Skaitmeninio radijo ryšio bazinės stoties statyba (2014-02-27)

KLAUSIMAS

     Skaitmeninio radijo ryšio bazinė stotis buvo projektuota pagal savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo  ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialųjį planą, kuriame buvo numatytos bazinės stoties koordinatės. Žemės sklypas detaliuoju planu nebuvo formuotas.

     2010 m. spalio mėnesį įmonė gavo statybos leidimą skaitmeninio radijo ryšio bazinei stočiai.

     Šiuo metu galiojantis Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28868) 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas (ši nuostata galiojo iki 2010 m). Minimu atveju žemės plotas, reikalingas aptarnauti skaitmeninio radijo ryšio bazinę stotį yra ne didesnis kaip 0,01 ha.

     Prašome suteikti konsultaciją ar neesant detaliojo plano įmonė gali statyti bazinę stotį pagal minėtą statybos leidimą.

ATSAKYMAS (2014-02-27, Nr. (8.4)-2D-3243)

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Pareiškėjos raštą, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais.

     Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuota, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

     Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, kuris sukelia statytojui teises ir pareigas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: 1) teismo sprendimu, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai; 2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu: jeigu pakeitus esminius statinio projekto sprendinius šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; pasikeitus statytojui, kai vietoj buvusio statybą leidžiančio dokumento pagal tą patį statinio projektą neatliekant statinio projekto patikrinimo procedūrų išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas kito statytojo vardu; asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, prašymu.

     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei Pareiškėjos nurodyto statybos leidimo galiojimas nėra panaikintas ar sustabdytas teismo sprendimu, kompetentingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka nėra uždraudusios Pareiškėjai statyti statybos leidime nurodyto statinio, Pareiškėja turi teisę statyti šį statinį.

     2010 m. spalio mėn. galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo numatyti atvejai, kada rengiami detalieji planai, o šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje buvo numatyti atvejai, kada detalieji planai nerengiami. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad, jeigu nagrinėjamai teritorijai, kurioje pagal 2010 m. spalio mėn. Pareiškėjai išduotą statybos leidimą numatoma statyti skaitmeninio radijo ryšio bazinę stotį, teritorijų planavimo dokumentu nebuvo nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, tokiu atveju prieš išduodant statybos leidimą rengti detalųjį planą buvo būtina.

     Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos nuostatas, 2011-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011 yra konstatavęs, kad „žemės sklypo formavimas yra tik vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių, todėl Žemės įstatymo40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, neformuojami atskiru žemės sklypu, negali būti aiškinama kaip nustatanti išimtį ir leidžianti tokiais atvejais nerengti detaliojo plano“.

     Pažymime, jog Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2012-09-26 iki 2013-12-31, 22 straipsnio 3 dalies 15 punkte buvo nustatyta, kad detalieji planai nerengiami statant nesudėtingus inžinerinius statinius, statant neypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, arba statant ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas ir kurių statyba numatyta pagal specialiuosius planus su nurodytomis statinių koordinatėmis. Šiais atvejais žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas nenustatomas ir nekeičiamas.

     Atsižvelgdama į 2014-01-01 įsigaliojusią naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, Inspekcija kreipsis į Aplinkos ministeriją dėl išaiškinimo, kokie teritorijų planavimo dokumentai turi būti rengiami siekiant statyti skaitmeninio radijo ryšio bazinę stotį, jei atskiras žemės sklypas nesuformuotas, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

     Apie Aplinkos ministerijos pateiktą išaiškinimą Pareiškėja bus informuota atskiru raštu.