Statyba žemės ūkio paskirties žemėje

KLAUSIMAS

    Žemės ūkio paskirties žemės sklypas kaimo vietovėje yra padalintas tarpusavio susitarimu į kelias dalis.

    Norime padaryti detalųjį planą ir žemės sklypo daliai, kuri yra su ežero pakrante pasikeisti paskirtį į rekreacinę.

    Norėčiau sužinoti koks yra užstatymo tankis rekreacinėje teritorijoje? Kokių pagrindų galima statyba rekreacinėje zonoje? Ar ji galima tik tuomet kai turi šalia esančiame tokios pat paskirties žemės sklype griuvėsius ir jų užstatymo plotą perkeliant į tą žemės sklypą, kuriuo paskirti po detalaus plano taps rekreacinė, ar tiesiog galima statyti naują statinį gavus statybos leidimą?

ATSAKYMAS (2014-01-02, Nr. (8.4)-2D-66)

    Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

    Nuo 2014 sausio 1 d., įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo naujai redakcijai (Žin., 2013, Nr. 76-3824), vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, jei planuojamai statybai ir numatomai veiklai reikės keisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, ji bus keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei jis parengtas.

    Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

    Vadovaujantis aukščiau išdėstyta nuostata, leistiną žemės sklypo užstatymo tankumą, nustatys savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti.

    Kokia ūkinė veikla ir kokių statinių statyba galima atitinkamo pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypuose nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame dokumente „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys“ (Žin., 2005, Nr. 14-450; 2010, 114-5850; 2012, Nr. 84-4416). Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalioja šio dokumento nauja redakcija „Žemės naudojimo būdų turinio aprašas“ (Žin., 2013, Nr. 128-6536).

    Šio dokumento naujos redakcijos 23 punkte nurodyta, kad žemės sklypai, kurių naudojimo paskirtis „kitos paskirties žemė“, naudojimo būdas „rekreacinės teritorijos“, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui. 4 punkte nurodyta, žemės sklypai, kurių naudojimo paskirtis „žemės ūkio paskirties žemė“, naudojimo būdas „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti.

    Pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar nustačius papildomą žemės naudojimo būdą, norint statyti nurodytame žemės sklype statinius, reikia statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902) nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) nustatyta tvarka gauti statinio projekte numatytų statinių statybai statybą leidžiantį dokumentą.

    Tuo pačiu informuojame, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; 2012, Nr. 110-5578) 127.9 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonoje draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

    Šių sąlygų 126.1 punkte nustatyta, kad vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras.

    Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.