Galimybė įsirengti vietinius vandentiekio ir nuotekų tinklus 2014-07-22

KLAUSIMAS

      Norime statyti gyvenamąjį namą iki 80 m². Sklypo paskirtis – vienbučių/dvibučių gyvenamųjų namų statyba, kaimo vietovė, jokias saugomas teritorijas ir pan. nepatenka. Kaip jau pavyko anksčiau išsiaiškinti, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia.

      Iškilo vienas labai opus klausimas dėl geriamojo vandens ir nuotėkų šalinimo.

      Mūsų sklypas yra 12 sklypų kvartale. Visi likę sklypai priklauso vienam asmeniui, kuris yra savininkas šių sklypų ir kuris užsakė detalųjį planą šiam kvartalui. Kyla klausimas, kas turi projektuoti ir statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius visam kvartalui? Nejaugi mes, turime suprojektuoti ir pastatyti visa tai, kitiems 10 sklypų, kurie mums niekada nepriklausė ir nepriklausys? 

       Pagal detalųjį planą: „Projektuojami sklypai vandentiekio tinklais bus aprūpinti nuo projektuojamo artezinio gręžinio. Nuotekų kanalizacijos tinklais sklypai bus aprūpinti nuo projektuojamų buitinių nuotekų valymo įrenginio“. Tačiau šiuo metu niekas nieko neprojektuoja ir nežinia, kada tai bus daroma, jeigu iš viso bus kas nors daroma.

      Pagal (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 596 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. D1-553 redakcija)  „Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamentas“ :

      8. Individualias nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką, laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, galima planuoti (įrengti):

      8.1. pavieniams objektams (objektams, nepatenkantiems į aglomeracijų teritorijas ir esantiems mažesnėse kaip dešimties objektų grupėse (sodyboms, fermoms, įmonėms ir pan.)) ir objektams, esantiems dešimties objektų ir didesnėse grupėse, kuriose objektai išsidėstę taip, kad įrengiant grupines arba bendrąsias nuotekų tvarkymo sistemas vienam GE reikėtų įrengti daugiau kaip po 15 m lauko tinklų (neskaičiuojant įvadų) ir (arba) vidutinis atstumas tarp įvadų būtų didesnis kaip 45 m;

      Detaliajame plane mūsų sklypas pažymėtas Nr. ir turi servitutą 11a, kurio ilgis 47,3m+ atstumas mūsų sklype + apie 50 m (pagal detalųjį planą) nors dar neaišku, kada ir kurioje vietoje, bus gręžinys ir buitinių nuotekų valymo įrenginys (jeigu bus). Jeigu teisingai suprantu, tokiu atveju, atstumas tarp įvadų bus didesnis kaip 45 m.

      9. Individualias nuotekų tvarkymo sistemas su kaupimo rezervuarais, laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, galima įrengti:

      9.1. kai nėra galimybių nei prisijungti prie bendrųjų arba grupinių nuotekų tvarkymo sistemų, nei įrengti individualias nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymo įrenginiais (pvz., nėra tinkamo nuotekų priimtuvo, neišlaikomi sanitariniai atstumai ar pan.);

      Koks galėtų būti sprendimas esamoje situacijoje?

      Ar  mes turime galimybę įsirengti individualią nuotekų sistemą ir individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu (iš šachtinio šulinio)?

ATSAKYMAS (2014-07-22, (8.4)-2D-11450)

      Informuojame, kad pateikti paklausime duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, konsultacijos turinys gali keistis.

      Prisijungimo sąlygos, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

      Nagrinėjamu atveju neturime informacijos, prie kokių UAB „...“ priklausančių inžinerinių tinklų norite prisijungti. Pagal pateiktą informaciją pagal detalųjį planą projektuojami inžineriniai tinklai numatomi prijungti prie projektuojamų (nesančių) artezinio gręžinio ir buitinių nuotekų valymo įrenginio, t. y. ne prie UAB „...“ priklausančių egzistuojančių inžinerinių tinklų. Todėl manome, kad prisijungimo sąlygų iš UAB „...“ gauti nereikia, o gautomis vadovautis neprivaloma.

      Statybos įstatymo 65 ir 66 dalyse pateikti šie apibrėžimai:

      Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.

      Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

      Manome, kad Jūsų nurodytu atveju prisijungti prie komunalinių inžinerinių tinklų detaliuoju planu nėra numatyta, o numatyta galimybė įsirengti vietinius.

      Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad:

      Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

      Kaip jau minėta, komunalinių inžinerinių tinklų tiesimas Jūsų nurodytomis aplinkybėmis nėra numatytas, todėl statytojas turi teisę įsirengti vietinius tinklus.

      Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

      1. Detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas:

      1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai;

      2) leistinas pastatų aukštis;

      3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis;

      4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);

      5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija;

      6) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;

      7) galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai);

      8) atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais.

      Kaip matome, aprūpinimas inžineriniais tinklais nėra detaliame plane nurodomo privalomo teritorijos naudojimo reglamento dalykas.

      Apibendrinant išdėstytą manome, kad detaliame plane numatytų inžinerinių tinklų tiesimu turėtų rūpintis visi sklypų savininkai solidariai, o kol šie tinklai nenutiesti, galite įsirengti vietinius savo sklype.

      Ši konsultacija parengta pagal jo pasirašymo dieną galiojančius teisės aktus ir negali būti laikoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  sprendimu konkrečioje situacijoje.