KLAUSIMAS

   Ar reikalingas ugniasienėmis besiribojančių pastatų savininkų sutikimas rekonstruojant pastatą, keičiant žemės sklypo paskirtį, keičiant pastato paskirtį ir statant pastatą perimetriniu užstatymu ir jei pastatas statomas yra didesnis ir pastato dalis eina toliau palei sklypo ribą ir jau nebesiriboja su gretimais pastatais, o tik su gretimo sklypo riba.

ATSAKYMAS (2017-10-06, Nr. (9.12)-2D-13998)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, teritorijos naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu nustatomi didžiausi užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai.

   Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7, 31.3 punkte nustatyta, kad perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę.

   Remiantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

   Kaip galima suprasti iš paklausimo turinio, komercinės paskirties pastatas nuosavybės teise valdomas vieno asmens (pastato bendraturčių nėra). Todėl manome, kad norint atlikti statybos darbus tokiame pastate (išskyrus ugniasienių, kuriomis pastatas ribojasi su kitais pastatais, pertvarkymą) ar pakeisti jo paskirtį, kitų pastatų savininkų sutikimai neprivalomi. Taip pat neprivalomi jų sutikimai ir statant naują pastatą pagal perimetrinį užstatymą (kai tokia galimybė yra pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus), jeigu nepažeidžiami normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai trečiųjų asmenų atžvilgiu.

   Atkreipiame dėmesį, kad norint pakeisti pastato paskirtį, pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti pagal teritorijų planavimo dokumentus galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Šiuo klausimu patartume kreiptis į savivaldybės administraciją.

   Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše (toliau – Aprašas), nustatančiame pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas, nėra reikalavimo, keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, gauti besiribojančių  žemės sklypų (ar juose esančių statinių) savininkų ar valdytojų sutikimus. Tokio reikalavimo nėra ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8.

   Inspekcijos nuomone, besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų reikėtų, jeigu rengiamo ar koreguojamo teritorijų planavimo dokumento, keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, sprendiniais besiribojančiuose sklypuose būtų nustatomi veiklos apribojamai.

   Pabrėžiame, kad visais atvejais turi būti laikomasi Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23