Už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimo gavimas rengiant detalųjį planą (2015-10-16)

KLAUSIMAS

   Neaišku kaip rengti ir teikti Teritorijų planavimo komisijai sklypo planą be išduotų  sąlygų, specialiųjų architektūros ir paveldosaugos reikalavimų. Prašome paaiškinti ar būtų teisinga pirmiausia pasirašyti iniciavimo sutartį dėl detaliojo plano koregavimo statinio projekto rengimo metu pagal projektinius pasiūlymus, jei jie atitinka kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.3 dalies reikalavimus.

   Prašome išaiškinti ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies taikymo aplinkybes, kai yra šio straipsnio 2 dalies 1 atvejis – reikia savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui pagal projektinius pasiūlymus nustatyti teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Kaip taisyklė paruošti projektiniai pasiūlymai pateikiami be Kultūros paveldo departamento specialiųjų reikalavimų ir derinimų, nes projektiniai pasiūlymai rengiami pagal STR 1.05.06:2010 13 priedą, kur nenumatytas nei užduoties, nei pasiūlymų derinimas su Kultūros paveldo departamentu. Tai svarbu 13 priede 3.5 dalyje nurodytu atveju, kai reikia nustatyti teritorijos naudojimo parametrus be detaliojo plano ir galioja Kultūros paveldo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostata, kada turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Kada jį reikia gauti, ar užduoties derinimo etape, ar prieš projektinius pasiūlymus, aprobuojant savivaldybėje?

   ATSAKYMAS (2015-10-16 , Nr. (8.4)-2D-15743)

   Pagal kompetenciją teikiame nuomonę jame išdėstytais klausimais.

   1. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

   Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 323.1 punkte nurodyta, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

   Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir:

   1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams;

   2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose;

   3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

   Vadovaudamiesi pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis manome, kad statinio projekto rengimo metu, kurio metu taip pat turi būti parengiama statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas), yra jau gauti savivaldybės administracijos išduoti specialieji architektūros reikalavimai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialieji paveldosaugos reikalavimai ir kiti reikalingi dokumentai statinio projektui rengti.

   Norint statinio projektavimo rengimo metu koreguoti pirmiau nurodytus detaliojo plano sprendinius reikia Teritorijų planavimo komisijai pateikti detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopiją su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamąjį raštą ir brėžinį su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

   2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima:

   1) dalyti į atskiras dalis nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus;

   2) kultūros paveldo objekto teritorijoje keisti žemės naudojimo būdą, užstatymo tankį, intensyvumą, tipą, pastatų ar statinių paskirtį;

   3) nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;

   4) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje.

   Manome, kad pirmiau nurodytą sutikimą reikėtų gauti prieš pateikiant projektinius pasiūlymus specialiesiems architektūros reikalavimams gauti, nes negavus tokio sutikimo netikslinga būtų rengti projektinius pasiūlymus specialiesiems architektūros reikalavimams gauti bei rengti statinio projektą.

  Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.