniams gali būti ruošiamas vieno etapo projektas – Techninis darbo projektas.

Pagal [1] 15 p., „Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo pasiekiami Techninio ir Darbo projekto tikslai, tačiau [1] 10 priede pateikta Techninio darbo projekto sudėtis, kurioje nurodyta, kad projektą turi sudaryti sprendiniai, aprašyti [1] 8 priede.

   [1] 10 priede nėra nuorodos į [1] priedą, kuriame išdėstyta Darbo projekto sudėtis.

   Rengiant kelio statinių, t. y. kelių, tiltų, viadukų, atraminių sienų ir kitus susisiekimo komunikacijų, projektus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu, jie rengiami vienu etapu – pateikiant Techninį darbo projektą. Projekte draudžiama nurodyti tikslius gaminių tiekėjus, gaminių pavadinimus, o privaloma nurodyti tik charakteristikas, pagal kurias būtų galima parinkti kažkurį iš rinkoje esančių gaminių.

   Rengiant projekto konstrukcinę dalį, Užsakovas reikalauja pateikti detalius konstrukcijų brėžinius, pagal kuriuos būtų vykdoma statyba, surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžinius, nors pagal [1] 9 pr. 3.4.9 p. toks reikalavimas gali būti tik rengiant Darbo projektą; pagal [1] 10 pr., kuris nukreipia į [1] 8 pr., rašoma, kad pateikiami tik principiniai bent vienos konstrukcijos armavimo brėžiniai (9.4.7 p.), sąlyginiai žymėjimai (9.4,1.2 p.).

   Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome:

1. Paaiškinti, kaip Techninis darbo projektas gali apimti Techninį ir Darbo projektus, jeigu Techninio darbo projekto sudėtyje nėra nuorodos į Darbo projekto sudėtį.

2. Ar pagrįstas Užsakovo reikalavimas, rengiant Techninio darbo projekto konstrukcinę dalį, pateikti kiekvieno elemento žymėjimus, detalius armavimo mazgus, armatūros lankstinius, žiniaraščius, surenkamų gelžbetoninių elementų armavimo brėžinius ir kitus detalius brėžinius, pagal kuriuos turėtų būti vykdomi statybos darbai, jeigu [1] 10 priede yra nuoroda tik į [1] 8 priedo papunkčius, kur tokie reikalavimai nėra keliami.

3. Neturint galimybės nurodyti gamintojo, ne visada galima išspręsti kai kuriuos Darbo projekto lygį atitinkančius mazgus bei pateikti sprendinius, dėl ko bet kokiu atveju negalima vienu etapu pasiekti Techninio ir Darbo projekto tikslų.

4. Kelias, tiltas, viadukas ar kitas tokio tipo statinys (susisiekimo komunikacijos) yra sudėtingos konstrukcijos statinys, todėl turėtų būti rengiamas dviem etapais, ruošiant Techninį ir Darbo projektus.

 

ATSAKYMAS (2020-08-07, reg Nr. 7D-10820)

 

   Atsakydami į paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 7 punktu,  statinio projektas rengiamas vadovaujantis projektavimo darbų rangos sutartimi, sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

   Pagal Reglamento 11 punkto nuostatas, „statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir pastato atnaujinimo (modernizavimo)  projektas rengiamas dviem etapais:

11.1. statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto atveju – techninis projektas ir darbo projektas, kai taikant Viešųjų pirkimų įstatymą statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą arba statytojui pageidaujant; <...>“.

Reglamento 12 punkte nustatyta, kad „vienu etapu rengiamas:

12.1. statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto techninis darbo projektas – atvejais, nenurodytais reglamento 11 punkte; <...>

12.4. kelių [5.15] ir kelio statinių statybos (tiesimo), rekonstravimo ir kapitalinio remonto techninis darbo projektas (ir kai jo įgyvendinimui statybos rangovas parenkamas taikant Viešųjų pirkimų įstatymą [5.5]); <...>“.

   Reglamento atitinkamai 6.4 ir 6.19 punktuose apibrėžta, kad: techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti; darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

   Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (Reglamento 15 punktas).

   Reglamento 10 priede nurodyta, jog „techninis darbo projektas susideda iš:

1.1. bendrosios dalies:

1.1.1. bendrųjų duomenų ir brėžinių (reglamento 8 priedo 5 papunktis);

1.2. projekto dalių sprendinių (reglamento 8 priedo 2.2–2.20 papunkčiai), kurių dokumentai yra:

1.2.1. bendrieji sprendinių duomenys;

1.2.2. sprendinių aiškinamieji raštai;

1.2.3. sprendinių detalūs skaičiavimai;

1.2.4. sprendinių techninės specifikacijos;

1.2.5. sprendinių brėžiniai;

1.3. specifinėje aplinkoje ar ypatingomis sąlygomis naudojamų statinio elementų ir inžinerinių sistemų naudojimo instrukcijų;

1.4. pasirengimo statybai darbų ir statybos darbų organizavimo (reglamento 8 priedo 46 papunktis) dalies;

1.5. sąnaudų kiekių žiniaraščių“.

Pagal Reglamento 8 priedo, nustatančio techninio projekto sudedamąsias dalis ir šių dalių sudėtį bendruoju atveju,  1 p., šio priedo nuostatos taip pat gali būti taikomos rengiant techninį darbo projektą.

   Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonė dėl Jūsų klausimų.

   „1. Paaiškinti, kaip Techninis darbo projektas gali apimti Techninį ir Darbo projektus, jeigu Techninio darbo projekto sudėtyje nėra nuorodos į Darbo projekto sudėtį“.

   Techninio darbo projekto sudėtis nustatyta Reglamento 10 priede. Šio priedo 1.2 p. nustatyta, kad techninis darbo projektas, be kita ko, susideda iš projekto dalių sprendinių (reglamento 8 priedo 2.2–2.20 papunkčiai). Reglamento 8 priede yra nustatyta techninio projekto sudėtis, tačiau 8 priedo 1 punkte numatyta, kad šio priedo nuostatos taip pat gali būti taikomos rengiant techninį darbo projektą.

   Sistemiškai vertindami Reglamento nuostatas, manome, kad rengiant techninį darbo projektą, vadovaujamasi 10 ir 8 prieduose nustatytais sudėties reikalavimais, o projekto dalių sprendinių dokumentuose esantys bendrieji sprendinių duomenys, sprendinių aiškinamieji raštai, sprendinių detalūs skaičiavimai, sprendinių techninės specifikacijos, sprendinių brėžiniai parenkami tokio detalumo, kad būtų įgyvendinti tiek techninio projekto, tiek darbo projekto tikslai, nurodyti Reglamento 13 ir 14 punktuose. Kiekvienu konkrečiu atveju projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis statytojo (užsakovo) ir projektuotojo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartimi. Šioje sutartyje gali būti susitarta dėl konkretaus statinio projekto sprendinių detalumo (taip pat ir pagal Reglamento 9 priede nurodytą darbo projekto sudėtį).

   „2. Ar pagrįstas Užsakovo reikalavimas rengiant Techninio darbo projekto konstrukcinę dalį, pateikti kiekvieno elemento žymėjimus, detalius armavimo mazgus, armatūros lankstinius, žiniaraščius, surenkamų gelžbetoninių elementų armavimo brėžinius ir kitus detalius brėžinius, pagal kuriuos turėtų būti vykdomi statybos darbai, jeigu [1] 10 priede yra nuoroda tik į [1] 8 priedo papunkčius, kur tokie reikalavimai nėra keliami. 3. Neturint galimybės nurodyti gamintojo, ne visada galima išspręsti kai kuriuos Darbo projekto lygį atitinkančius mazgus bei pateikti sprendinius, dėl ko bet kokiu atveju negalima vienu etapu pasiekti Techninio ir Darbo projekto tikslų“.

   Kaip ir minėta, rengiant techninį darbo projektą, vadovaujamasi 10 ir 8 prieduose nustatytais sudėties reikalavimais, o projekto dalių sprendinių dokumentuose esantys bendrieji sprendinių duomenys, sprendinių aiškinamieji raštai, sprendinių detalūs skaičiavimai, sprendinių techninės specifikacijos, sprendinių brėžiniai parenkami tokio detalumo, kad būtų įgyvendinti tiek techninio projekto, tiek darbo projekto tikslai, nurodyti Reglamento 13 ir 14 punktuose. Be to, ir pagal Reglamento 10 priedo nuostatas techniniame darbo projekte turi būti pateikiami sprendinių detalūs skaičiavimai, sprendinių techninės specifikacijos, sprendinių brėžiniai ir kt. Pagal Reglamento 24 p. ir 28 p., techninio projekto ir tipinio statinio projekto sudedamųjų dalių sprendiniuose nurodomos statybos produktų charakteristikos (klasės, savybės, vertės), o ne konkrečių statybos produktų pavadinimai ar konkretūs statybos produktų gamintojai, importuotojai, platintojai ar įgaliotieji atstovai. Darbo projekto ir techninio darbo projekto rengimą reglamentuojančios nuostatos tokio reikalavimo nenustato.

   „4. Kelias, tiltas, viadukas ar kitas tokio tipo statinys (susisiekimo komunikacijos) yra sudėtingos konstrukcijos statinys, todėl turėtų būti rengiamas dviem etapais, ruošiant Techninį ir Darbo projektus“.

   Mūsų nuomone, Reglamento 12 punkto nuostata dėl kelių ir kelio statinių statybos (tiesimo), rekonstravimo ir kapitalinio remonto projekto rengimo vienu etapu (rengiamas techninis darbo projektas) nėra privalomojo pobūdžio, nes pagal 11 punkto, statytojui pageidaujant, bet kurio statinio statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektas gali būti rengiamas dviem etapais.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

   Ar gali asmuo turintis statybos inžinerijos bakalauro diplomą, įgytą 2015 metais ir turintis neypatingųjų (gyvenamosios paskirties) statinių projekto vadovo atestatą rengti nesudėtingojo statinio supaprastintą statybos projektą (vieno buto gyvenamojo namo)?

 

ATSAKYMAS (2020-08-14, REG. Nr. 2D-11144)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausime išdėstytus klausimus, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Statybos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta: „Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą.

   Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nurodyta: „Statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje.“

   Asmenys, siekiantys gauti neypatingojo statinio projekto vadovo kvalifikacijos atestatą privalo turėti statybos inžinieriaus aukštojo mokslo diplomą (statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – reglamentas) 13.5 papunktis). Reglamento 9.2 papunktyje nurodyta, kad reglamente vartojama sąvoka  „statybos inžinieriaus aukštojo mokslo diplomas – asmens įgytą aukštojo mokslo išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, išduotas baigus pirmąją universitetinių studijų (bakalauro) pakopą ar pirmąją koleginių studijų (profesinio bakalauro) pakopą pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nurodytas studijų krypčių (šakų) programas, arba jam lygiavertis“.

   Taigi, asmenys, turintys neypatingųjų (gyvenamosios paskirties) statinių projekto vadovo atestatą, turi Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nurodytą išsilavinimą, todėl turi teisę vadovauti nesudėtingojo  statinio (vieno buto gyvenamojo namo) projektavimui ir rengti šio statinio supaprastintą projektą.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

    Dėl Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 p. įgyvendinimo, rengiant gyvenamosios paskirties (vieno buto) projektą

   Rengiant gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato projektą <...>, susiduriame su problema, kad <...> miesto savivaldybės administracija atsisako leisti numatyti vietinius (vandentiekio ir nuotekų) tinklus, motyvuodama, kad tai neatitinka <...> miesto bendrojo plano ir vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo specialiojo  plano sprendinių (išsamus <...> miesto savivaldybės administracijos atsakymas pateiktas Priedas Nr. 1).

Iki sklypo, kuriame projektuojamas namas, nėra atvesti komunaliniai vandentiekio ir nuotekų tinklai (neįgyvendinti anksčiau paminėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai), AB „<....>“ išduotose prisijungimo sąlygose (Priedas Nr. 2) yra numatyta galimybė įsirengti vietinius vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, kol bus įgyvendinti anksčiau paminėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

   Ar nėra perteklinis ir nepagrįstas atsisakymas pritarti vietiniams inžineriniams tinklams, nes tokia galimybė yra numatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 p. „13. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti.“ ?

 

ATSAKYMAS (2020-08-18, reg. Nr. 2D-11286)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, nustatyta tvarka. Šių taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo  klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir projektus tikrinančių subjektų pastabų vertinimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl teisės aktų nuostatų taikymo, atsižvelgdami į paklausime nurodytą situaciją.

   Kaip ir nurodote paklausime, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti.

   Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų teritorijų planavimo dokumentais.

   Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad prie paklausimo pridėtame savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad bendrajame plane numatyta rekomendacija dėl vietinių inžinerinių tinklų įrengimo. Specialiojo plano sprendiniai neleisti tiesti vietinius inžinerinius tinklus galioja neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.

   Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas,  sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Kaip jau minėjome, Statybos įstatymas numato statytojui teisę pasirinkti ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti, o prie paklausimo pridėtame savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad dėl vietinių inžinerinių tinklų įrengimo bendrajame plane numatyta rekomendacija.

   Apibendrindami pirmiau išdėstytą, teikiame nuomonę, kad:

   - statinio projekte, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalimi, galėtų būti numatyti vietiniai inžineriniai tinklai, kol teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti, tuo atveju, jei žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, neparengti detalieji planai ir gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės administracijos rašte paminėtas specialusis planas nėra integruotas į bendrąjį planą;

   - tuo atveju, jei specialusis planas yra integruotas į bendrąjį planą arba statyba vykdoma neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kur žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, turi būti taikomi specialiojo plano sprendiniai.

   Pažymėtina, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19-20 punktuose, statybą leidžiančių dokumentų (toliau – SLD) išdavimas įstatymų nustatyta tvarka, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (5 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

   Informuojame apie Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje įtvirtintą statytojo (užsakovo) teisę sprendimą neišduoti SLD statytojas (užsakovas) apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę SLD išdavimui, ir SLD atsisakęs išduoti subjektas.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

   Buvo vykdomi pastato rekonstravimo darbai- griaunamas senas ir statomas naujas pastatas. Šiems darbams atlikti buvo parengtas techninis darbo projektas bei technologinis griovimo darbų projektas, kuriame smulkiau    detalizuojama griovimo darbų įgyvendinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad griovimo darbų technologiniame projekte griovimo darbų eiga bei vykdymo tvarka buvo smulkiai detalizuota, griovimo darbų darbo projektas rengiamas nebuvo. Teisės aktuose nepavyko rasti nuostatos numatančios pareigą rengti atskirą griovimo (ardymo) darbų projektą. Tarp ginčo šalių sudarytoje sutartyje tokio reikalavimo taip pat nebuvo. Statybos inspekcija, atlikusi ardymo darbų patikrinimą, taip pat jokių pažeidimų dėl darbų ar dokumentacijos nenustatė.

   Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašome pateikti išaiškinimą šiuo kausimu: ar pastato griovimo darbams pakanka turėti techninį projektą bei technologinį griovimo darbų projektą, ar be šių dokumentų taip pat būtina rengti ir atskirą griovimo darbų darbo projektą?

 

ATSAKYMAS (2020-08-24, reg. Nr. 2D-11539)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Statybos įstatymo 2 straipsnio 26, 51, 72 dalyse nustatyta:

„26. Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

51. Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).

72. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).“

   Statinio statybos rūšys detalizuojamos statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau - STR 1.01.08:2002). Šio reglamento 15 punkte nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

   STR 1.01.08:2002  8.5 papunktyje nustatyta, kad atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį yra naujo statinio statybos tikslas. Pagal šio papunkčio nuostatas, statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

   STR 1.01.08:2002  9 punktas nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Be kitų šiame punkte nurodytų atvejų, laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai; nugriaunama dalis esamų aukštų; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

   Koks statinio projektas rengiamas, atsižvelgiant į statinio statybos rūšį, nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalys).

   Iš paklausimo duomenų neaišku kokias statybos rūšis apima projektas, tai yra paklausime nurodyta, kad vykdomas pastato rekonstravimas, griaunamas senas pastatas ir statomas naujas pastatas. Todėl teikiame konsultaciją dėl projekto rengimo bendruoju atveju, atsižvelgiant į paklausime pateiktus duomenis.

   Pirmiausia norime pažymėti, kad jeigu pastato statybos rūšis pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį ir STR 1.01.08:2002 9 punktą kvalifikuojama kaip statinio rekonstravimas, statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo metu, nelaikomi statinio griovimu. Ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu rengiamas rekonstravimo projektas. Statinio projekto rengimo etapai ir sudėtis nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR 1.04.04:2017).

   Rekonstravimo projektas rengiamas dviem etapais – techninis projektas ir darbo projektas, kai taikant Viešųjų pirkimų įstatymą statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą arba statytojui pageidaujant (STR 1.04.04:2017  11.1 papunktis). Vienu etapu rengiamas rekonstravimo techninis darbo projektas – atvejais, nenurodytais reglamento 11 punkte (STR 1.04.04:2017  12.1 papunktis).

STR 1.04.04:2017 atitinkamai 6.4 ir 6.19 papunkčiuose apibrėžta, kad: techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti; darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

   Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (STR 1.04.04:2017  15 punktas).

   Paklausime nurodyta, kad darbams atlikti buvo parengtas techninis projektas ir technologinis griovimo darbų projektas. Tačiau pagal STR 1.04.04:2017  nuostatas projekto etapas, pagal kurį atliekami statybos darbai yra darbo projektas, kai projektavimas vykdomas dviem etapais, t.y. parengiant techninį projektą ir darbo projektą. Taip pat, statybos darbai gali būti vykdomi pagal techninį darbo projektą, kadangi vadovaujantis šiuo dokumentu pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai.

   Taigi, statinio rekonstravimo atveju turi būti parengtas tiek techninis projektas, tiek darbo projektas (kai projektavimas vykdomas dviem etapais) arba techninis darbo projektas. Atvejai, kai statybos darbai turi būti vykdomi ir pagal statinio statybos rangovo (toliau – rangovas) parengtą statybos darbų technologijos projektą nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 (toliau - STR 1.06.01:2016) „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 25 punkte, tai yra, statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės [3.46] (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų [3.1] teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, po vandeniu ir kitur. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui.

   Bendruoju atveju norint nugriauti esamą ypatingąjį ar neypatingąjį pastatą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, reikalinga, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų nuostatomis, parengti griovimo projektą arba griovimo aprašą, ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio  1 dalies 7 punkto nuostatomis, gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) (leidimą nugriauti statinį). Kai nugriovus pastatą (kada pastatas laikomas nugriautu nustatyta STR 1.01.08:2002  8.5 ir 15 punktuose) jo vietoje statomas naujas pastatas, tai jo statybai turi būti parengtas naujos statybos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, jei tokio pastato statybai SLD privalomas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas. Jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims (paklausime nurodytu atveju statinio griovimas ir naujo statinio statyba), gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.

   Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos STR 1.04.04:2017 8 priede, darbo projekto sudėtis nustatyta 9 priede, techninio darbo projekto sudėtis nustatyta 10 priede, griovimo projekto sudėtis reglamentuota STR 1.04.04:2017  31 punkte, kur nurodyta, kad griovimo darbų organizavimo projektas yra griovimo projekto sudėtinė dalis. Manome, kad tuo atveju, kai rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, jungiantis statinio projektas, jo sudėčiai taikomi visoms projekte numatytoms statybos rūšims STR 1.04.04:2017 nustatyti reikalavimai.

   Kaip aukščiau nurodyta, pagal STR 1.04.04:2017  nuostatas projekto etapas, pagal kurį atliekami statybos darbai yra darbo projektas, kai projektavimas vykdomas dviem etapais, t.y. parengiant techninį projektą ir darbo projektą. Taip pat, statybos darbai gali būti vykdomi pagal techninį darbo projektą, kadangi vadovaujantis šiuo dokumentu pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai.

Taigi, rengiant pastato griovimą ir naujo pastato statybą jungiantį projektą turi būti parengtas tiek techninis projektas, tiek darbo projektas (kai projektavimas vykdomas dviem etapais) arba techninis darbo projektas. Statybos darbų technologijos projekto privalomumo atvejai nustatyti STR 1.06.01:2016  25 punkte.

   Tuo pačiu pažymime, kad statybos darbų (tarp jų ir statinio griovimo darbų) technologijos projektas ir statinio griovimo projektas nėra tapatūs. Tai yra skirtingi dokumentai, kuriems sudėties reikalavimus nustato atskiri statybos techniniai reglamentai.

   STR 1.06.01:2016  24 punkte nurodyta, kad statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas yra techninis dokumentas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. Bendruoju atveju statybos darbų technologijos projekto sudėtis pateikta Reglamento 3 priede (STR 1.06.01:2016  27 punktas). Taip pat šio reglamento 3 priede nurodyta, kad statybos darbų technologijos projektą parengia statinio statybos rangovas (subrangovas) iki statybos darbų pradžios. Rengiant statybos darbų technologijos projektą, privaloma vadovautis statinio projektu, techninio projekto sprendiniais, statybos techniniais reglamentais, įmonės statybos taisyklėmis ir kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais. Statybos darbų technologijos projekte turi būti pateikti konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sprendiniai. Jais negali būti nuorodos ar ištraukos iš darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų bei normatyvinių dokumentų.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

   Bendrovė yra pradėjusi Pastato projektavimą bei tuo tikslu dar 2013 m. ji su pasirinktu projektuotoju sudarė projektavimo darbų brangos sutartį, kuri įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos.

   Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7 punktu, Pastato projektavimo darbų pradžia yra laikoma 2013 m. <...> data.

 Be to, Pastato projektavimo tikslais <...> savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio mėnesį išdavė Bendrovei Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. <...> (toliau – Reikalavimai).

Reikalavimų išdavimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija nenustatė Reikalavimų galiojimo termino, t. y. nenumatė, jog Reikalavimai galiotų tik tam tikrą terminą.

   Nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kuri įtvirtino naują kategoriją – specialiuosius reikalavimus, kuriuos, be kita ko, sudaro ir specialieji architektūros reikalavimai. Be to, 2017-01-01 Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 23 dalyje buvo numatyta, kad specialieji reikalavimai ir prijungimo sąlygos dalioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas, o jos 24 straipsnio 24 dalyje nustatyta tokia taisyklė:

   „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.“.

   Pabrėžtina tai, kad Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo 2017-11-01. 2 straipsnio2 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti statinių projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiąsias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

   Bendrovė pažymi, kad jai šiuo metu kyla neaiškumai dėl Reikalavimų galiojimo, taip pat dėl to, kokiais teisės aktais vadovaujantis ji turėtų užbaigti pradėto Pastato projekto rengimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad:

1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savo oficialioje svetainėje yra išaiškinusi, kad iki 2017-01-01 galiojusią tvarką gautieji specialieji architektūros reikalavimai nėra prilyginami specialiesiems reikalavimams (https://vtpsi.lrv.lt/lt/naujienos/statinio-projekto-rengimo-ypatumai);

2. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje akcentuojamo principo lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio poveikio galios, reikšmę, siekiant užtikrinti teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės akytais ir pačia valstybe.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Bendrovė prašo suteikti konsultaciją šiais klausimais:

1. ar <...> savivaldybės administracijos 2013 metų lapkričio mėnesį išduotiems specialiesiems architektūros reikalavimams Nr. <...> yra taikomas nuo 2017-01-01 įsigaliojusios naujos Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 23 dalyje nurodytas terminas;

2. ar <...> savivaldybės administracijos 2013 metų lapkričio mėnesį išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. <...> yra galiojantys;

3. kokios redakcijos teisės aktus turėtų atitikti Bendrovės dar 2013 metų spalio mėnesį pradėtas rengti Pastato projektas ir kokios redakcijos teisės aktais vadovaujantis Bendrovė turėtų užbaigti rengti šį projektą.

 

ATSAKYMAS (2020-08-26, reg. Nr. 2D-11665)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

2013 metais ir iki 2016-12-31 Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta:

   3. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir:

1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams;

2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose;

3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

   Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Statybos įstatymo nauja redakcija (2016 m. birželio 30 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2573), kur 2 straipsnio 47 dalyje nustatyta, kad specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o 24 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

   2016 m. birželio 30 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573  2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Nuostatų dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų rengti statinių projektų nenumatyta.

   Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.XIII-426, kuris įsigaliojo 2017-11-01, 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti statinių projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Iki Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-426 (2017-11-01) projekto rengimui jau galiojo Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies nuostatos.

   Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad 2013 metais išduotiems specialiesiems architektūros reikalavimas netaikomas nuo 2017-01-01 įsigaliojusios naujos Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 23 dalyje nustatytas terminas. 2013 metais išduoti specialieji architektūros reikalavimai yra galiojantys. Nuo 2013 m pradėtas rengti ir šiai dienai parengtas projektas turi atitikti Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies nuostatas, tai yra, kai nėra išduoti specialieji reikalavimai (kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje) pagal aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. 22 patvirtinto Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, parengtas statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

   Ar rengiant vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos techninį darbo projektą arba techninį projektą yra privaloma rengti sklypo sutvarkymo dalį? Ar vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir STR1.04.04:2017 8 priedo 5.7. punktais, sklypo plano dalis privalo būti rengiama minėtuose projektuose, kai visi reikalingi sklypo sutvarkymo sprendiniai yra pateikiami bendrojoje dalyje?

 

ATSAKYMAS (2020-09-03, reg. Nr. 2D-12170)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 5 d. 2 p., statybą leidžiančiam dokumentui (toliau – SLD), išskyrus šio straipsnio 1 d. 8 p. nurodytą dokumentą, gauti turi būti pateikiamas šio įstatymo 24 str. 1 d. nurodytas atitinkamas statinio projektas. Šiame punkte  taip pat nurodyta, kad, jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas.

   Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1 p. nurodyta: „Savivaldybių administracijos tikrina visus statinio projektus. Tikrinama: <...> 1.12. sklypo sutvarkymo dalies ir architektūrinės dalies sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams; <...>“.

   Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR1.04.04:2017) 11 p. nustatyta, kad statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir pastato atnaujinimo (modernizavimo)  projektas rengiamas dviem etapais: statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto atveju – techninis projektas ir darbo projektas, kai taikant Viešųjų pirkimų įstatymą statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą arba statytojui pageidaujant; pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – investicijų planas (ar investicijų projektas) ir techninis darbo projektas. Pagal STR1.04.04:2017 12 p., vienu etapu rengiamas: „12.1. statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto techninis darbo projektas – atvejais, nenurodytais reglamento 11 punkte; <...> 12.5. vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus nesudėtinguosius) – techninis darbo projektas, reglamento 11 punkte nenurodytais atvejais“.

   Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (STR1.04.04:2017 15 p.).

   STR1.04.04:2017 24 p. nurodyta, kad techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, SLD gauti ir darbo projektui parengti. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką.

    Atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį, turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių, statinio architektūros, aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus (STR1.04.04:2017 27 p.).

   Bendruoju atveju pagal STR1.04.04:2017 8 priedo 2 p. techninio projekto sudedamosios dalys yra: „2.1. bendroji; 2.2. sklypo sutvarkymas (sklypo planas);  2.3. architektūrinė; <...>“. Šio priedo 5 p. nurodyta, kad „5. Bendrąją dalį sudaro: <...> 5.7. Brėžiniai: <...> 5.7.4. sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planas (M 1:200–1:500) <...>“.

   STR1.04.04:2017 8 priedo 6 p. nurodyta, kad sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai. Sklypo sutvarkymo dalies sprendinių dokumentai išvardyti 7 p. Projekto bendrosios dalies brėžinys – sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planas – tik vienas iš sklypo sutvarkymo dalies sprendinių dokumentų (7.4.4 p.).

   Techninio darbo projekto sudėtis pateikta STR1.04.04:2017 10 priede, nurodant, kad „1. Techninis darbo projektas susideda iš: 1.1. bendrosios dalies: 1.1.1. bendrųjų duomenų ir brėžinių (reglamento 8 priedo 5 papunktis); 1.2. projekto dalių sprendinių (reglamento 8 priedo 2.2–2.20 papunkčiai), kurių dokumentai yra: 1.2.1. bendrieji sprendinių duomenys; <...>“.

   Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad bendruoju atveju rengiant vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos techninį darbo projektą ar techninį projektą turi būti rengiama ir sklypo sutvarkymo dalis. Tačiau, atsižvelgdami į Statybos įstatymo 27 str. 5 d. nuostatas, kurios nustato kartu su prašymu išduoti SLD privalomus pateikti dokumentus, ir įstatymo viršenybę statybos techninių reglamentų (šiuo atveju – STR 1.05.01:2017) atžvilgiu, manome, kad, teikiant statinio projektą SLD gauti, sklypo sutvarkymo dalį (jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių) pateikti neprivaloma. Kartu su prašymu išduoti SLD teikiamoje projekto bendrojoje dalyje turi būti brėžinys – STR 1.04.04:2017 7.4.4 p. nurodytos sudėties sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planas.

  Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

   Prašome išaiškinimo dėl kelių apsaugos zonų nustatymo:

   Rengiamas detaliojo plano, patvirtinto 2004 m., koregavimas statinio projekto rengimo metu. Esamame detaliajame buvo nustatyta kelio sanitarinė apsaugos zona. Kelių apsaugos zonos yra registruotos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.

   Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnį: kelių apsaugos zonų dydis:

1. Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 m metrų į abi puses nuo kelio briaunų.

2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 m metrų į abi puses nuo kelio briaunų.

   Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 4 punktu: <> (t. y. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“).

   Ar gatvėms, kurios sutampa su valstybinės reikšmės keliais miestuose, turi būti nustatomos kelio apsaugos zonos?

 

ATSAKYMAS (2020-09-14, reg. Nr. 2D-12784)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimo „Ar gatvėms, kurios sutampa su valstybinės reikšmės keliais miestuose, turi būti nustatomos kelio apsaugos zonos?

          Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d. gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą.

          Šio įstatymo 12 str. nustatyta, kad siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio (nepriklausomai kur jis yra) briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Kelių apsaugos

zonų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

   Nei Kelių įstatyme, nei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų  įstatyme nėra nustatyta išimčių, kai kelio apsaugos zonos galėtų būti nenustatomos, taip pat nenumatyta ir jų tikslinimo galimybių.

Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (1 p.). Jis nereglamentuoja kelių apsaugos zonų. Reglamente pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kurio nuostatos perkeltos į 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų  įstatymą.

   Papildomai informuojame, kad, kaip numatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų  įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti, rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

   Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 1.1.4 punkte nurodyta, kad į darbo projekto sudėtį patenka „projektinių sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ar elementų, kelio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti (išskyrus gamyklinius brėžinius ir brėžinius statybos produktams už kuriuos atsako gamintojas)“. To paties priedo 3.4.9 punktas nurodo, kad į darbo projekto konstrukcijų dalies sudėtį patenka „užduotys gamykliniams brėžiniams rengti. Surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai įrodant, kad techniniame projekte numatyti gaminiai armuojami M 1:5 – M 1:20)“.

   Prašome paaiškinti, ar yra reglamentuota užduočių gamykliniams brėžiniams rengti sudėtis ir kokia būtent informacija bei kokiu detalumu turėtų būti pateikiama tokiose užduotyse (ar, pvz. tokioje užduotyje pakanka nurodyti laikančiosios armatūros kiekį, pateikti armavimo schemą, kurioje nurodomas laikančios armatūros skerspjūvio plotas ir išdėstymas) ir ar šios užduoties (brėžinio) pakaks įrodyti, kad surenkami gaminiai yra armuoti, kaip numatyta techniniame projekte.

   Taip pat prašome paaiškinti, ar darbo projekto sudėtį reglamentuojantis statybos techninio reglamento priedas yra taikytinas taip pat ir techninio darbo projekto rengimo atveju.

 

ATSAKYMAS (2020-09-24, reg. Nr. 2D-13450)

 

   Atsakydami į paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Dėl prašymo paaiškinti, „ar yra reglamentuota užduočių gamykliniams brėžiniams rengti sudėtis ir kokia būtent informacija bei kokiu detalumu turėtų būti pateikiama tokiose užduotyse <...>“.

   Remiantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 14 punkto nuostatomis, darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai. Jei reikia, gamintojas pagal darbo projekto brėžinius parengia brėžinius gamybai.

   Pagal Reglamento 9 priedo 1 punkto,  nustatančio darbo projekto sudėtį, 1.1.4 papunktį, darbo projekte pateikiami projektinių sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti (išskyrus gamyklinius brėžinius). Šio priedo 3 punkte nurodyta darbo projekto konstrukcijų dalies sudėtis, 3.4 papunktyje išvardijant brėžinius ir nurodant, kad „parengiami sprendinių brėžiniai statybos (montavimo) darbams vykdyti, inžinerinėms sistemoms įrengti (išskyrus montavimo brėžinius): <...> 3.4.9. užduotys gamykliniams brėžiniams rengti, surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai įrodant, kad techniniame projekte numatyti gaminiai armuojami M 1:5–M 1:20); <...>“.

   Reglamentas nenustato užduočių gamykliniams brėžiniams rengti privalomos sudėties, surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžinių detalumo. Todėl manome, kad šie darbo projekto dokumentai turi būti parengti taip, kad vienareikšmiai įrodytų, jog techniniame projekte numatytos konkrečios gamyklinės konstrukcijos armuojamos, t. y., turi būti pateikiami konkrečių surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai (M 1:5–M 1:20), parengti pagal tokiems brėžiniams keliamus reikalavimus. Inspekcija teisės aktais neįgaliota vertinti projekto dokumentų ar  sprendinių (šiuo atveju – užduoties gamykliniams brėžiniams rengti). Projektuotojui abejojant dėl pateikiamos užduoties sudėties ir brėžinių detalumo, manome, kad tikslinga šiuos užduoties aspektus aptarti su gamyklinius brėžinius rengiančiu gamintojo atstovu.

   Dėl prašymo paaiškinti, „ar darbo projekto sudėtį reglamentuojantis statybos techninio reglamento priedas yra taikytinas taip pat ir techninio darbo projekto rengimo atveju“.

   Reglamento atitinkamai 6.4 ir 6.19 p. apibrėžta, kad: techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti; darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

   Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (Reglamento 15 p.).

   Reglamento 10 priede nurodyta, jog „techninis darbo projektas susideda iš:

1.1. bendrosios dalies:

1.1.1. bendrųjų duomenų ir brėžinių (reglamento 8 priedo 5 papunktis);

1.2. projekto dalių sprendinių (reglamento 8 priedo 2.2–2.20 papunkčiai), kurių dokumentai yra:

1.2.1. bendrieji sprendinių duomenys;

1.2.2. sprendinių aiškinamieji raštai;

1.2.3. sprendinių detalūs skaičiavimai;

1.2.4. sprendinių techninės specifikacijos;

1.2.5. sprendinių brėžiniai;

1.3. specifinėje aplinkoje ar ypatingomis sąlygomis naudojamų statinio elementų ir inžinerinių sistemų naudojimo instrukcijų;

1.4. pasirengimo statybai darbų ir statybos darbų organizavimo (reglamento 8 priedo 46 papunktis) dalies;

1.5. sąnaudų kiekių žiniaraščių“.

   Pagal Reglamento 8 priedo, nustatančio techninio projekto sudedamąsias dalis ir šių dalių sudėtį bendruoju atveju,  1 p., šio priedo nuostatos taip pat gali būti taikomos rengiant techninį darbo projektą.

   Techninio darbo projekto sudėtį nustatančio Reglamento 10 priedo 1.2 p. nurodyta, kad techninis darbo projektas, be kita ko, susideda iš projekto dalių sprendinių (Reglamento 8 priedo 2.2–2.20 papunkčiai). Reglamento 8 priede yra nustatyta techninio projekto sudėtis, tačiau 8 priedo 1 p. numatyta, kad šio priedo nuostatos taip pat gali būti taikomos rengiant techninį darbo projektą.

   Sistemiškai vertindami Reglamento nuostatas, manome, kad rengiant techninį darbo projektą, vadovaujamasi 10 ir 8 prieduose nustatytais sudėties reikalavimais, o projekto dalių sprendinių dokumentuose esantys bendrieji sprendinių duomenys, sprendinių aiškinamieji raštai, sprendinių detalūs skaičiavimai, sprendinių techninės specifikacijos, sprendinių brėžiniai parenkami tokio detalumo, kad būtų įgyvendinti tiek techninio projekto, tiek darbo projekto tikslai, nurodyti Reglamento 13 ir 14 punktuose. Kiekvienu konkrečiu atveju projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis statytojo (užsakovo) ir projektuotojo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartimi. Šioje sutartyje gali būti susitarta dėl konkretaus statinio projekto sprendinių detalumo (taip pat ir pagal Reglamento 9 priede nurodytą darbo projekto sudėtį).

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

   Statybos leidimas vykdyti rekonstravimo darbus gautas 2007 m., turint tuo metu esančio bendrasavininko sutikimą. Statybos užbaigiamos tik 2019 m. Dar iki pridavimo, davęs sutikimą bendraturtis turtą pardavė kitam asmeniui. Statytojas, rekonstruojamo turto bendrasavininkas, dėl turto pardavimo neprieštaravo ir atsisakė savo pirmumo teisės pirkti turto dalį.

   Teikiame klausimą. Ar galima koreguoti projektą, be dabar esančio bendrasavininko sutikimo, jei projekto korektūra pažeidžia naujo bendraturčio interesus? Darom prielaidą, kad esminiai statinio reikalavimai nebuvo pažeisti.

 

ATSAKYMAS (2020-09-04, reg. Nr. 2D-12301)

 

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

   Taigi pagal pirmiau nurodytą CK 4.75 str. 1 d. patys bendraturčiai sprendžia visus klausimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Tik tuo atveju, kai nesutariama, kaip tokia teisė turėtų būti įgyvendinama, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

   Pažymėtina, kad statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato papildomo (pakartotinio) statinio bendraturčio rašytinio sutikimo (šiuo atveju pasikeitusio statinio dalies savininko sutikimo), jeigu keičiamiems statinio projekto sprendiniams neprivaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka.

   Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas nuostatas bei į paklausime pateiktą informaciją ir atsakant į klausimą, ar galima koreguoti projektą, be dabar esančio bendrasavininko sutikimo jei projekto korektūrą pažeidžia naujojo bendraturčio interesus?, manytina, jog keičiant bendrosios nuosavybės teise valdomo statinio projekto sprendinius, kuriems neprivalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, turi būti vadovaujamasi CK 4.75 str. 1 d. nustatyta tvarka, t. y. patys bendraturčiai bendru sutarimu turėtų sutarti dėl statinio projekto sprendinių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, o kilus nesutarimams, ginčus spręsti teismine tvarka.

   Tačiau, jeigu keičiamiems statinio projekto sprendiniams privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas (keičiant esminius statinio projekto sprendinius (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 p.), tai pagal Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 d. statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalomas statinio (jo dalies) bendraturčių (nagrinėjamu atveju pasikeitusio statinio dalies savininko) rašytinis sutikimas.

   Atkreipiame dėmesį, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 ir 49 p. projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nurodytus esminius statinių reikalavimus, esminius architektūros reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, o projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

Elektros perdavimo tinklus valdanti bendrovė (toliau – EB) sutiko, kad žemės sklype būtų statomi keturi gyvenamieji namai. Pradėti rengti jų projektai.

Vėliau, 2020-01-01 įsigaliojo  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – įstatymas), kurio 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose. Motyvuodama šia teisės akto nuostata EB atšaukė ankstesnį sutikimą dėl gyvenamųjų namų statybos.

Prašome išaiškinti, ar EB privalo laikytis ankstesnio, iki įstatymo įsigaliojimo, duoto sutikimo ir suderinti jį atitinkantį parengtą gyvenamųjų namų projektą.

 

 

ATSAKYMAS (2020-09-30, Nr. (9.12)- 2D-13767)

 

Aplinkos ministerija pavedė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – Inspekcija) atsakyti į ministerijai adresuotą Jūsų paklausimą. Atsakydami pagal Inspekcijos kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo  klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato projektus derinančių, sutikimus duodančių subjektų veiksmų vertinimo ar išvadų dėl jų pateikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl teisės aktų nuostatų, susijusių su paklausime nurodyta situacija, taikymo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios, kultūros, mokslo, gydymo, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės, viešbučių, transporto, sporto paskirties pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose. Be to, šio įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.

Paklausime nurodoma, jog statinio projektas pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo. Todėl manome, kad, kaip nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje, projektas turi atitikti 2020-01-01 įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio, nustatančio specialiąsias žemės naudojimo sąlygas elektros tinklų apsaugos zonose, nuostatos nenumato galimybės statyti pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose, gavus šių tinklų valdytojų ar naudotojų sutikimą.

Jeigu statinio projektui rengti išduoti specialieji reikalavimai, jie laikytini privalomuoju projekto rengimo dokumentu (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Tokiu atveju statytojas (užsakovas) privalo kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Už specialiųjų reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 24 str. 18 d.).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

 

Keliai įrengti iki 1990 metų, tačiau neatlikti jų kadastriniai matavimai, jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Prašome paaiškinti, ar galima tokius statinius rekonstruoti ir po rekonstravimo atlikti jų kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

 

 

ATSAKYMAS (2020-10-01, Nr. (9.12)- 2D-13909 )

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 2 d. nuostatomis, statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.27 str. 2 d. įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Įstatymo 28 str. 5 d. nustatyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti NTR ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

Pagal Įstatymo 27 str. 16 d. 2 p., statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) išdavimo procedūros neatliekamos ir SLD neišduodamas, jeigu prašantis išduoti SLD asmuo neturi teisės būti statytoju pagal Įstatymo 3 str. 2 d.  1 ir 3 punktų reikalavimus.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 53-54 p. nuostatomis, SLD, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). SLD, suteikiantys teisę remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus NTR ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima.

Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, manytina, kad statytojas gali rekonstruoti ar remontuoti tik tokį statinį, kurio statyba užbaigta ir kuris yra įregistruotas NTR, ir statytojas turi daiktines teises į šį statinį. Kitu atveju turėtų būti rengiamas naujo statinio statybos projektas, jei statytojas atitinka statytojo teisei įgyvendinti Įstatymo 3 str. 2 d.  nustatytus reikalavimus ir tokio naujo statinio statyba toje teritorijoje pagal galiojančius teisės aktus yra galima.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 yra patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (toliau – Sąrašas). Sąraše nurodyti dokumentai, teiktini NTR tvarkytojui registruojant iki šiol neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo.

Konsultacijos dėl Sąrašo nuostatų taikymo konkrečiu atveju ir klausimų, susijusių su nekilnojamųjų daiktų (susisiekimo komunikacijų) ir daiktinių teisių (nuosavybės teisės, valdymo teisės ir pan.) į juos teisinės registracijos, siūlome kreiptis į VĮ Registrų centrą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

 

KLAUSIMAS

 

Buvo parengtas ypatingojo statinio kapitalinio remonto projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) leidimas atlikti kapitalinį remontą.

Įvykdžius statybos darbus buvo  patvirtinta deklaracija apie kapitalinio remonto užbaigimą ir darbai 100 proc. baigtumo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Po šios registracijos buvo išleista projekto A ir B laidos, SLD nereikėjo, dalinis kapitalinio remonto baigtumas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Statytojas užsakė parengti projekto laidą C, projektas parengtas, atlikta jo ekspertizė.

Ar teisingai pasielgta, kad kapitaliniam remontui po statybos užbaigimo procedūros buvo išleistos A, B ir C projekto laidos?

Projekto ekspertams ir VĮ Registrų centrui šis žymuo tiko..

Ar planuojamus darbus (C laidos) bus galima užbaigti užpildžius deklaraciją ir registruojat registrų centre?

 

ATSAKYMAS (2020-10-01, Nr. (9.12)- 2D-13925)

 

Aplinkos ministerijos pavedimu atsakydami į Jūsų prašyme išdėstytus klausimus, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas prašyme, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje įtvirtinta: Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus (toliau – SLD).

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punkte nurodyta: <...>. Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, turi būti rengiamas naujos laidos projektas. <...>“.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 12 punkte reglamentuota, kad statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - reglamentas) 10.3 papunktyje nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą  – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus  reglamento 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

Apibendrindami nurodytas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgdami į tai, kad naujos laidos projektas rengiamas iki statybos užbaigimo procedūrų keičiant esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, ir į tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai pagal statinio projekto sprendinius užbaigti, manome, kad projektas, pagal kurį atlikti visi statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūra, yra įgyvendintas, todėl negali būti tęsiamas rengiant naują laidą. Naujai planuojamiems statybos darbams rengiamas naujas projektas pagal atitinkamą statybos rūšį.

Kai po statybos užbaigimo procedūrų vykdomi kapitalinio ar paprastojo remonto darbai, kuriems neprivalomas SLD ir projektas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, užbaigus statybos darbus surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri Inspekcijoje netvirtinama ir neregistruojama.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

 

Ar privaloma atlikti geologinius tyrimus siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą rengiant susisiekimo komunikacijos - kelio (statinio kategorija – neypatingas) rekonstrukcijos projektą, kurio tikslas nugriauti dalį kelio dalies? Nugriauto kelio vietoje statybos neplanuojamos.

 

ATSAKYMAS (2020-10-20, Nr. (9.12)- 2D-15101)

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad „statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (<...> statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais <...>); galiojančiais teisės aktais“.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (toliau – STR 1.04.02:2011) 46 p. nuostatomis, projektiniai inžineriniai geologiniai tyrimai (toliau – IGG tyrimai) privalomi statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektams, taip pat kapitalinio remonto projektams, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, rengti. Projektiniai IGG tyrimai rekomenduojami atlikti ir statinio statybos pagrindimui, projektiniams pasiūlymams, statinio statybos būdui parinkti ir galimybių studijai bei konkursinei dokumentacijai.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 8 priedo 5 p. nustatyta bendrosios dalies sudėtis ir pagal šiame punkte bendrajai daliai nustatytus sudėties reikalavimus bendrojoje techninėje specifikacijoje turi būti pateikti nurodymai, reikalavimai dėl reikalingų žemės sklypo tyrimų (rengiant darbo projektą ir (ar) statybos metu), tarp jų ir dėl IGG tyrimų (STR 1.04.04:2017  5.4.2, 5.4.2.2 p.).

Ypatingųjų statinių projektuose – statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto apie šios ataskaitos vertinimą ir priėmimą kopija yra statinio projekto bendrosios dalies priedas (STR 1.04.04:2017  5.6.41 p.). Neypatingųjų statinių projektų bendrosios dalies sudėtyje ši ataskaita nenumatyta. Pagal STR 1.04.04:2017  8 priedo 9.6 p., statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre (projekto vadovo parašu patvirtinta dokumento kopija be asmens duomenų) yra statinio projekto konstrukcijų dalies sudėties dokumentas.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 2 p., jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas.

Savivaldybių administracijos, pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 p. joms suteiktą kompetenciją, turi pareigą patikrinti ar ypatingojo statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre, Lietuvos geologijos tarnybos rašto apie šios ataskaitos vertinimą ir priėmimą kopija. Be to, remiantis šio priedo 1.13 p., savivaldybių administracijos taip pat tikrina, ar statinio projektas parengtas pagal STR 1.04.04:2017 nustatytą tvarką.

Apibendrindami, tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimo „Ar „privaloma atlikti geologinius tyrimus siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą rengiant susisiekimo komunikacijos - kelio (statinio kategorija – neypatingas) rekonstrukcijos projektą, kurio tikslas nugriauti dalį kelio dalies? Nugriauto kelio vietoje statybos neplanuojamos:

- rengiant neypatingojo statinio rekonstravimo projektą IGG tyrimai privalomi. STR 1.04.02:2011 46 p. išimčių nenumatyta;

- neypatingojo statinio rekonstravimo projekto bendrosios dalies bendrojoje techninėje specifikacijoje turi būti pateikti nurodymai, reikalavimai dėl reikalingų žemės sklypo tyrimų (rengiant darbo projektą ir (ar) statybos metu), tarp jų ir dėl IGG tyrimų. Šie duomenys pateikiami atsižvelgiant į STR 1.04.02:2011 46 p. nuostatas dėl IGG tyrimų privalomumo;

- IGG tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre pateikiama neypatingojo statinio projekto konstrukcijų dalyje, kuri gali būti neteikiama kartu su prašymu išduoti SLD, jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių ir pateikiamos bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys.

Pažymėtina, jog statinio projektuotojas, vykdydamas pareigą pasirašyti statinio projektą,  prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 16 str. 5 d. 3 p.).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Ar rengiant neypatingojo statinio statybos projektą reikia bendrojoje dalyje pateikti pamatų schemą arba planą?

 

ATSAKYMAS (2020-11-05, Nr. (9.12)- 2D-16052)

Atsakydami į paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Klausiate, „ar rengiant neypatingojo statinio statybos projektą reikia bendrojoje dalyje pateikti pamatų schemą arba planą?“, nenurodant, ar statinio statybos projektas rengiamas vienu (techninis darbo projektas), ar dviem etapais (techninis projektas ir darbo projektas).

Statinio projekto rengimo tvarką (įskaitant projekto dalių sudėtį) nustato statybos techninis reglamentas STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas).

Techninio projekto sudedamosios dalys nurodytos Reglamento 8 priede. Šio priedo II skyriuje nurodyta techninio projekto sudedamųjų dalių, tarp jų 5 punkte – bendrosios dalies, sudėtis. Šio punkto 5.7 papunktyje išvardyti pateikiami brėžiniai, 5.7.7 papunktyje nurodant „pamatų schema ar planas, laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo schema (ypatingųjų statinių projektuose)“.

Mūsų nuomone, tai turėtų būti suprantama taip, kad tiek neypatingųjų, tiek ir ypatingųjų statinių statybos projektų bendrojoje dalyje turi būti pateikiama pamatų schema ar planas, o ypatingųjų statinių projektuose – papildomai ir laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo schema.

Pažymėtina, jog techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (Reglamento 15 p.).

Reglamento 10 priede nurodyta, jog „techninis darbo projektas susideda iš:

1.1. bendrosios dalies:

1.1.1. bendrųjų duomenų ir brėžinių (reglamento 8 priedo 5 papunktis); <...>“.

Todėl manome, kad ir tuo atveju kai neypatingojo statinio statybos projektas rengiamas vienu etapu, projekto bendrosios dalies sudėtyje turi būti Reglamento 8 priedo 5.7 papunktyje numatyti brėžiniai, tarp jų –  pamatų schema ar planas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

1. Ar galima be projekto užsakovo ir/arba statytojo sutikimo ir žinios atlikti projekto bendrąją ekspertizę?

2.Ar be projekto užsakovo ir/arba statytojo sutikimo ir žinios atlikta projekto bendroji ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas yra galiojantys?

 

ATSAKYMAS (2021-03-03, Nr. (9.12)- 2D-3329)

Atsakydami į Jūsų paklausime išdėstytus klausimus, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas rašte, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Bendrosios ir dalinių projekto ekspertizių užsakovas (neatsižvelgiant ar ji privaloma, ar inicijuota statytojo) yra statytojas; statytojas sudaro sutartį su projekto ekspertizės rangovu pasirinkdamas vieną iš nurodytų atvejų: su vienu rangovu bendrajai projekto ekspertizei ir dalinėms (visų projekto dalių) ekspertizėms atlikti; su atskirais rangovais, iš kurių vienas atlieka projekto bendrąją, kiti (vienas ar keli) – dalinę (-es) projekto ekspertizę (-es)[1].

Todėl manome, kad, nesudarius su statytoju ekspertizės rangos sutarties, atlikta bendroji projekto ekspertizė ir šios ekspertizės aktas neturi teisinio pagrindo.

Pažymime, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai)[2].

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

 

[1] Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 126 punkto nuostata.

[2] Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis.

KLAUSIMAS

Statytojas nori keisti nebaigto statyti pastato paskirtį į gydymo paskirties pastatą. Šiuo metu pastatas yra komercinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype. Pastatas bus statomas ir išlaikomas iš privačių lėšų. Pagal LR Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu patvirtintą žemės naudojimo būdų turinio aprašą (2015-04-17 redakcija) gydymo paskirties pastatams  yra  skirti visuomeninės paskirties naudojimo būdo žemės sklypai (p.18).

Prašome išaiškinimo, ar privačių gydymo įstaigų pastatai (statomi ir išlaikomi iš privačių lėšų) gali būti komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype?

 

 

ATSAKYMAS (2021-03-30, Nr. (9.12)-2D-4822)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo  Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) (toliau – Aprašas), 18 punkte nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas visuomeninės paskirties teritorijos, skirti:

- valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti;

- religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai;

- socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams;

- gydymo paskirties pastatams;

- sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams;

- specialiosios paskirties statiniams.

Aprašo pastaboje nurodyta, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

Taigi gydymo paskirties pastatas, nepriklausomai nuo to, iš kokių lėšų jis statomas ir išlaikomas, gali būti tik kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas visuomeninės paskirties teritorijos. Todėl manome, kad žemės sklype, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, nebaigto statyti pastato paskirtį galima pakeisti į gydymo paskirtį, teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo naudojimo būdą pakeitus į visuomeninės paskirties teritorijos (arba nustačius papildomai tokį žemės sklypo naudojimo būdą, jeigu tokia galimybė numatyta galiojančiame teritorijų planavimo dokumente).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar privaloma daugiabučiame gyvenamame name, pritaikyti laiptinės elementus neįgalliųjų poreikiams, kai vertikaliam judėjimui ir prieinamumui į visus statinio aukštus ir lygius, įrengiami liftai taikant STR 2.03.01:2019 "Statinių prieinamumas" ir ISO21542:2011.

 

 

ATSAKYMAS (2021-04-28, Nr. (9.12)-2D-6704)

Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Todėl teikiame konsultaciją apie galiojantį teisinį reguliavimą bendruoju atveju, esant paklausime nurodytoms aplinkybėms.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 198 p. nurodyta, kad laiptinių ir jų elementų matmenys pateikti 11 lentelėje. Šio reglamento 170 p. nustatyta, kad „daugiabučių gyvenamųjų pastatų visi įėjimai į pastatus, pandusai, įėjimo į butus durys bei liftai projektuojami vadovaujantis STR 2.03.01:2001“ (nurodytas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 nuo 2020-01-01 yra pakeistas STR 2.03.01:2019).

Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau –Reglamentas) nurodyta, kad:

„28. Vertikaliojo judėjimo sistemą sudaro laiptai, liftai, nuožulnos, eskalatoriai, slenkantys takai (judamieji perėjimo takai), keliamosios platformos. Vertikaliojo judėjimo sistema įrengiama vadovaujantis ISO 21542:2011 12 skyriumi. Jei slenkančių takų nuolydis daugiau kaip 6 procentai, turi būti įrengiamas liftas, vadovaujantis šio Reglamento IX skyriumi.

29. Laiptai įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 13 skyriuje nustatytais reikalavimais.

30. Turėklai takuose su pakopomis, nuolaidžiuose takuose, nuožulnose ir laiptuose įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 14 skyriuje  nustatytais reikalavimais.

32. Prieinamumui į visus statinio aukštus ir lygius liftai įrengiami taikant Reglamentą ir standartą LST EN 81-70:2018.“

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad liftas yra viena iš vertikaliojo judėjimo priemonių. Teisės aktuose nenurodyta, kad neprivaloma pritaikyti laiptinės elementus neįgaliųjų poreikiams, jeigu prieinamumui į visus statinio aukštus ir lygius, vadovaujantis Reglamento ir standarto LST EN 81-70:2018 nuostatomis, įrengtas liftas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Pagal Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymo nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą (priėmimo data 2021-01-12, Įstaigos suteiktas nr. XIV-158), 20 straipsnio 8 punktą „kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.“

To pačio įstatymo 26 straipsnio punktas nr. 7 skelbia, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.“

Pagal Statybos įstatymo 24 strapsnio 24 dalį „statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.“

Klausimas.

Prašau pateikti išaiškinimą, ar turint iki 2021.07.01 išduotus specialiuosius reikalavimus, kuriuose nustatyti specialieji reikalavimai gyvenamosios (vienbučių/dvibučių) paskirties žemės sklype statyti daugiau nei vieną vieno buto gyvenamąjį namą, statinio projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti bus galima pateikti po 2021.07.01, tarkime 2022.07.01 ir toks projektas turės būti nagrinėjamas pagal specialųjų reikalavimų išdavimo dieną galiojusius statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tokiu atveju sklype bus galima projektuoti daugiau nei vieną vieno ar dviejų butų pastatą (tiek, kiek bus numatyta išduotuose specialiuosiuose reikalavimuose)?

Prašau atsakyti raštu.

 

 

 

ATSAKYMAS (2021-05-06, Nr. (9.12)-2D-7233)

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TP įstatymas) 20 straipsnio 8 dalies nuostata, kad „kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip“, įsigalios 2021-07-01.

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias TP įstatymo nuostatas. 

          Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 punktu, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

          Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateiktą apibrėžtį specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

          Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimo „ar turint iki 2021.07.01 išduotus specialiuosius reikalavimus, kuriuose nustatyti specialieji reikalavimai gyvenamosios (vienbučių/dvibučių) paskirties žemės sklype statyti daugiau nei vieną vieno buto gyvenamąjį namą, statinio projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti bus galima pateikti po 2021.07.01, tarkime 2022.07.01 ir toks projektas turės būti nagrinėjamas pagal specialųjų reikalavimų išdavimo dieną galiojusius statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tokiu atveju sklype bus galima projektuoti daugiau nei vieną vieno ar dviejų butų pastatą (tiek, kiek bus numatyta išduotuose specialiuosiuose reikalavimuose)?“.

          Jeigu statinio projektas bus parengtas pagal iki 2021-07-01 išduotus specialius reikalavimus (kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje), parengtus pagal iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusias TP įstatymo nuostatas, o prašymas išduoti SLD teikiamas 2021-07-01 ar vėliau, tai statinio projekto sprendiniai turės atitikti iki 2021-07-01 išduotus specialiuosius reikalavimus ir tuo metu galiojusių kitų teisės aktų reikalavimus. Jeigu minėtuose specialiuosiuose reikalavimuose nustatyta, kad žemės sklype galima projektuoti ir statyti ne vieną gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatą, tai  statinio projekte ir gali būti numatyti specialiuosiuose reikalavimuose nustatyto pastatų skaičiaus sprendiniai, jei tokia statyba konkrečiu atveju neprieštaraus teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų reikalavimams.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Pagal Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymo nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą (priėmimo data 2021-01-12, Įstaigos suteiktas nr. XIV-158), 20 straipsnio 8 punktą „kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.“

To pačio įstatymo 26 straipsnio punktas nr. 7 skelbia, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.“

Pagal Statybos įstatymo 24 strapsnio 24 dalį „statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.“

Klausimas.

Prašau pateikti išaiškinimą, ar turint iki 2021.07.01 išduotus specialiuosius reikalavimus, kuriuose nustatyti specialieji reikalavimai gyvenamosios (vienbučių/dvibučių) paskirties žemės sklype statyti daugiau nei vieną vieno buto gyvenamąjį namą, statinio projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti bus galima pateikti po 2021.07.01, tarkime 2022.07.01 ir toks projektas turės būti nagrinėjamas pagal specialųjų reikalavimų išdavimo dieną galiojusius statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tokiu atveju sklype bus galima projektuoti daugiau nei vieną vieno ar dviejų butų pastatą (tiek, kiek bus numatyta išduotuose specialiuosiuose reikalavimuose)?

Prašau atsakyti raštu.

 

 

 

ATSAKYMAS (2021-05-06, Nr. (9.12)-2D-7233)

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TP įstatymas) 20 straipsnio 8 dalies nuostata, kad „kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip“, įsigalios 2021-07-01.

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias TP įstatymo nuostatas. 

          Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 punktu, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

          Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateiktą apibrėžtį specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

          Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimo „ar turint iki 2021.07.01 išduotus specialiuosius reikalavimus, kuriuose nustatyti specialieji reikalavimai gyvenamosios (vienbučių/dvibučių) paskirties žemės sklype statyti daugiau nei vieną vieno buto gyvenamąjį namą, statinio projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti bus galima pateikti po 2021.07.01, tarkime 2022.07.01 ir toks projektas turės būti nagrinėjamas pagal specialųjų reikalavimų išdavimo dieną galiojusius statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tokiu atveju sklype bus galima projektuoti daugiau nei vieną vieno ar dviejų butų pastatą (tiek, kiek bus numatyta išduotuose specialiuosiuose reikalavimuose)?“.

          Jeigu statinio projektas bus parengtas pagal iki 2021-07-01 išduotus specialius reikalavimus (kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje), parengtus pagal iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusias TP įstatymo nuostatas, o prašymas išduoti SLD teikiamas 2021-07-01 ar vėliau, tai statinio projekto sprendiniai turės atitikti iki 2021-07-01 išduotus specialiuosius reikalavimus ir tuo metu galiojusių kitų teisės aktų reikalavimus. Jeigu minėtuose specialiuosiuose reikalavimuose nustatyta, kad žemės sklype galima projektuoti ir statyti ne vieną gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatą, tai  statinio projekte ir gali būti numatyti specialiuosiuose reikalavimuose nustatyto pastatų skaičiaus sprendiniai, jei tokia statyba konkrečiu atveju neprieštaraus teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų reikalavimams.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Pagal Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymo nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą (priėmimo data 2021-01-12, Įstaigos suteiktas nr. XIV-158), 20 straipsnio 8 punktą „kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.“

To pačio įstatymo 26 straipsnio punktas nr. 7 skelbia, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.“

Pagal Statybos įstatymo 24 strapsnio 24 dalį „statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.“

Klausimas.

Prašau pateikti išaiškinimą, ar turint iki 2021.07.01 išduotus specialiuosius reikalavimus, kuriuose nustatyti specialieji reikalavimai gyvenamosios (vienbučių/dvibučių) paskirties žemės sklype statyti daugiau nei vieną vieno buto gyvenamąjį namą, statinio projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti bus galima pateikti po 2021.07.01, tarkime 2022.07.01 ir toks projektas turės būti nagrinėjamas pagal specialųjų reikalavimų išdavimo dieną galiojusius statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tokiu atveju sklype bus galima projektuoti daugiau nei vieną vieno ar dviejų butų pastatą (tiek, kiek bus numatyta išduotuose specialiuosiuose reikalavimuose)?

Prašau atsakyti raštu.

 

 

 

ATSAKYMAS (2021-05-06, Nr. (9.12)-2D-7233)

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TP įstatymas) 20 straipsnio 8 dalies nuostata, kad „kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip“, įsigalios 2021-07-01.

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias TP įstatymo nuostatas. 

          Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 punktu, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

          Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateiktą apibrėžtį specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

          Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimo „ar turint iki 2021.07.01 išduotus specialiuosius reikalavimus, kuriuose nustatyti specialieji reikalavimai gyvenamosios (vienbučių/dvibučių) paskirties žemės sklype statyti daugiau nei vieną vieno buto gyvenamąjį namą, statinio projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti bus galima pateikti po 2021.07.01, tarkime 2022.07.01 ir toks projektas turės būti nagrinėjamas pagal specialųjų reikalavimų išdavimo dieną galiojusius statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tokiu atveju sklype bus galima projektuoti daugiau nei vieną vieno ar dviejų butų pastatą (tiek, kiek bus numatyta išduotuose specialiuosiuose reikalavimuose)?“.

          Jeigu statinio projektas bus parengtas pagal iki 2021-07-01 išduotus specialius reikalavimus (kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje), parengtus pagal iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusias TP įstatymo nuostatas, o prašymas išduoti SLD teikiamas 2021-07-01 ar vėliau, tai statinio projekto sprendiniai turės atitikti iki 2021-07-01 išduotus specialiuosius reikalavimus ir tuo metu galiojusių kitų teisės aktų reikalavimus. Jeigu minėtuose specialiuosiuose reikalavimuose nustatyta, kad žemės sklype galima projektuoti ir statyti ne vieną gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatą, tai  statinio projekte ir gali būti numatyti specialiuosiuose reikalavimuose nustatyto pastatų skaičiaus sprendiniai, jei tokia statyba konkrečiu atveju neprieštaraus teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų reikalavimams.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Šiuo metu planuojamas rengti 110 kV skirstyklos rekonstravimo techninis projektas. Srstyklą sudaro įregistruotiNekilnojamojo turto registre statiniai: Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai. Aprašymas / pastabos (tvora (t5) - 205,65 kv.m, žaibolaidis (ž3, ž4), įrenginių atramos (s2) - 21vnt., įrenginių pamatai (s3) - 5 vnt., kabelių kanalai - 62,50m, portalų atramos (p1, p2) -16 vnt.)“. Projekte numatoma rekonstruoti esamą 110 kV skirstyklą esamame žemės sklype pakeičiant statinio paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad 110 kV oro linijos nėra statomos ar rekonstruojamos ir joms statybą leidžiančio dokumento nereikia gauti. Taip pat pažymime, kad šis projektas ir (ar) statyba nėra finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.

Prašome pateikti išaiškinimą, arcSTR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“60 punkto nuostata yra taikytina dėl poreikio informuoti visuomenę apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą, kai yra planuojama:

1. atlikti kitų inžinerinių statinių rekonstravimą (110 kV skirstyklos rekonstravimą) tuo pačiu pakeičiant paskirtį į elektros perdavimo tinklų;

2. atlikti 110 kV skirstyklos rekonstravimą, kai paskirtis nėra keičiama.

Prašome pateikti išaiškinimą, ar šis reikalavimas dėl poreikio informuoti visuomenę apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą yra taikytinas iškirtinai tik oro linijoms.

 

 

ATSAKYMAS (2021-05-18, Nr. (9.12)-2D-7920)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausimuose pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat, informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių sprendinių vertinimo konkrečiais atvejais. Todėl teikiame konsultaciją apie galiojantį teisinį reguliavimą bendruoju atveju, esant paklausime nurodytoms aplinkybėms.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nurodyta:

“60. Statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) (toliau – šiame skyriuje statytojas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguoti detaliojo plano sprendinius reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies statinio projekte; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Šis reikalavimas  taikomas rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius  pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus.”

Šio reglamento 4 priede nurodyta, kad į sąrašą patenka elektros tinklai:110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklai (oro linijos).

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad poreikis informuoti visuomenę apie statinių projektavimą taikytinas tik 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklams (oro linijoms), kurių naudojimo paskirtis – elektros tinklai.

Jei 110 kV skirstyklos esamų kiemo statinių, kurių naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, naudojimo paskirtis bus keičiama į naudojimo paskirtį – elektros tinklai  ir jie yra 110 kV įtampos perdavimo tinklai (oro linijos), reikės atlikti visuomenės informavimą. Jeigu 110 kV skirstyklos esamų kiemo statinių, kurių naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, naudojimo paskirtis bus keičiama į naudojimo paskirtį – elektros tinklai ir jie nėra 110 kV įtampos perdavimo tinklai (oro linijos), nereikės atlikti visuomenės informavimo.

Jeigu 110 kV įtampos skirstykloje nėra rekonstruojami esami 110 kV įtampos perdavimo elektros tinklai (oro linijos), kurių naudojimo paskirtis – elektros tinklai, apie skirstykloje esamų statinių rekonstravimą atlikti visuomenės informavimą neprivaloma.

Tuo pačiu pažymime, kad 110 kV įtampos skirstykloje, vykdant esamų statinių rekonstravimą, taip pat reikėtų atlikti visuomenės informavimą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nurodytais atvejais, kai nėra parengto detaliojo plano.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Ar galima priduoti naują pastatą (surašyti statybų užbaigimo aktą), pilnai nenugriovus tame pačiame sklype atskirai stovinčio neypatingo pastato

 

 

ATSAKYMAS (2021-05-19, Nr. (9.12)-2D-8049)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 12 p. nurodyta, kad statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 10.2 p. nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas (toliau – aktas) – statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“  nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – komisija) surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius.

Apibendrinant pateiktas nuostatas ir atsakant į klausimą, „ar galima priduoti naują pastatą (surašyti statybų užbaigimo aktą), pilnai nenugriovus tame pačiame sklype atskirai stovinčio neypatingo pastato?“, bendruoju atveju manome, jei naujo pastato statybos projekte buvo numatytas ir esamų statinių griovimas, tai naujo statinio statybos užbaigimo procedūros galėtų būti organizuojamos tik tada, kai yra įgyvendinti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, pavyzdžiui, ir statinio statybos projekte nurodytų statinių griovimas.

Papildomai informuojame, kad STR 1.05.01:2017 78 p. nurodyta, kad jeigu statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatyta atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigti ne vienu metu, statytojo pageidavimu gali būti išduodami atskiri užbaigtų statyti statinių ar jų dalių aktai ar surašomos deklaracijos, jei šie statiniai ar jų dalys gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį, nepriklausomai nuo to, ar kitų statinio projekte suprojektuotų statinių ar jų dalių statyba užbaigta. Manome, kad ši nuostata, gali būti taikoma ir griaunamų statinių statybos atveju.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Ar galima priduoti naują pastatą (surašyti statybų užbaigimo aktą), pilnai nenugriovus tame pačiame sklype atskirai stovinčio neypatingo pastato

 

 

ATSAKYMAS (2021-05-19, Nr. (9.12)-2D-8049)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 12 p. nurodyta, kad statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 10.2 p. nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas (toliau – aktas) – statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“  nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – komisija) surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius.

Apibendrinant pateiktas nuostatas ir atsakant į klausimą, „ar galima priduoti naują pastatą (surašyti statybų užbaigimo aktą), pilnai nenugriovus tame pačiame sklype atskirai stovinčio neypatingo pastato?“, bendruoju atveju manome, jei naujo pastato statybos projekte buvo numatytas ir esamų statinių griovimas, tai naujo statinio statybos užbaigimo procedūros galėtų būti organizuojamos tik tada, kai yra įgyvendinti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, pavyzdžiui, ir statinio statybos projekte nurodytų statinių griovimas.

Papildomai informuojame, kad STR 1.05.01:2017 78 p. nurodyta, kad jeigu statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatyta atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigti ne vienu metu, statytojo pageidavimu gali būti išduodami atskiri užbaigtų statyti statinių ar jų dalių aktai ar surašomos deklaracijos, jei šie statiniai ar jų dalys gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį, nepriklausomai nuo to, ar kitų statinio projekte suprojektuotų statinių ar jų dalių statyba užbaigta. Manome, kad ši nuostata, gali būti taikoma ir griaunamų statinių statybos atveju.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Norime paprašyti išaiškinimo klausimu: ar automobilių stovėjimo vietos, nustatytos pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelę, pagal patvirtintą detalųjį planą turi būti numatytos statybos zonoje?

 

 

ATSAKYMAS (2021-04-15, Nr. (9.12)-2D-5813)

Atsakydami į Jūsų paklausime išdėstytus klausimus, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas rašte, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnyje pateiktas toks sąvokų išaiškinimas: statybos zona – teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių; statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą; statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų statinių, išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.

Rengiant detaliuosius planus turi būti nustatyti privalomieji teritorijos reglamentai. TPĮ 18 straipsnyje pateiktas šių privalomųjų reikalavimų sąrašas: 1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis; 4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose); 5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija; 6) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapai; 7) galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai); 8) atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais.

Detaliuosiuose planuose taip pat nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) pateikiamos statinio ir pastato sąvokos. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ (toliau – STR 2.06.04:2014) 107 punkte nurodyta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus.

STR 2.06.04:2014 6.6 punkte pateikta gatvės elemento sąvoka: gatvės elementai − inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilių stovėjimo vietos, numatytos teritorijų planavimo dokumentuose savaime nesuteikia teisės statyti automobilių stovėjimo vietoms įrengti reikalingus statinius (pvz. automobilių stovėjimo aikšteles). Tuo atveju, kai įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentuose numatytus sprendinius, automobilių stovėjimo vietoms įrengti numatoma statyti inžinerinius statinius (kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas), turi būti laikomasi statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

TPĮ 2 straipsnyje numatyta statybos ribos apibrėžtis, pagal kurią už statybos ribos pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, numato išimtį tik dėl kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimo.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų teisės akų nuostatas, manytina, kad automobilių stovėjimo aikštelė (joje numatytos automobilių stovėjimo vietos) gali būti projektuojama už statybos zonos, ribos, linijos tuo atveju, jei ši aikštelė yra kelio arba gatvės elementas. Jei automobilių stovėjimo vietos įrengiamos kitais būdais, nestatant tam reikalingų statinių, jos gali būti įrengtos už statybos zonos, ribos, linijos.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Norėčiau sužinoti kokias sąlygas ir aplinkybes turėtume atitikti ir igyvendinti, kad nuosavų namų kvartale, kur aplink vyrauja tik individualūs vienbučiai ir dvibučiai namai ir greta nėra jokių daugiabučių, 6 arų namų valdos sklypę, gaučiau statybos leidimą 6 butų pastato (arba, kad ir trijų dvibučių pastatų) statybai?

 

 

ATSAKYMAS (2021-06-03, Nr. (9.12)-2D-9074)

 

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“  6 punkte reglamentuota:   

„6. Gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius  [3.26]:

6.1. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai;

6.2. gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms;

6.3 gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trim šeimoms ir daugiau“.

          Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, atitinkamai 16 ir 17 punktuose nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, o kurių  naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Šio aprašo pastaboje nurodyta, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta, kad  teritorijos naudojimo tipas – tai teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu nustatomi didžiausi užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai.

          Taigi bendruoju atveju tam tikros paskirties pastatų (dvibučių, daugiabučių) statybos galimybė konkrečiame žemės sklype priklauso nuo šiam sklypui galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nustatančių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (-us),  užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklius. Kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, galima vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų statyba, neviršijant sklypui nustatytų užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklių ir nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui  skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m2 - STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 p.).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiančius dokumentus (toliau SLD), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punkto nuostatomis, savivaldybių administracijos, tikrindamos su prašymu išduoti SLD pateiktą statinio projektą, be kita ko, turi patikrinti: ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (1.8 p).; ar statinio projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį ir tipą (1.10 p.).

Pažymėtina, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19-20 punktais, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, SLD išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (5 str. 1 d. 1 p.).

Todėl dėl konkrečios paskirties pastatų pagal jų tipą ir pogrupį statybos galimybės konkrečiame žemės sklype siūlome teirautis vietos savivaldybės administracijoje. 

Klausimus dėl klaidinančios reklamos, skelbimų turinio nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Informuojame, kad 2021-07-01 įsigalioja Teritorijų planavimo 20 straipsnio pakeitimas, 8 dalyje nustatant, kad kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Laba diena, prašau išaiškinti dvi konkrečias situacijas dėl statinių energinio naudingumo klasės.

1. Vieno buto gyvenamojo namo statybai miesto teritorijoje 2014 metais buvo gauti specialieji architektūros reikalavimai. Statybos leidimas išduotas 2015 metais. Šiuo metu gyvenamasis namas pastatytas, bet atlikus inventorizacijos ir  kadastrinius matavimus nustatyta, kad yra pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai  ir būtina parengti naujos laidos statinio TDP ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Kokią energinio naudingumo klasę turi atitikti projektuojamas vieno buto gyvenamasis namas? Ar reikalingi grunto geologijos tyrimai?

2. Ūkininko ūkio sodybos gyvenamojo namo statybai kaimo teritorijoje 2006-08-31 buvo gautas projektavimo sąlygų sąvadas, t.t. AB RST techninės sąlygos ir Aplinkos apsaugos departamento reikalavimai. Parengtas statinio projektas suderintas, 2007 metais išduotas SLD. Sklype yra sumontuoti pastato juostiniai pamatai. Statytojas numato keisti statinio  užstatymo plotą ir aukštį, t. y. esminius statinio projekto sprendinius. Tam reikalinga rengti naujos laidos TDP ir gauti naują SLD. 

Kokią energinio naudingumo klasę turi atitikti projektuojamas ūkininko ūkio sodybos vieno buto gyvenamasis namas?

 

 

 

ATSAKYMAS (2021-06-07, Nr. (9.12)-2D-9280)

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo  klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo bei išvadų ar sprendimų dėl jų teikimo. Todėl pateikiame tik su paklausime keliamais klausimais susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, šio straipsnio 1 d. nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

          Pažymėtina, kad minėti specialieji reikalavimai turi būti suprantami, kaip jie apibrėžti nuo 2017-01-01 galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 47 dalyje: specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Remiantis Statybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi naujiems statomiems pastatams (jų dalims), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus. Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, teisinį reguliavimą dėl atitinkamos energinio naudingumo klasės nustato statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (toliau – reglamentas STR 2.01.02:2016), kuris patvirtintas, pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. D1-624 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“.

Reglamento STR 2.01.02:2016  17-19 punktuose nustatyta, kad:

„17. Naujų pastatų ar pastato dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo (iki 2010 m. spalio 1 d.) arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o kai minėti dokumentai neprivalomi, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu) yra po 2006 m. sausio 4 d. [3.10], energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.

18. Statomų pastatų, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B“.

Vadovaujantis reglamento STR 2.01.02:2016  241 punktu, tuo atveju, kai naujas SLD yra privalomas ir išduodamas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas STR 1.05.01:2017) reikalavimus tęsti statybą pakeitus esminius statomo statinio sprendinius, statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip pirminio prašymo išduoti leidimą statyti naują statinį pateikimo metu.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ 46 punkto nuostatas, projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai (toliau – IGG tyrimai) privalomi statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektams, taip pat kapitalinio remonto projektams, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, rengti.

Reglamento STR 1.05.01:2017 93 punkte nurodyta, kad su prašymu patvirtinti deklaraciją pateikiama neypatingojo statinio statybos sklypo projektinių IGG tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre (93.20 p.).

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų.

1. Kai norint tęsti statybą pakeitus esminius statomo statinio sprendinius, turi būti gautas naujas SLD, naujos laidos statinio projekto sprendiniais pastato energinio naudingumo klasė turi būti numatyta ne žemesnė už tą, kuri buvo nustatyta pirminio prašymo išduoti SLD statyti naują statinį pateikimo metu, tai yra, paklausime nurodytu atveju – ne žemesnė kaip B. Rengiant naujo neypatingojo statinio statybos projektą ir atliekant šio statinio statybos užbaigimo procedūrą, projektinių IGG tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre privaloma.

2. Inspekcijos nuomone, energinio naudingumo reikalavimai statiniui taikomi taip ir tokie, kaip juos nustato reglamentas STR 2.01.02:2016, tai yra, reikalavimai dėl pastato energinio naudingumo klasės priklauso nuo prašymo išduoti SLD statyti naują statinį pateikimo dienos. Tuo tarpu konkrečiam projektui parengti taikytinų teisės aktų (tarp jų ir reglamento STR 2.01.02:2016) nuostatų aktualios redakcijos nustatomos pagal pirmiau paminėtus Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies reikalavimus. Kaip nurodyta reglamento STR 2.01.02:2016 17 punkte, naujų pastatų, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena yra po 2006 m. sausio 4 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Toks pat reikalavimas dėl energinio naudingumo klasės nustatytas ir pirminio prašymo išduoti SLD pateikimo metu galiojusio reglamento STR 2.01.09:2005 25 punkte („Naujai pastatytų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Šis reikalavimas galioja naujiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas [3.9] išduotas po šio Reglamento įsigaliojimo“).

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

Termoizoliacinės medžiagos ir fasado apdailos pakeitimo projekte pasekmės (2021-06-08)

KLAUSIMAI

1. Projektuotojas projekte nurodė termoizoliacinių medžiagų konkrečius rodiklius. Manome, kad tai yra perteklinis reikalavimas, pažeidžiantis projektavimo nuostatas ir prieštaraujantis laisvai konkurencijai.

Todėl prašome pateikti išaiškinimą, ar pasirinkdami kito gamintojo termoizoliacinę medžiagą, nei nurodyta projekte, nebus pažeisti statytojo (užsakovo) interesai ir ar bus privaloma parengti projekto A laidą?

2. Projekto architektūrinėje dalyje numatyta fasado apdaila 600x1200 mm akmens masės plokštėmis. Tokių matmenų plokštes tiekia tik vienas tiekėjas, ir tai turi įtakos medžiagos kainai. Norint fasado plokštes pakeisti į kitų matmenų to paties medžiagiškumo ir spalviškumo plyteles, ar taip bus pažeistas esminis architektūros reikalavimas?

 

ATSAKYMAS (2021-06-08, Nr. (9.12)-2D-9441)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija – Inspekcijos teikiamas žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo  klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų dėl statinio projektų sprendinių (skaičiavimų, kuriais jie grindžiami) ar statytojo (užsakovo) interesų tenkinimo teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais ir Inspekcijos specialistų nuomonę dėl jų taikymo.

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais.

          Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

          Kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas STR 1.04.04:2017) 11 punkte, pastato atnaujinimo (modernizavimo)  projektas rengiamas dviem etapais: investicijų planas (ar investicijų projektas) ir techninis darbo projektas.

          Reglamento STR 1.04.04:2017 atitinkamai 15 ir 24 punktuose reglamentuota, kad: techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai; techninio projekto sudedamųjų dalių sprendiniuose nurodomos statybos produktų charakteristikos (klasės, savybės, vertės), o ne konkrečių statybos produktų pavadinimai ar konkretūs statybos produktų gamintojai, importuotojai, platintojai ar įgaliotieji atstovai.

          Reglamento STR 1.04.04:2017 42-49 punktuose, kurių nuostatos taikytinos  keičiant statinio projekto sprendinius (priklausomai nuo to, ar privalomas naujas SLD, ar ne), reglamentuota projekto sprendinių keitimo tvarka keičiant esminius ir neesminius statinio projekto sprendinius.

           Apibendrindami tai, kas nurodyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų.

          1. Kaip teigiama paklausime, projektuotojas projekte nurodė termoizoliacinių medžiagų konkrečius rodiklius. Mūsų nuomone, tas faktas, kad šie rodikliai atitinka tam tikro gamintojo gaminamų medžiagų rodiklius, nelaikytinas konkretaus statybos produktų gamintojo įvardijimu projekto sprendiniuose ir reglamento STR 1.04.04:2017 24 punkto reikalavimų nepažeidžia. Rangovo pareiga vykdyti statybos darbus, naudojant projekte numatytų charakteristikų statybos produktus.

          Bendruoju atveju termoizoliacinių medžiagų pakeitimas nelaikytinas esminių statinio projekto sprendinių keitimu. Kai keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai, rengiama ne projekto nauja laida, o su pakeitimais susijusių projekto dokumentų nauja laida.

          2. Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nurodytus esminius statinių reikalavimus, esminius architektūros reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Inspekcija neįgaliota vertinti statinio projekto ar jo keičiamų sprendinių atitikties esminiams statinio architektūros reikalavimams. Už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą statinio projekte atsako statinio architektas (Įstatymo 5 str. 2 d.).

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAI

  • Ar statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ taikomas rekonstruojamai stogo daliai nepaisant to, kad nekeičiami pastato užstatymo parametrai plane, nemažinamas ar nedidinamas namo perimetras, o keičiami stogo ir fasado sprendiniai?
  • Ar teisingai suprantu, kad turint namą asmeninės nuosavybės teise, dėl to, jog sklypo dydis yra mažesnis negu 400 m2 negalimas namo rekonstravimas ar kapitalinis remontas, esamos situacijos pagerinimas?
  • Ar teisingai suprantu, jog negalima pakeisti pastato paskirties iš vieno buto į dviejų butų gyvenamą namą?
  • Ar teisingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio nepritarimas projektui?

 

ATSAKYMAI (2021-07-05, Nr. (9.12)-2D-11160 )

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, tarp jų ir klausimų, susijusių su konkrečiais žemės sklypo naudojimo reglamentais, savivaldybės administracijos sprendimais dėl statybą leidžiančių dokumentų (toliau – SLD) išdavimo, daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, todėl teikiame su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, (toliau – Reglamentas) 1 punkte nurodyta, kad Reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos Namo dalies išmatavimai nekeičiami.

          Reglamento 9 priede nustatyti Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, 1 punkte nurodant, jog maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio  blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Šio priedo 3 punkte įtvirtinta, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui  skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m2. 

          Atsižvelgdami į minėtas Reglamento nuostatas, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų.

          Atkreiptinas dėmesys, jog rekonstruojamas ne stogas, o pastatas. Reglamente nustatyti mažiausi techniniai Namo reikalavimai (pvz., dėl Namo patalpų mažiausių aukščių, insoliacijos), kurie statinio rekonstravimo atveju privalomi rekonstruojamai Namo daliai.

          Reglamento 9 priede nustatyti Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai. Todėl manome, kad rekonstruojant statinį ar tik keičiant statinio paskirtį, taikytinas Reglamento 9 priedo 3 punkto reikalavimas, jog Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2. Esamo Namo remontas (kapitalinis ar paprastasis), nekeičiant pastato paskirties, galimas ir mažesniame nei 400 m2 ploto žemės sklype.

           Informuojame, kad bendruoju atveju Statybos įstatymas numato, jog sprendimą neišduoti SLD statytojas turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę SLD išdavimui, ir SLD atsisakęs išduoti subjektas (Statybos įstatymo 27 str. 27 d.).

           Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

 

KLAUSIMAS

Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 11 d. nustatyta:

„11. Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastatų (jų dalių) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų (jų dalių) stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško.“

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto. 1.1 papunktyje nustatyta:

„1. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai:

1.1. Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą;“

Hipotetinė situacija:

Galioja detalusis planas. Maksimalus galimas pastato aukštis 12 m. Pagal detalųjį planą sklype galima maksimali viršutinė pastato altitudė 156,19 m. (144,19 m. (vidutinė žemės sklypo altitudė) +12 m.=156,19 m.)). Suprojektuoto pastato aukštis yra 8,8 m, vidutinė žemės sklypo lygio altitudė yra 144,19 m., tai viršutinė pastato altitudė: 144,19 m.+8,8 m.=152,99 m. Žemės sklypo ribos (nuo kurios reikia atitraukti pastatą) žemės paviršiaus altitudė 142,70 m.

Prašau Jūsų pateikti patvirtintą rašytinę konsultaciją ir joje paaiškinti:

1. Kokiu atstumu nuo sklypo ribos reikia atitraukti pastatą?

2. Skaičiuojant atsitraukimo atstumą, kaip reikia skaičiuoti pastato aukštį: 2.1.Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 11 d. nustatytą taisyklę “...aukštis, matuojamas metrais nuo pastatų (jų dalių) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų (jų dalių) stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško."

2.2.Ar pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto. 1.1 papunktyje nustatytą taisyklę: “…skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės…”

 

ATSAKYMAS (2017-07-12, Nr. (9.12)-2D- 11540)

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų (įskaitant konkrečių atstumų, aukščių nustatymą) nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo. Todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statybos atveju nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede. Šio priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad „Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą“.

          Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas STR 1.05.01:2017) 7 priedo 4 punktu, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

          Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, atsakydami į Jūsų antrąjį klausimą, manome, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai įgyvendinami vadovaujantis Statybos įstatymu ir jo nuostatas įgyvendinančiais statybos techniniais reglamentais, todėl nustatant reglamentuotą statinio (vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo) atstumą iki sklypo ribos turi būti vadovaujamasi ne Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, bet reglamentų STR 2.02.09:2005 ir STR 1.05.01:2017 nuostatomis pagal jose esančias sąlygas.

          Bendruoju atveju be rašytinio besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimo (susitarimo) pastatas gali būti statomas, jei bet kurio statinio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Mūsų nuomone, kai ties sklypų riba matuojamas statinio aukštis viršija 8,5 m aukštį dydžiu, mažesniu už vieną metrą (pastato aukštis mažesnis kaip 9,5 m), be rašytinio besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimo jis gali būti statomas 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Jei pastato aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), yra 12 m, tai kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui 3 m atstumas didinamas po 0,5 m. Pažymėtina, jog bet kuriuo atveju neturi būti pažeidžiami teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

           Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte nurodyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.15 punkte nurodyta kad stogasviršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, ir 5.16 punkte nurodyta, kad stogo konstrukcijastoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra.

Vadovaujantis pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, manome, kad nustatant statinio konstrukcijų (tarp jų ir šlaitinio stogo konstrukcijų) atstumus iki gretimo sklypo ribos (taikant STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1. 1 punkto nuostatas), statinio konstrukcijų aukštis (atitinkamoje horizontalioje plokštumoje), turėtų būti skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus altitudės ties sklypo riba.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

 

 

KLAUSIMAS

Po laiptais esanti ertmė apribota atitvaromis ir neturi jokio patekimo iš vidaus ir išorės, ji nebus naudojama kaip patalpa ir neatliks jokios funkcijos,

Ar tokia ertmė turi būti įtraukta į pastato patalpų eksplikaciją? Ar tokio sandariai apribotos ertmės plotas turi būti pridėtas prie bendro pastato ploto?

 

ATSAKYMAS (2021-07-20, Nr. (9.12)-2D-12126)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje apibrėžta, kad patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

          Remiantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 8 priedo 8 punkto nuostatomis, „8. Architektūrinę dalį sudaro šie sprendinių dokumentai: <...> 8.4. Sprendinių brėžiniai. Bendruoju atveju parengiami šie brėžiniai:

8.4.1. statinio aukštų (rūsio, naudojamos ar nenaudojamos pastogės, antstato) planai (M 1:100–M 1:200). Aukšto planas – horizontalus pastato aukšto pjūvis langų lygyje arba 1/3 aukšto aukštyje. Aukšto plane turi būti pavaizduota:

<...>

8.4.1.4. patalpų pavadinimai, numeriai, žmonių skaičius evakuacijos sprendiniams. Išvardinti parametrai gali būti nurodomi patalpų eksplikacijoje; <...>“.

          Reglamento 5 priedo „Bendrieji statinių rodikliai“ 8 punkte nurodyta, kad * žvaigždute pažymėti rodikliai apskaičiuojami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. Pastato bendrasis plotas, pastato naudingasis plotas ir kt. rodikliai šio priedo lentelėje pažymėti žvaigždute.

          Remiantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – Taisyklės) 147 punktu, „skaičiuojant pastato vidaus plotus būtina laikytis šių nurodymų:

147.1.     patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių;

147.2.     neįskaičiuojami plotai:

147.2.1.  žemesnių kaip 1,6 m nišų ir jose įrengtų spintų;

147.2.2.  erdvių po laiptais, kurios žemesnės kaip 1,6 m;

147.2.3.  pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą įvertinamas ribinis 1,6 m. aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas);

147.2.4.  krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m;

147.2.5.  iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angų. Jei sienos ar pertvaros angos plotis didesnis kaip 1,5 m, joje yra įrengta atitvara (pvz. įstiklinta) ir jos aukštis nuo grindų arba nuo ne didesnio kaip 22 cm peraukštėjimo ties grindų ir sienos riba, didesnis kaip 1,6 m, šios angos plotas skaičiuojamas iki atitinkamos atitvaros;

147.2.6.  uždarų laiptinių, lifto šachtų;

147.2.7.  atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių.

147.3. antresolėse įrengtų patalpų plotai įskaičiuojami į pastato ir patalpos (buto) bendrą plotą“.

          Kokie plotai įskaičiuojami į gyvenamosios paskirties pastato bendrą plotą nurodyta Taisyklių 151 punkte.

          Apibendrindami tai, kas nurodyta, manome, kad bendruoju atveju atitvaromis apribota pastato erdvė, neatsižvelgiant į su jos naudojimo galimybėmis susijusiais projekto sprendiniais, laikytina patalpa. Pastato patalpos surašomos patalpų eksplikacijoje, vadovaujantis Reglamentu. Išsamesnio paaiškinimo dėl Taisyklių nuostatų (tarp jų ir nustatančių patalpų ploto, pastato bendrojo ploto skaičiavimo tvarką) reikėtų kreiptis į matininkų veiklos priežiūrą atliekančią Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinti situaciją. Sklypui adresu 1xxx, buvo išduotas statyba leidžiantis dokumentas, projekte buvo numatytas įvažiavimas į nagrinėjama sklypą, įvažiavimas pagal sklypų formavimo pertvarkymo projektą yra numatytas dubliuotas ir gretimam sklypui, ivažiavimas buvo derinamas su visom reikalingom instacijom, nacionaline žemės tarnyba, AB „TELIA“, Vilniaus rajono savivaldybės statybos skyriumi. Mano klausimas būtų, ar projektuojant statinį gretimame sklype adresu 2xxx reikia per nauja derinti įvažiavimą, su visom instancijom ar užtektų gretimo sklypo sutikimų naudoti derinimus ir suderintą projektą.

 

ATSAKYMAS (2021-10-29, (9.12) 2D-18615)

 

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų teikimo. Todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reglamentavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Klausiate, ar konkrečiu atveju „reikia per nauja derinti įvažiavimą, su visom instancijom ar užtektų gretimo sklypo sutikimų naudoti derinimus ir suderintą projektą“. Kaip galima suprasti pagal paklausimo informaciją, klausimas kyla rengiant statinio projektą gretimame sklype, kai bendras įvažiavimas į gretimus sklypus numatytas suderintame sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – Projektas).

Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.

          Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – Taisyklės) 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

          Pagal Taisyklių 62 punkto nuostatas, organizatorius Projektą, išskyrus atvejus, kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat Projektas derinamas su šio punkto papunkčiuose nurodytais subjektais.

          Remiantis Taisyklių 72 punktu, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl Projekto patvirtinimo, be kita ko, nurodoma į Projekto teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės ar savivaldybių žemės patikėtiniai ir naudotojai, šių žemės sklypų plotai (72.4 p.).

          Atsižvelgiant į šias Taisyklių nuostatas, manytina, kad tik tuo atveju, jeigu į konkretaus Projekto, kuriame numatyta galimybė į gretimus sklypus įvažiuoti (išvažiuoti) tuo pačiu keliu, teritoriją patenka abu šie gretimi sklypai, ir Projektas suderintas ir patvirtintas Taisyklių nustatyta tvarka, naujas derinimas dėl įvažiavimo į sklypą neprivalomas. Mūsų nuomone, išsamesnę informaciją dėl konkretaus Projekto sprendinių taikymo paklausime nurodytu atveju galėtų suteikti sprendimą dėl šio Projekto patvirtinimo priėmęs subjektas. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato paklausime minimos derinimo tvarkos, gaunant „gretimo sklypo sutikimų naudoti derinimus ir suderintą projektą“.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.   

  

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinti STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" atskirų punktų nuostatas:

1. ,,4.18. insoliacija – teritorijos, pastato ir patalpų apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais;“ nusako insoliacijos metodą. Ar patalpa, į kurią tiesioginiai saulės spinduliai patenka per įstiklintą lodžiją, laikoma tinkama insoliacija? Pabrėžtina, kad lodžijos stiklinamos paprastu viengubu stiklu, kuris nesulaiko UV spindulių bei nesukuria šešėlio saulės spinduliams. Išaiškinimo prašome ryšiumi su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų nuostata, jog įstiklinta lodžija yra netinkama tiesioginės insoliacijos į patalpas skaičiavimui.

2. ,,213. Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.“. Šis punktas nurodo, kad patalpų insoliacija turi būti užtikrinama tarpe tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. ir tuom suponuoja, kad, skaičiuojant insoliaciją patalpoms, gali būti priimama bet kuri metų diena, tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. Atkreiptinas dėmesys, kad insoliacijos skaičiavimai atliekami ir ataskaita rengiama konkrečiai pasirinktai dienai.

3. Prašome išaiškinti, ar projektuotojo (projekto vadovo) diskrecijai priskirtinas insoliacijos skaičiavimo metodas ir konkretaus metodo bei techninių/programinių priemonių parinkimas (pvz programa Google Sketchup, resursas www.suncalc.org ir pan.). Klausimas susijęs su tuom, kad insoliacijos skaičiavimo metodika ir įrankiai nėra reglamentuoti teisės aktais. Atitinkamai prašau išaiškinti, ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų kompetencijai gali būti priskirtas insoliacijos skaičiavimo metodo ir tam skirtų programinių įrankių parinkimas.

 

ATSAKYMAS (2021-10-29, (9.12) 2D-18630)

 

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Inspekcijos kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų (pvz., projektinių sprendinių parinkimo ir pagrindimo metodų) nagrinėjimo, išvadų teikimo, projektus tikrinančių subjektų pastabų ar sprendimų vertinimo. Todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reglamentavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 8 punkte numatyta, kad architektūrinės dalies aiškinamajame rašte turi būti nurodyti patalpų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo lygiai ir rodikliai, jų norminių lygių užtikrinimo sprendiniai (8.1.11 papunktis).

          Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje pateikta tokia patalpos sąvoka:  patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

          Statybos įstatymo nuostatas detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) atitinkamai 4.18, 4.19 ir 4.21 papunktyje nurodytos šios sąvokų apibrėžtys: insoliacija – teritorijos, pastato ir patalpų apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais; kambaryspatalpa, apribota perdangomis ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto, atitinkanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus; lodžija – pastato dalis, prieinama iš pastato vidaus patalpų aikštelė, su stogu (denginių) ir sienomis iš trijų pusių ir neturinti atitvaros iš lauko pusės, arba ši atitvara, padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.

          STR 2.02.01:2004 213 papunktyje reglamentuota, kad „kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų“.

Atsižvelgdami į nurodytą reglamentavimą, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų.

1. Jeigu paklausime minima lodžija atitinka STR 2.02.01:2004 4.21 papunktyje pateiktą lodžijos apibrėžtį, manome, kad nustatant kambario (patalpos su lodžija) insoliaciją, gali būti vertinamas tiesioginių saulės spindulių patekimas per skaidrią lodžijos atitvarą.

2. Mūsų nuomone, STR 2.02.01:2004 213 papunkčio nuostatos reiškia, jog bet kurią dieną tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. matuojant kambario (patalpos) insoliaciją, insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas turi būti ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Tai yra, skaičiavimais turėtų būti pagrįsta, kad šis reikalavimas bus tenkinamas ir kovo 22 d., ir rugsėjo 22 d., kaip ir bet kurią kitą dieną tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d.

3. Patalpų insoliacijos norminių lygių užtikrinimo sprendiniai turi būti nurodyti statinio projekte. Kadangi privalomas insoliacijos skaičiavimo metodas Lietuvos Respublikos teisės aktais nereglamentuojamas, manytina, kad insoliacija skaičiuojama pagal projektuotojo pasirinktą skaičiavimo metodą.

Pažymėtina, kad projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Jei projektuotojas abejoja dėl projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manome, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

KLAUSIMAS

Prašome paaiškinti:

1) kai projektas rengiamas dviem etapais, kurio statinio projektuotojo draudimą privalu pateikti: techninio projekto ar darbo projekto, ar abiejų?

2) kai techninį projektą parengęs projektuotojas nutraukė projektavimo veiklą arba nebeegzistuoja, kokį projektuotojo draudimą tokiu atveju privalu pateikti užbaigiant statybą?

3) statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkte nurodyta, kad gali būti sudaromos atskiros sutartys su keliais projektuotojais – kurio projektuototojo draudimą tokiu atveju privalu pateikti užbaigiant statybą?

4) kas yra projektuotojas (-ai) ir kurio iš jų draudimą privalu pateikti užbaigiant statybą, esant tokioms aplinkybėms: a) projektas rengiamas dviem etapais, b) techninį projektą parengė įmonė „UAB 000“, c) techninio projekto naują laidą parengė įmonė „UAB AAA“, d) darbo projekto dalis parengė keli skirtingi rengėjai (pvz., įmonė „UAB 1“, „UAB 2“ ir „UAB 3“), kurie buvo nusamdę (paskyrę) vieną ir tą patį projekto vadovą?

 

ATSAKYMAS (2021-12-07, (9.12) 2D-21082)

 

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Statybos įstatymo 42 str. 2 d. nustatyta, kad statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas (toliau – Draudimas) apima ir jų subrangovų civilinę atsakomybę.

Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų 2012 m. spalio 23 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-225, (toliau – Taisyklės) 2 p. nurodyta, kad pagrindinio statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra pagrindinio statinio projektuotojo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi statinio projektuotojai. Draudėjas[1] yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą.

Statybos įstatymo 27 str. 5 d. nustatyta, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti teikiama: „<...> 12) statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas). Kai statytojas (užsakovas) sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, bet nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, pateikiamos visų statinio projektuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų kopijos; <...> 15) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas.“.

Apibendrinant  pateiktas nuostatas, manytina, kad visų projektuotojų, dalyvaujančių statinio projekto rengime, civilinė atsakomybė turi būti apdrausta. Statybos užbaigimo metu teikiamos tik tų statinio projektuotojų Draudimo liudijimų kopijos kartu su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, su kuriais statytojas (užsakovas) sudaręs tiesiogines statinio projektavimo darbų sutartis, nes statinio projektuotojo Draudimas apima ir jo samdomų subrangovų civilinę atsakomybę. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas teikiamas kartu su statinio projekto priėmimo–perdavimo aktu, todėl manytina, kad statinio projektuotojo Draudimas turėtų būti gaunamas, nelaukiant kol projektuotojas taps nemokus ar bankrutuos iki statybos užbaigimo pradžios.

Tuo pačiu informuojame, kad projektuojant nesudėtinguosius statinius, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina[2].

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

 

[1] Taisyklių 5 p., draudėjas – statinio projektuotojas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.

[2] Statybos įstatymo 42 str. 10 d.

KLAUSIMAS

Prašau paaiškinti ar rekonstruojamam pastatui kai statybos darbai atliekami irengiant patalpas palėpėje ir neirenginėjant naujų pamatu irgi reikalingi geologiniai tyrinėjimai ? nes dabar nelabai aišku kokiam tikslui pasitarnaus geologiniai tyrinėjimai, nurodant geologams užduotį kur daryti grežinius nėra aišku kur juos daryti nes naujų pamatų nėra, geologiniai tyrinėjimai rengiami kad žinoti grunto salygas ir suprojektuoti naujus pamatus. Vilniaus miesto savivaldybės tikrintojai motyvuoja tuo kad istatyme nurodoma kad tyrinėjimai reikalingi naujiems statomiems pastatams ir rekonstruojamiems ir daugiau jokių papildomų sąlygų nenurodoma pvz. kad pastatas rekonstruojamas ant senų pamatų.

 

ATSAKYMAS (2021-12-15, (9.12) 2D-21779)

 

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Pažymime, kad inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (toliau – IGG tyrimai) privalomumą nustato ne Statybos įstatymo 271 straipsnio 1 dalies 19 punktas, kuriame nurodyta, kad savivaldybių administracijos tikrindamos visus statinių projektus tikrina, „ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija“, o statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (toliau – STR 1.04.02:2011).

STR 1.04.02:2011 nustatyta, kad IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas, šio reglamento 46 punkte nurodyta, kad rengiant ypatingųjų, neypatingųjų statinių statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektus, taip pat kapitalinio remonto projektus, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, IGG tyrimai privalomi. Atkreipiame dėmesį, kad reglamento 46 punkte išimčių nenumatyta.

Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos, rekonstravimo projektų sudėtis nurodyta statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priede. Pagal šio priedo 5.3.3 papunktį techninio projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte, tiek ypatingųjų, tiek neypatingųjų statinių atveju, turi būti trumpas statybos sklypo aprašymas (sklype esantys statiniai, inžineriniai tinklai ir įrenginiai, želdiniai, geologinės, hidrogeologinės sąlygos, higieninė ir ekologinė situacija, aplinkinis užstatymas ir kt.). Pagal to paties priedo 5.4.2.2.  papunktį techninio projekto bendrosios dalies techninėje specifikacijoje, tiek ypatingųjų, tiek neypatingųjų statinių atveju, turi būti pateikiami nurodymai ir reikalavimai projekto ir statybos dokumentų parengimui, reikalingi žemės sklypo ir (ar) statinio  tyrimai (rengiant darbo projektą ir (ar) statybos metu): archeologiniai, geologiniai ir pan.

Paminėtina, kad pagal STR1.04.04:2017  8 priedo 5.6.41 papunktį statinio projekto bendrosios dalies prieduose teikiama tik ypatingojo statinio statybos sklypo projektinių IGG tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto apie šios ataskaitos vertinimą ir priėmimą kopija. Neypatingųjų statinių statybos atveju vadovaujamasi STR1.04.04:2017  8 priedo 9.6 papunkčiu, pagal kurį statybos sklypo IGG tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre teikiama konstrukcijų dalyje.

Apibendrinant pateiktas teisės aktų nuostatas, manytina, kad reikalavimai statinio projekto sudėčiai dėl IGG tyrimų teikimo statinio projekte nuo 2021-11-01 nekito, todėl rekonstruojant neypatingąjį statinį pagal STR 1.04.02: 2011 46 punktą ir toliau privaloma atlikti IGG tyrimus, kurių ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre teikiama statinio projekto konstrukcijų dalyje. Taip pat manome, kad savivaldybių administracijos tikrindamos statinio projektus tikrina, ar ypatingųjų statinių projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija. Neypatingųjų statinių atveju, ar IGG tyrimai buvo atlikti ir įregistruoti tikrina ne savivaldybių administracijos, o Inspekcija statybos užbaigimo metu.

STR 1.04.02: 2011 nustatyta, kad:

- inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (toliau – IGG tyrimai)  sudėtis, apimtis ir priemonės turi būti nustatytos ir parinktos taip, kad būtų galima gauti pakankamus duomenis, reikalingus statinio projektui rengti, atsižvelgiant į sumanyto statinio statybos ir naudojimo reikalavimus;

- IGG tyrimai turi teikti visus reikiamus duomenis apie statinio (statinių grupės) pagrindo, požeminės terpės ir gretimos aplinkos geologinę sandarą, geologinius procesus, požeminį vandenį, taip pat statiniui projektuoti reikalingus gruntų ir uolienų parametrus;

- IGG tyrimų darbų sudėtį, darbų rūšis ir apimtį reikia parinkti atsižvelgiant į projekto rengimo etapą, geotechninę kategoriją ir į IGG tyrimų paskirtį.

STR 1.04.02: 2011 48 p. taip pat nurodyta, kad projektinių IGG tyrimų darbų sudėtis, apimtis ir turinys priklauso nuo šiame statybos techniniame reglamente nustatytų minimalių tyrimo apimčių, Techninėje užduotyje suformuluotų klausimų ir nuo geotechninės kategorijos, kuri nustatoma, tikslinama ir keičiama atsižvelgiant į: 1) projektuojamo statinio parametrus ir pagrindo apkrovų pobūdį ir didumą; 2) statinio konstrukcijos sudėtingumą; 3) statinio pagrindo geologinius ir hidrogeologinius ypatumus; 4) gretimų statinių statybos patirtį, jų deformacijų būklę, taip pat geologinių procesų aktyvumą statybos sklype ir gretimoje vietovėje; 5) statinio, jo statybos ir naudojimo galimus poveikius gretimiems statiniams ir aplinkai.

Tais atvejais, kai geotechninė kategorija yra