Statinių statyba miške (2015-06-12)

KLAUSIMAS

      Vadovaujantis UAB „<...> pateikta medžiaga, prašomą išnuomoti valstybinės žemės miškams skirtą žemės plotą <...> miškų urėdija buvo išnuomojusi šiai bendrovei 2001-2010 metais, nustatydama galimybę šiame žemės plote statyti nuomos sutartyje nurodytus statinius, kurie pagal sutarties punktą suėjus sutarties pasibaigimo terminui turėjo būti nugriauti. Šiuo metu statiniai nenugriauti, taip pat jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

      Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

      Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susidariusią faktinę situaciją valstybinės žemės plote stovi statiniai, kurių teisėtumas lieka neaiškus, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos nutraukė jų teisėtumo tyrimą tuo pagrindu, jog statiniai pagal liudytojų parodymus pastatyti seniau nei prieš 10 metų.

      Prašome pateikti išaiškinimą, ar minėtu pagrindu nutraukus statinių teisėtumo tyrimą statinių savininkas turi teisę tokius statinius įteisinti?

ATSAKYMAS (2015-06-12, Nr. (8.4)-2D-8645)

      Informuojame, kad vadovaujantis Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos taisyklių 8 punkto nuostatomis, paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, nenurodytos paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Rašte nurodoma, jog <...> miškų urėdija valstybinės žemės plotą, priskirtą valstybinės reikšmės miškams, 2001-2010 metų laikotarpiu buvo išnuomojusi UAB ,,<...>“. Valstybinės žemės nuomos sutartis suteikė teisę nuomininkui valstybinėje žemėje pastatyti statinius, kurie suėjus nuomos sutarties terminui, turėjo būti nugriauti. Šiuo metu statiniai nenugriauti, taip pat jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Rašte nurodyta, kad ginčo statiniai pastatyti valstybinės žemės plote, priskirtame valstybinės reikšmės miškams. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 akcentavo, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

      Rašte pažymima, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nutraukė ginčo statinių teisėtumo tyrimą tuo pagrindu, jog statiniai pagal liudytojų parodymus pastatyti seniau nei prieš 10 metų, todėl liko neaiškus minėtų statinių teisėtumas. Rašte Inspekcijos prašoma paaiškinti, kokie veiksmai galimi minėtu pagrindu nutraukus statinių teisėtumo tyrimą, pvz., ar statytojas turi teisę tokius statinius įsiteisinti. Pažymėtina, kad Inspekcija dėl aukščiau minėtų priežasčių netyrė ginčo statinių statybos teisėtumo, todėl Inspekcija neturi pagrindo teigti, kad jie yra pastatyti savavališkai ar neteisėtai.

      Rašte keliamas klausimas dėl galimybės ginčo statinius įteisinti. Jeigu būtų nustatytas ginčo statinių statybos savavališkumas, o tokių statinių statyba valstybinės reikšmės miškams priskirtame žemės sklype apskritai galima, statytojas turi teisę siekti gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą ir taip juos įteisinti.

      Manome, kad, tuo atveju, kai ginčo statiniai nepriskirtini statiniams, kurių statyba leistina pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., tai tokie statiniai negalėjo būti statomi ir turi būti nugriauti, o atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, už kurios naudojimo kontrolę atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši institucija ir turi pareigą vertinti, ar ginčo statinių buvimas valstybinėje žemėje nepažeidžia Lietuvos valstybės teisių ir teisėtų interesų. Taip pat tokią pareigą turi už miško, kuriame pastatyti ginčo statiniai, apsaugą atsakingos institucijos.

      Ši konsultacija negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.