Kuo vadovautis formuojant reljefą SB ne statybos tikslais (2016-08-02)

KLAUSIMAS

   Sodininkų bendrijos „***“ valdyba kreipiasi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimus šiais klausimais:

1. SB „***“ teritorijoje suformuotame sklype buvo keičiamas sklypo aukštis (ne statybos tikslais), ko pasėkoje susidarė aukščių ir nuolydžių skirtumas su besiribojančiais sklypais. Prašome paaiškinti kokios aukščių skirtumo ir nuolydžio normos turi būti išlaikomos su besiribojančiais sklypais ir kokiuose teisės aktuose tai apibrėžta.

2. SB „***“ teritorijoje suformuotame sklype buvo kasamas vandens telkinys („Prūdas“). Prašome paaiškinti kokios atstumo normos turi būti išlaikomos su besiribojančiais ir kokiuose teisės aktuose tai apibrėžta.

3. SB „***“ teritorijoje suformuotuose sklypuose jau yra suformuotas vandens telkinys („Prūdas“), kurio centras yra ant sklypų ribos. Vieno sklypo savininkas nori telkinį užverti, kitas nori išlaikyti. Prašome paaiškinti kokios atstumo normos turi būti išlaikomos su besiribojančiais ir kokiuose teisės aktuose tai apibrėžta.

ATSAKYMAS (2016-08-02, Nr. (9.12)-2D-11026)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

   Atsižvelgdami į šią nuostatą bei į tai, kad statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuojamos gretimų sklypų reljefo lygių skirtumo ir nuolydžio normos, kai statybos darbai nevykdomi,  manome, kad paklausime nurodytu atveju, kai žemės sklypo reljefas formuojamas ne statybos tikslais, žemės sklypo savininkas, performuodamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti paviršinių nuotekų iš sklypo nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus ir taip nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.   

   Dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio formavimas reglamentuojamas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-58, (toliau – Aprašas). Manome, kad įrengdami sodininkų bendrijos teritorijoje suformuotuose žemės sklypuose dirbtinius nepratekamus paviršinio vandens telkinius turite vadovautis Aprašo nuostatomis.

  Kūdra nėra statinys, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos  sąvokos: statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Todėl formuojant kūdrą netaikytini Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos.

  Bendruoju atveju manome, kad santykiai, atsirandantys dėl nesutarimų, susijusių su dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, suformuoto mėgėjų sodo teritorijoje, turi būti sprendžiami, laikantis įsteigtos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.

  Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.