Buvusių sodybų atstatymas miškų ūkio žemėje. (2016-05-26)

   KLAUSIMAS

   Pareiškėjui nuosavybes teise priklauso du sklypai, kurių naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Abiejuose sklypuose užfiksuoti išlikusių statinių pamatai. Prašymas įregistruoti abiejuose žemės sklypuose išlikusius pamatus buvo atmestas motyvuojant, kad kadastro duomenų bylose nurodyti fiziškai pažeistų gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų liekanos (pamatai) neatitinka nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų ir nelaikytini nekilnojamojo turto objektais.

   Atsižvelgiant į tai, kad ketinama sklypuose atstatyti buvusius statinius : gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus pagal išlikusius pamatus prašome paaiškinti:

   1. Kokius statinių projektinius dokumentus pareiškėjas turėtų parengti?

   2. Ar pareiškėjui privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir kokia tvarka jis išduodamas?

   3. Ar norint atstatyti ant abiejų žemės sklypų išlikusius statinius, reikia sujungti abu sklypus į vieną? Ar galima vykdyti statybos darbus atskiruose sklypuose?

   4. Ar pareiškėjui reikės keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį (dabartinė abiejų sklypų  - miškų ūkio), ar galima vykdyti statybos darbus miškų ūkio paskirties žemės sklypuose?

   5. Jei pareiškėjui reikės keisti žemės sklypų tikslinę naudojimo paskirtį, prašome paaiškinti, kokius dokumentus tam reikėtų parengti ir kur kreiptis dėl žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimo?

   ATSAKYMAS (2016-05-19, Nr. (9.12)-2D-7134)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   1. Bendruoju atveju norint statyti statinius reikia pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas parengti statinio projektą.

   Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir:

   1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams;

   2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose;

   3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

   2. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, jeigu bus vykdoma ypatingo ar neypatingo statinio statyba, arba nesudėtingo statinio statyba (nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo atvejais), reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

   Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

   3-5. Remiantis pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypams (naudojimo paskirtis –miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), kurių unikalūs Nr. <...>, taikomos specialios naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos.

   Buvusios sodybos atstatomos (atkuriamos) tik saugomose teritorijose ir miško žemėje Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo numatytais atvejais.

   Manome, kad sąvoka „atstatymas“ turėtų būti suprantama kaip buvusių statinių, kurių buvimo faktas yra nustatytas, atkūrimas, išlaikant buvusių statinių vietas ir jų neplečiant. Statant naują statinį kitoje vietoje, negu jis buvo iki išnykimo, negalima laikyti, kad yra atstatomas buvęs statinys.

   Manome, kad buvusi sodyba galėtų būti atstatoma tame žemės sklype, kuriame nustatytas jos buvimo faktas.

  Statyti statinius miško žemėje draudžiama. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis. Šios dalies 7 punkte nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.

   Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, paklausime nurodytu atveju, norint atstatyti buvusią sodybą miško žemėje, miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis.

   Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131.

   Šio nutarimo 17 punkte nustatyta, kad sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą, arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą arba atskirai, jeigu toks dokumentas patvirtintas iki Aprašo įsigaliojimo. Pareiškėjai prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o privačios miško žemės savininkai prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikia sprendimą priimančiai institucijai, kuri, esant patvirtintam arba pateiktam tvirtinti detaliajam ar specialiajam teritorijos planavimo dokumentui, arba vietovės lygmens bendrajam planui, arba žemės valdos projektui, pateiktą prašymą išnagrinėja per 20 darbo dienų.

   Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis (dėl buvusios sodybos atstatymo) reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.