Ar sandėliukai be pamatų yra laikini, ar nekilnojamieji daiktai (2016-07-08)

KLAUSIMAS

1. Ar sandėliukai, esantys namo kieme, neturintys pamatų patenka į savarankiškai funkcionuojančių nekilnojamųjų daiktų sąrašą?
2.  Ar šie sandėliukai gali būti laikini ir ar galima jais naudotis?
3. Ką reiškia archyvinėje inventorinėje byloje spaudas „Savavališka statyba“ ? statybos data byloje nenurodyta.
4. Kai sandėliukai yra bendraturčių sklype, ar galima juos remontuoti, jeigu nesi savininkas?
5. Ar galima sandėliukus, kurie neturi savininkų ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, įteisinti kaip nekilnojamuosius daiktus, pripažinti juos tinkamais naudoti? Ar reikalingas leidimas KVAD teritorijoje?

ATSAKYMAS (2016-07-08, Nr. (9.12)-2D-9790)

     Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Manome, kad Jūsų paklausime įvardyti sandėliai yra nekilnojamieji daiktai, jeigu jie atitinka Civilio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvoką: „Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji)“.
2. Minėti sandėliai gali būti laikini statiniai, jei jie atitinka Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 4 punkte įtvirtintą sąvoką: „Laikinas statinys yra statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Įstatymo 2 straipsnio 4 punkte taip pat nustatyta, kad laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
3. Įstatymo 2 straipsnio 71 punkte yra įtvirtinta savavališkos statybos sąvoka: „Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.“ Žyma „Savavališka statyba“, esanti pastatų techninės inventorizacijos (kadastrinių matavimų) dokumentuose informuoja apie galimai savavališką statybą. Tačiau savavališkos statybos faktas nustatomas savavališkos statybos aktu, kurį surašo statybos valstybinę priežiūrą atliekantis institucijos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, statinio remontas galimas tik kai statytojas statinį valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
5. Tuo atveju, kai statiniai bešeimininkiai, privalu vadovautis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis.

      Siekiant įteisinti pastatus, kurie pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., privalu vadovautis Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, nuostatomis.

      Bendruoju atveju statytojo teisė gali būti įgyvendinama, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, (toliau – Reglamentas) 33.1 punktu, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, žemės sklypo bendraturčių sutikimas (susitarimas) statyti statinį tokiame sklype yra privalomas.

     Manome, kad jeigu paklausime nurodyti sandėliai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelėje 5 punkte (3 ir 5 skiltyse) nurodytus požymius, jie gali būti priskiriami nesudėtingų statinių I grupei.

    Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas rašytinis pritarimas statinio projektui (toliau – SLD) nurodomi Reglamento 6 priede. Šio priedo 2.1 punkte nurodyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nurodyti Reglamento 11 priede. Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nesudėtingų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Įstatymo 24 straipsnio 4¹ punkte nustatyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo <...> deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

     Apibendrinant pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas manome, kad, jeigu paklausime nurodyti sandėliai, priskirtini I grupės nesudėtingi statinių grupei, yra kultūros paveldo teritorijoje ir pastatyti po 1991 m. liepos 25 d., siekiant įteisinti jų statybą, reikia gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (kai jie privalomi), parengti supaprastintą statybos projektą, gauti jam rašytinį pritarimą ir, surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruoti statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.