„Užstatymo tankis“ ir „užstatymo intensyvumas“ (2017-01-16)

KLAUSIMAS

Ar yra nuo 2017-01-01 įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų, galinčių daryti įtaką vieno buto gyvenamosios paskirties pastato (toliau – Namas) dydžiui, nėra.

ATSAKYMAS (2017-01-16)

Mūsų žiniomis, nuo 2017-01-01 įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų, galinčių daryti įtaką vieno buto gyvenamosios paskirties pastato (toliau – Namas) dydžiui, nėra.

Įsigaliojusiu nuo 2014-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-407, pakeistos sąvokų „užstatymo tankis“ ir „užstatymo intensyvumo“ apibrėžtys.

Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 str. 40 d. „užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“ (toliau – UT).

Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ III skyriuje nurodytos pagrindinės vartojamos sąvokos:

„6.1. išorinė atitvara:

6.1.1. stogas (šlaitinis, plokščiasis);

6.1.2. sienos, besiribojančios su išorine aplinka;“

Statybos techninio reglamento STR2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.7 papunkčiu nustatyta, kad „stogo karnizas – stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos.“

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Tiek Namo sienos, tiek jo stogas yra atitvaros, todėl stogo (įskaitant visas jo dalis, tarp jų karnizą) projekcija į žemės paviršių turi būti įskaičiuojama į statiniais užstatomą plotą, vertinamą nustatant užstatymo tankio rodiklį. Jeigu žemės sklypas yra 400  (4 arų) ploto, jo UT – 40%, tai visų pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomas plotas (toliau – UP) apskaičiuojamas:

UP=[400kv. m x (žemės sklypo plotas)x40%(UT)]:100%=160 kv. m

Į UP (160 kv.m) turėtų būti įskaičiuojama, pvz., Namo stogo projekcijos į žemės paviršių plotas (jeigu jis didesnis už Namo sienų projekcijos plotą) + garažo stogo projekcijos plotas (jeigu jis didesnis už garažo sienų projekcijos plotą) + stogu dengtos terasos stogo projekcijos plotas ir t. t. Jeigu terasa, pvz., akmenimis grįsta nedengta stogu aikštelė, jos plotas į UP neįskaičiuojamas.

Pagal TPĮ 2 str. 39 d. „užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu“ (toliau – UI). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 41 d. įtvirtinta, kad „patalpa– sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.“ (Pagal galiojantį statybos teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2016-12-31, „patalpa– sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė“.) Pažymėtina, kad į pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumą (toliau – pastatų patalpų bendrojo ploto suma), pvz., garažo patalpos plotas įskaičiuojamas. Jeigu terasa neapribota sienomis ir kitomis atitvaromis, jos plotas į minėtą sumą neįskaičiuojamas. UI apskaičiuojamas:  

UI = (visų žemės sklypo pastatų patalpų bendrojo ploto suma (kv. m) / (žemės sklypo plotas (kv. m)

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 p. „galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.“

Informuojame, kad nuo 2016-01-01 įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ pakeitimai, kuriais, inter alia, nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos sklypams taikomas maksimalus užstatymo intensyvumas, t. y.  „ <...> maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.“ (Reglamento 9 priedo 1 p.). UI rodiklio dydis nustatytas remiantis gerąja praktika, atsižvelgus į vedančiųjų Lietuvos urbanistų parengtų bendrųjų planų sprendinius, kuriais užtikrinamas sėkmingas teritorijų planavimo tikslų įgyvendinimas. Pvz., pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą funkcinės zonos – „Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos“, kurioje dominuoja vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų statyba, „gyvenamosios paskirties sklypams“ nustatytas maksimalus UI dydis „< 0,4“; maksimalus pastatų aukštingumas  „< 3 a.“.