Statybą leidžiantis dokumentas laikinam šiltnamiui be pamatų (2016-08-03)

KLAUSIMAS

   Esu žemės sklypo, kurio paskirtis – žemės ūkio, savininkas. Šiame žemės sklype noriu statyti laikinus šiltnamius be pamatų.

   Prašome paaiškinti, ar turiu teisę tokios paskirties žemėje statyti laikinus šiltnamius be pamatų ir kokie statybą leidžiantys dokumentai reikalingi

ATSAKYMAS (2016-08-03, Nr. (9.12)-2D-11114)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje ir 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

   Kiekvienas statinys turi nustatytą naudojimo paskirtį ir privalo būti naudojamas pagal paskirtį.

  Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17.8 punkte nurodyta, kad šiltnamis priskiriamas negyvenamųjų pastatų grupei pagalbinio ūkio paskirties pastatų pogrupiui.

  Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad, jeigu Jūsų paklausime minimą šiltnamį be pamatų, perkeliant į kitą vietą, nereikėtų išardyti į atskiras sudedamąsias dalis, tai toks šiltnamis būtų laikytinas kilnojamuoju daiktu ir jo įrengimui nebūtų taikomas Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai.

  Tačiau jeigu Jūsų paklausime minimą šiltnamį be pamatų, perkeliant į kitą vietą, reikėtų išardyti į atskiras sudedamąsias dalis (atskiras medines, metalines konstrukcijas, ir pan.), tai toks daiktas prarastų savo paskirtį (ir vertę) kaip šiltnamio (pagalbinio ūkio paskirties pastato), todėl būtų laikytinas nekilnojamuoju daiktu bei statiniu ir jo statybai būtų keliami žemiau nurodyti reikalavimai.

  Bendruoju atveju, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 3 punkto nuostatomis, šiltnamis iki 80 m² ploto ir iki 5 m aukščio priskiriamas prie I grupės nesudėtingų statinių. Didesnių techninių parametrų šiltnamiai būtų neypatingi arba ypatingi statiniai.

  Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 punkto nuostatomis supaprastintas statinio projektas ir rašytinis pritarimas supaprastintam statinio projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį (tarp jų ir šiltnamį) kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių Nerijoje. Kitais atvejais tokių I grupės nesudėtingų statinių statybai neprivaloma rengti supaprastinto statinio projekto ir neprivaloma gauti rašytinį sutikimą supaprastintam statinio projektui.

  Jeigu šiltnamis būtų neypatingas ar ypatingas statinys, tai jo statybai reikėtų pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas parengti statinio projektą ir pagal statybos techninio reglamento  STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas gauti leidimą statyti.

   Taip pat statant šiuos statinius, jeigu žemes sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, turite atkreipti dėmesį į šių sąlygų reikalavimus ir jų nepažeisti.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.