Ar gali būti du gyvenamieji namai saugomos teritorijos žemės sklype (2016-07-25)
KLAUSIMAS
Teismo sprendimu buvo nustatytas faktas dėl išlikusių pamatų ir remiantis šiuo sprendimu pamatai buvo įregistruoti VĮ „Registru centras“. Žemės sklypas, kuriame yra šiuo metu įregistruoti pamatai, patenka į saugomas teritorijas, todėl, norint užbaigti buvusio namo statybą, reikalinga gauti projektavimo sąlygas iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, bei parengti projektą.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą žemės sklype gali būti vienas gyvenamasis namas, o mūsų atveju su įregistruotais pamatais gaunasi du gyvenamieji namai. Prašau atsakyti, kokiai statybos rūšiai priskiriamas mūsų atveju statybos užbaigimas, bei ar šiuo atveju gali būti du gyvenamieji namai?
ATSAKYMAS (2016-07-25, Nr. (9.12)-2D-10617)
Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Šio reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Buvusios sodybos atstatomos (atkuriamos) tik saugomose teritorijose ir miško žemėje Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo numatytais atvejais.
Manome, kad sąvoka „atstatymas“ turėtų būti suprantama kaip buvusių statinių, kurių buvimo faktas yra nustatytas, atkūrimas, išlaikant buvusių statinių vietas ir jų neplečiant. Statant statinį kitoje vietoje, negu jis buvo iki išnykimo, negalima laikyti, kad yra atstatomas buvęs statinys.
Vadovaudamiesi pirmiau nurodyto teisės akto nuostatomis bendruoju atveju manome, kad „atstatant“ statinį ant esamų pamatų (įregistruotų Nekilnojamojo turto registre), išlaikant buvusio statinio vietą, statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan) ir jų neplečiant, būtų atliekami esamo statinio kapitalinio remonto darbai, o jeigu atliekant statybos darbus keisis bet kurie statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.) būtų atliekami esamo statinio rekonstravimo darbai. Jeigu statinį (pagal nustatytą faktą) norima būtų statyti kitoje vietoje, ar nėra duomenų apie statinio (iki jo išnykimo) duomenų apie statinio vietą, statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) būtų nauja statyba.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 5.15 punkte nurodyta, kad sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais).
Vadovaudamiesi pirmiau nurodyto teisės akto nuostatomis bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis manome, kad esamose ar atkuriamose sodybose gali būti vienas gyvenamas namas.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.
Atnaujinimo data: 2023-09-23