Besiribojančių sklypų savininkų rašytinių sutikimų privalomumas (2015-07-23)

KLAUSIMAS

      1. Kaimynas prieš dešimt metų peržengdamas mūsų sklypo ribas apie 1,5 metro, mūsų sklype be mūsų raštiško sutikimo pastatė tvorą su pamatu. Į mūsų prašymus pašalinti tvorą nereagavo, deja, mes neginčijom šios savavališkos statybos. Dabar norime atstatyti teisingas sklypo ribas.

      Norime paklausti, kaip galime apginti savo teises ir įpareigoti kaimyną patraukti tvorą? Gal galime kreiptis į Valstybinę statybos inspekciją su prašymu nustatyti ar tvoros ir šalia esančio sandėlio (mažiau nei trys metrai) statiniai yra įtraukti į sklypo statybų planą, užregistruoti registre, bei ar VTPSI galėtų įpareigoti kaimyną  tvorą, kuri buvo pastatyta faktiškai nukrypstant nuo statybų plano, patraukti iš mūsų sklypo.

      2. Nepašalindamas tvoros, kaip aprašyta 1 klausime, kaimynas ant  mūsų gyvenamojo namo sklypo ribos pradėjo statyti naują tvorą. Su cokoliu. Kaip suprantu, tokiai užtvaro statybai reikalingas mūsų rašytinis sutikimas. Jei esam teisūs, kur turėtume ir kokia forma kreiptis dėl užtvaro statymo neturint mūsų sutikimo?

      3. Kaimynas pradėjęs statyti tvorą ant sklypo ribos, vykdydamas statybos darbus dirba ir mūsų sklype (pila žemes, vežioja statybines medžiagas, dirba darbininkai). Ar tokiems darbams mūsų sklype kaimynas privalo gauti mūsų leidimą? Jei esame teisūs, kur ir kokia forma turėtume kreiptis dėl tokių darbų neteisėtumo?

      4. Kaimynas pradėjo ir pastato esančio šalio sklypo ribos statybos darbus (atstumas, mažiau nei 3 metrai), nežinome ar tie darbai yra remonto ar rekonstrukcijos. Kaip sužinoti, kokie darbai yra vykdomi (ar remontas ar rekonstrukcija), kad įsitikinti jog jie yra teisėti, tai yra, ar privalomas besiribojančio kaimyno sutikimas dėl pastato rekonstrukcijos. Nes jei pastatas rekonstruojamas, suprantame, kad turi būti gautas mūsų leidimas?

      5. Ar kaimynas, vykdydamas darbus (užtvaro statybos bei šalia esančio pastato remonto/arba rekonstrukcijos) ant arba šalia sklypo ribos, privalo aptverti teritoriją? Jei taip, kokiais būdais ir priemonėmis? Jei esame teisūs, kur ir kokia forma kreiptis dėl nesaugios statybos ir aplinkos niokojimo. Kokie reglamentai reglamentuoja privalomumą aptverti? Dėl vykdomų darbų, mūsų kieme kaupiasi šiukšlės, nuo taršos kenčia mūsų kiemo želdiniai bei baiminamės dėl mūsų mažamečių vaikų saugumo.

      6. Ar turime teisę prašyti kaimyno ir ar jis privalo mums parodyti statybos darbų projektą ir statybos leidimą, kad įsitikinti jog numatomi darbai vyksta teisėtai ir nepažeidžia mūsų teisių ir nuosavybės? Jei turime įtarimų, kad statybos dabai vyksta be leidimo, kokia forma ir kur turime kreiptis dėl mūsų manymu neteisėtos statybos?

ATSAKYMAS (2015-07-23, Nr. (8.4)-2D-10900)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų el. paklausimą dėl reikalavimų projektavimui (techninių sąlygų) išdavimo, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais jų pateikimo tvarka.

      1. Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 41.5 papunktyje nustatyta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, kai skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų šių Taisyklių 43 punkte:

      43. Mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi:

      43.1. naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte  nurodyto statybą leidžiančio dokumento (kai ... pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai), išskyrus atvejus, kai:

      <...>.

      Jeigu gretimo  žemės sklypo savininkas, pasistatęs tvorą Jūsų žemės sklype, atsisako ją išardyti, galite kreiptis į teismą dėl savo teisėtų interesų ir teisų gynimo. Inspekcija vadovaudamasi Taisyklių nuostatom tokio skundo nenagrinėtų.

      2. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.1. papunktyje nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).

Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

Galimybė ginti teisėtus interesus ir teises nurodyta 1 klausimo atsakyme.

      3. Kadangi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl manome, kad be Jūsų raštiško sutikimo gretimo sklypo savininkas naudotis Jums priklausančia žeme statybos metu negali.

Galimybė ginti teisėtus interesus ir teises nurodyta 1 klausimo atsakyme.

      4. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

      9.1. pastatomi nauji aukštai;

      9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;

      9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų;

      9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;

      9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

      Šio reglamento 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis bei 11 punkte nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

      Gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas rekonstruoti statinį privalomas naujai sukuriamoms statinio konstrukcijoms (pastato dalims), statomoms atstume 3 metrai ir arčiau sklypo ribos.

      Atsižvelgiant į tai, kad paklausime nenurodyta rekonstruojamo statinio kategorija, negalime nurodyti ar reikalingas, o jei taip, tai koks reikalingas statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimui. Siekiant išsiaiškinti, ar nėra vykdomi savavališki statinio rekonstravimo darbai, galite kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ svetaine www.planuojustatyti.lt parašant elektroninį pranešimą aktyviame langelyje „Pranešti apie galimai savavališkas statybas“ arba kreipiantis raštu žemiau (atsakymas į 6 klausimą) nurodytais adresais.

      5. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 15 punkte nustatyta, kad jeigu statyba vykdoma ūkio būdu, statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo (užsakovo) darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus bei įrenginius, o 17 punkte nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jam tenka visos Statybos įstatymo, kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė.

      Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 6 dalies 5 punkte nustatyta, kad rangovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.

      Apibendrinant manome, kad vienas iš galimų būdų apsaugoti greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus galėtų būti jos aptvėrimas.

      Dėl pastebėtų darbų saugos pažeidimų galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

      Apie niokojamą ir teršiamą gamtą turite teisę informuoti Regioninį aplinkos apsaugos departamentą (pvz. Vilniaus ar kt. – pagal teritorijos priklausomybę).

      6. Teisės aktai nedraudžia prašyti gretimo žemės sklypo savininko parodyti statinio statybos projektinę dokumentaciją ar statybą leidžiantį dokumentą, tačiau ir neįpareigoja gretimo žemės sklypo savininko Jums jų pateikti.

      Apie galimybę informuoti elektroniniu laišku Inspekciją apie vykdomą galimai savavališką statybą nurodyta 4 klausimo atsakyme, taip pat galite kreiptis raštu į Inspekcijos teritorinį skyrių, kurių rekvizitus galite rasti Inspekcijos interneto svetainėje www.vtpsi.lt Struktūra ir kontaktai → Kontaktinė informacija → ... teritorinis skyrius.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.