KLAUSIMAS

   Ar įmonės ir savivaldybės administracijos specialistų nuostata, kad taikant paraišką ES finansavimui gauti, privalo būti parengtas ir patvirtintas miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis, kuriame būtų detalizuoti miesto bendrojo plano lietaus nuotekų sprendiniai, yra teisinga bei prašome išaiškinimo, ar gali būti rengiamas toks specialusis planas vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teritorijų planavimą reguliuojančiais teisės aktais.

   ATSAKYMAS (2015-11-25, Nr. (8.4)-2D-18324)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Nuo 2014-01-01 pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal naują, nuo 2014-01-01 įsigaliojusią, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakciją.

   Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2014-01-01) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami:

   1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai;

   2) miškų tvarkymo schemos;

   3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai;

   4) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai;

   5) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai;

   6) žemės gelmių naudojimo planai.

   Įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kurios nustato specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką.

   Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami ir derinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis.

  Vadovaudamiesi pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis manome, kad miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas turi būti rengiamas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636.

   Tuo pačiu pažymime, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai nepriskirta klausimų susijusių su atitinkamų projektų finansavimo sąlygų, teikiant paraišką ES finansavimui, nagrinėjimu.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-28