Tvora, gyvatvorė ir sandėliukas (2016-11-23)
KLAUSIMAS
Prašau suteikti informaciją šiais klausimais:
Dėl užtvaro (tvoros):
Kokie reikalavimai keliami statant vielos aptvarą (tvorą) iš segmentų (vieta, medžiagos, aukštis, pamatas, atstumas nuo kaimynų sklypo ribos ir pan.)?
Ar statant vielos aptvarą (tvorą) iš segmentų reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas?
Ar vielos aptvaras (tvora) iš segmentų priskiriamas aptvarui iš aštrių medžiagų?
Kaip ir kurioje vietoje vielos aptvaro (tvoros) iš segmentų vietoje matuojamas jo aukštis?
Kaip ir kokiu būdu nustatyti ar aptvaras (tvora) neišeina iš sklypo ribų?
Dėl želdinių:
Kokie reikalavimai keliami sodinant gyvatvorę iš tujų?
Ar sodinant gyvatvorę iš tujų reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas?
Dėl statinių:
Kokie reikalavimai keliami statant pagalbinį (be pamatų) lauko įrankių sandėliuką ir dviračiams (koks turi būti atstumas nuo kaimynų sklypo, aukštis ir panašiai?
Kokiais atvejais statant pagalbinį (be pamatų) lauko įrankių sandėliuką ir dviračiams reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas?
ATSAKYMAS (2016-11-23, Nr. (8.4)-2D-16970)
Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Dėl tvoros.
Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nenustatomi apribojimai užtvaros aukščiui ir jos konstrukcijoms, tačiau nuo šių parametrų priklauso, kokiai statinio kategorijai (nesudėtingų, neypatingų ar ypatingų) priskirtinas šis inžinerinis statinys, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir jei reikalingas – tai koks.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 priedo 2 lentelės 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta:
Eil. Nr. | Inžineriniai statiniai | I grupė | II grupė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
3. | Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai): | 1) | ||
3.1. | aukštis ≥ 1 m, ≤ 2 m | + | – | |
3.2. | aukštis > 2 m, ≤ 5 m aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc. | – | + | |
4. | Atraminės sienutės: | 2) | ||
4.1. | aukštis ≥ 0,2 m, ≤ 1 m | + | – | |
4.2. | aukštis > 1 m, ≤ 2 m | – | + | |
5. | Įvairios užtvaros ant atraminių sienučių: | 3)7) | ||
5.1. | 3.1 ir 4.1 punktuose nurodytų parametrų | + | – | |
5.2. | 3.2 ir 4.2 punktuose nurodytų parametrų | – | + |
1) aukštis nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės; šiuo atveju taikomos lentelės 5 punkto nuostatos
3) atraminės sienutės aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus; užtvaros aukštis nuo atraminės sienutės viršaus;
7) jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės.
Vadovaujantis lentelėje pateikiamais parametrais ir atsižvelgiant į planuojamos statyti užtvaros parametrus, sprendžiama, ar užtvara yra statinys, jei taip, tai kokios kategorijos.
Užtvara neklasifikuojama kaip statinys ir jai netaikomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai, jeigu jos aukštis nesiekia 1 m.
Jeigu užtvaros aukštis didesnis kaip 1 m, bet mažesnis kaip 2 m (lentelės 3.1 punktas), arba tai yra užtvara, statoma ant atraminės sienutės, ir turi lentelės 5.1 punkte nurodytus parametrus, –tokia užtvara yra I grupės nesudėtingas statinys.
Jeigu užtvaros parametrai atitinka lentelės 3.2 arba 5.2 punktuose nurodytus – vadinasi užtvara yra II grupės nesudėtingas statinys.
Tuo atveju, kai užtvaros aukštis nuo 2 iki 5 m ir aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas mažesnis kaip 80 procentų, arba užtvaros aukštis didesnis kaip 5 m, – užtvara priskirtina neypatingų statinių kategorijai.
Kai nustatyta užtvaros kategorija, sprendžiant, koks reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, reikia vadovautis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis:
„1. Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį;
4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas);“.
Tai reiškia, kad, jeigu užtvara yra neypatingas statinys, – reikalingas leidimas statyti naują statinį. Jeigu užtvara yra nesudėtingas statinys – tokiu atveju statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui, kai jis privalomas.
Rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui privalomumo atvejai nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – reglamentas) 6 priedo 2 punkte:
„2. Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas:
2.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje;
2.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste*, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.“
Tai reiškia, kad, jeigu užtvaros statybos vieta nėra ta, kuri nurodyta reglamento 2 punkte, vadinasi rašytinis pritarimas (SLD) nereikalingas ir supaprastintas užtvaros statybos projektas rengiamas statytojo pageidavimu (reglamento 6 priedo 10 punkto nuostata).
Tačiau, tuo atveju, kai nereikalingas rašytinis pritarimas, reikia vadovautis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kad statybą leidžiantys dokumentai yra:
„5) tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai;“.
Gretimų žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai, statant užtvarą (taip pat vielinę iš segmentų) ne ant atraminės sienutės arba ant jos, nurodyti reglamento 11 priedo 1 ir 2 punktuose:
„1. statant užtvarą:
1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):
1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Pastaba. Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, {rengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).
2. statant atraminę sienutę:
2.1. ant sklypo ribos;
2.2. savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Pastaba. Statant užtvarą ant atraminės sienutės, užtvarai taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai.“
Statant vielinę segmentinę užtvarą (tvorą) besiribojančio sklypo savininko sutikimas privalomas atvejais, nurodytais reglamento 11 priedo 1 ir 2 punktuose.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „ Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 65.4 papunktyje nurodyta, kad statyti spygliuotos vielos tvoras ar tvoras iš kitų aštrių medžiagų(stiklo duženų ir pan.) miestuose ir miesteliuose draudžiama ir kaimo vietovėse spygliuotą vielą ir kitas aštrias medžiagas galima naudoti tik tvoros daliai, aukštesnei nei 3 m, įrengti. Atsižvelgdami į šią nuostatą manome, kad jeigu tvoros viela nėra spygliuota, tai tokia tvora nelaikytina aštrių medžiagų tvora.
Bendruoju atveju, manome, kad užtvaros aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio bet kurios užtvaros konstrukcijos taško, o atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 priedo 2 lentelės 3 punkte nurodytą 1) pastabą, jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Be to, jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės. Kai užtvara statoma ant atraminės sienutės, vadovaujantis lentelės 5 punkte nurodyta 3) pastaba, užtvaros aukštis skaičiuojamas nuo atraminės sienutės viršaus.
Manome, jeigu užtvaros bet kurios konstrukcijos taškas nepatenka į gretimo sklypo teritoriją, vadinasi, tokia užtvara yra statytojo sklypo ribose.
Dėl želdinių.
1 ir 2. Gyvatvorės nėra statiniai ir jų sodinimo reglamentavimo išaiškinimas nėra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija. Atsižvelgdami į tai, kad gyvatvorių sodinimą reglamentuoja Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2007m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-717, siūlome dėl taisyklių išaiškinimo kreiptis į Aplinkos ministeriją.
Tuo pačiu pažymime, kad, vykdant veiklą žemės sklype, visais atvejais privaloma vadovautis Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Dėl statinių.
ir 2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje ir 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Apibendrindami pirmiau paminėtas teisės aktų sąvokas, manome, kad, jeigu norint perkelti paklausime nurodytą pagalbinį lauko įrankių (dviračių) sandėliuką į kitą vietą jį būtina išardyti, o išardžius – prarandama jo paskirtis (nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį ir jis turi būti iš naujo montuojamas, atliekant statybos darbus), tai šis sandėliukas yra nekilnojamas daiktas ir statinys (pastatas). Tokiu atveju dėl atstumo nuo pastato iki gretimo sklypo ir dėl gretimo sklypo savininko sutikimo taikomos statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkto nuostatos:
„4. statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos;“.
Tačiau, jeigu paklausime nurodytas sandėliukas gali būti perkeltas į kitą vietą, jo neišardžius, ir perkėlimo metu jis nepraranda savo paskirties ir vertės, tai šis sandėliukas laikytinas kilnojamuoju daiktu, t. y. nėra statinys, todėl, manome, pirmiau nurodytas reglamentavimas jam neturėtų būti taikomas.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.
Atnaujinimo data: 2023-09-23