Pranešėjų apsauga

Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones.

Pagrindinės sąvokos

Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo – fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.

Pranešėjas – šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.

Pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu.

Įstatymo 2 straipsnio 2, 8 ir 7 dalys.

Informacijos apie pažeidimus teikimo atvejai

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2. pavojaus aplinkai;

3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

4. neteisėtos veiklos finansavimo;

5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

6. neteisėtu būdu įgyto turto;

7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;

8. pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;

9. kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;

10. pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;

11. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo;

12. kitų pažeidimų.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Konfidencialumas

Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį konfidencialumo užtikrinimas taikomas nuo informacijos apie pažeidimą gavimo įstaigoje arba kompetentingoje institucijoje momento visiems Įstatymo nustatyta tvarka informaciją apie pažeidimus pateikusiems asmenims, nesvarbu, ar informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo buvo pripažintas pranešėju, ar ne.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo užtikrinti informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens ar pranešėjo konfidencialumą.“

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1. to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikiantis ar pateikęs asmuo arba pranešėjas;

2. informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Įstatymo 9 straipsnio 5 dalis.

Draudimas daryti neigiamą poveikį

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis, grasinti imtis ir bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių“.

Konkrečios neigiamo poveikio priemonės ir kitos apsaugos nuostatos nustatytos Įstatymo 10 straipsnyje.

Pranešėjo statuso suteikimas

Įstatyme nustatytos kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratūra (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Sprendimą dėl informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens pripažinimo pranešėju priima kompetentinga institucija Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pranešimo forma ir turinys

Vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1V-161 patvirtinto aprašo 6 punktu, informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo pranešimą apie pažeidimą gali pateikti:

1. užpildydamas ir pasirašydamas Aprašo 1 priede nurodytą pranešimo apie pažeidimą formą;

2. pateikdamas laisvos formos pasirašytą pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kad jis teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pagal Aprašo 7 punktą laisvos formos pranešime turi būti nurodyta:

1. savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis (asmens pasirinkimu: elektroninio pašto adresą, telefono ryšio numerį, adresą korespondencijai);

2. žinomą jam informaciją apie su pažeidimu susijusį asmenį, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi daryti bei sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;

3. kitus turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius;

4. ar pageidauja, kad jam būtų suteiktas pranešėjo statusas.

Pranešimo pateikimas

Informaciją apie pažeidimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) galima pateikti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu:

1. Elektroniniu paštu – [email protected] – atsiunčiant kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą pranešimą arba pasirašyto pranešimo skaitmeninę kopiją.

2. Tiesiogiai – atvykus į Inspekciją jos darbo valandomis adresu Kalvarijų g. 147, Vilnius, pas kompetentingą subjektą.

3. Paštu – atsiunčiant asmens pasirašytą pranešimą adresu Kalvarijų g. 147, Vilnius, ant voko po Inspekcijos pavadinimu nurodant žymą „Kompetentingam subjektui asmeniškai“.

Informaciją apie pažeidimą taip pat galima pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai Įstatyme nustatyta tvarka.

Už vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo administravimą atsakingi asmenys

Inspekcijos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą administruoja Vidaus tyrimų skyriaus (VTS) darbuotojai:

     Mindaugas Urmonas – Vidaus tyrimų skyriaus vedėjas;

     Lina Martinkė – Vidaus tyrimų skyriaus patarėja;

     Laimutis Vaškevičius – Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas.

Vidiniu kanalu gautą informaciją atsakingi darbuotojai priima, vertina ir pagal kompetenciją nagrinėja, vadovaudamiesi Inspekcijos viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1V-161 patvirtintu aprašu.

Aktualūs teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1V-161

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“

5. Pranešimo forma