Daugiabučio rekonstrravimo registracija, kombinuoto šildymo galimybė (2016-12-07)

KLAUSIMAI

1. Ar pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatytą statinį? Kokie yra neįregistravimo padariniai, jeigu reikalavimas įregistruoti yra?
2. Ar statybą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai numato galimybę patalpas šildyti kombinuotu būdu – iš centralizuotų sistemų ir elektra? Jeigu toks šildymo būdas galimas - kaip tokiu atveju apskaičiuojamas patalpoms šildyti sunaudotos šiluminės energijos kiekis (kai patalpos yra daugiabučiame name, kuriame neįrengti individualūs sunaudotos šiluminės energijos apskaitos prietaisai), ar tokiu atveju yra kokie papildomi reikalavimai patalpoms (dėl patalpų izoliavimo, atskyrimo ir kt.)?
3. Tuo atveju, jeigu aukščiau šiame rašte nurodytos patalpos įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – koks galimas namo gyventojų (faktiškai mokančių už kitam asmeniui priklausančio priestato šildymą) interesų gynimo būdas (be kita ko įvertinant ir tai, kad nuo statybos yra praėję daugiau kaip 10 m?

ATSAKYMAs (2016-12-07, Nr. (9.12)-2D- 17730)

     Informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys. Atsakymas rengiamas klausimų pateikimo tvarka.

     1. Informuojame, kad:

     - Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Paklausime nurodytu atveju būtų leidimas rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą.

     - Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą“, o 4¹ dalyje nustatyta, kad „atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).“.

     - Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 54² straipsniu įstatymo Nr. XII-1834, kuris įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo baigti statyti, pradėti ir ilgiau kaip 3 metus nebaigti, tačiau Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“.

     - Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159⁷ straipsnyje nustatyta, kad „Statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre tvarkos, nustatytos Statybos įstatyme, pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų iki dviejų šimtų devyniasdešimties eurų.“.

     2. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nustatyta, kad „statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus)“, o Reglamento 250 punkte nustatyta, kad „patalpų šildymo reikalavimai:

250.1. gyvenamasis pastatas turi turėti centrinio arba autonominio šildymo sistemą su lokaliu arba centralizuotu šilumos tiekimu (gamyba);

250.2. gyvenamasis pastatas gali turėti šildymo įrenginius (židinius, krosnis, katilus), kūrenamus kietuoju kuru;

<...>.“.

     Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 7 priede nustatyta:

                                                                                                                                     (ištrauka)

     Statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ (toliau – STR 2.09.04:2008) 2 punkte nustatyta,  kad šis reglamentas nustato pastatų ir jų patalpų šildymo sistemos galios, metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikių skaičiavimo tvarkos reikalavimus.

     Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-419, 5.17 papunktyje nustatyta, kad šis departamentas „konsultuoja daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus, daugiabučių namų savininkų bendrijas ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus administruojančias įmones gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programų įgyvendinimo, gyvenamųjų namų priežiūros, atnaujinimo (modernizavimo), daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo klausimais, organizuoja arba dalyvauja seminaruose, konferencijose, parodose, rengiant informacinius leidinius“.

     Apibendrindami manome, kad:

     - gyvenamojo namo patalpų šildymas gali būti organizuotas ne vien iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, bet kartu įrengiant papildomą patalpų šildymo būdą;

     - statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ 2 punkte nustatyta, kad šis reglamentas nustato pastatų ir jų patalpų šildymo sistemos galios, metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikių skaičiavimo tvarkos reikalavimus;

     - dėl pastatytų pastatų daugiabučių namų naudojimo klausimų išaiškinimo pagal kompetenciją siūlome kreiptis į Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyrių.

     3. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas yra perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

     Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantys dokumentai – leidimas rekonstruoti statinį, o 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.

     Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

     Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje Savavališkos statybos padarinių šalinimas nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš pašalinti savavališkos statybos padarinius, o 6 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio privalomojo nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą.

     Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija.

     Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 46.5 papunktyje nustatyta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, kai dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei skunde ar pranešime nurodoma, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

     Apibendrindami manome, kad:

- daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai, dėl galimai savavališko daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo gali kreiptis į Inspekcijos teritorinį padalinį;

- Inspekcijos pareigūnas skundų ir pranešimų Inspekcijoje nagrinėjamais atvejais nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, o kai statytojas nepašalina savavališkos statybos padarinių, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą;

- Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnyje nustatyta fizinių asmenų, atsakomybė už neypatingo ir ypatingo statinio savavališką rekonstravimą, skiriant atitinkamo dydžio baudas;

- Statybos įstatymo 48 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą už neypatingo ir ypatingo statinio savavališką rekonstravimą, skiriant atitinkamo dydžio baudas;

- jeigu skundo ar pranešimo patikrinimo metu būtų nustatyta, kad statybos darbai vykdomi teisėtai, bet neatlikta nustatyta tvarka statinio rekonstravimo registracija Nekilnojamojo turto registre, turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė (žiūrėti atsakymą į pirmą klausimą).

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.