Statinių statyba nacionaliniame parke esamoje sodyboje (2015-07-02)

KLAUSIMAS

      Žemės ūkio paskirties sklypas yra Žemaitijos nacionalinio parko saugomoje teritorijoje, užstatytas pastatais, priskirtas NATŪRA 2000. Sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai ir nėra aiškiai išskirta užstatyta teritorija, bet užstatytos teritorijos dydis (0,3000 ha) yra pažymėtas žemės sklypo nekilnojamo daikto registrų pažymėjime.

      Sklype norima esamą gyvenamą namą rekonstruoti į pagalbinio ūkio pastatą ir šalia  (33,5 m) pastatyti naują gyvenamąjį namą.

      Projekto rengimui gauta išvada dėl NATŪRA 2000, gauti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai.

      Pagal Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamento III skyriaus 16.1 punktą, bendras sodybos pastatais užstatomas žemės plotas kai žemės sklypo plotas daugiau nei 30 arų – pastatais užstatomas žemės plotas – iki 12 %.

      Paprašius sav. administracijos teritorijų ir architektūros skyriaus išduoti  specialiuosius architektūrinius reikalavimus, buvo pareikalauta grafiškai išskirti užstatytą teritoriją, kuri apimtu ir planuojamą statyti gyvenamojo namo vietą.

      Papildomai buvo pateikta užstatytos teritorijos riba, už kurios ribų nurodėme griaunamus vieną I grupės du II grupės nesudėtingus statinius. Po pateiktų duomenų buvo atsisakytą išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, motyvuojant, kad projektuojamas pastatas nepatenka į užstatytą teritoriją, nes nurodomi griauti pastatai tebėra neišregistruoti.

      Manome, kad nagrinėjamai užstatytai teritorijai nustatyti reikia taikyti LR Teritorijų planavimo įstatymo, 20 str. Teisė statyti ir žemės valdos projektų taikymas. punktą 5.2, kai ,,…Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei)”.

      Kadangi numatomas projektuoti gyvenamas namas yra ant žemės ūkio paskirties su žemės sklypo plane nesuformuota užstatyta teritorija, todėl pateiktame prašyme yra pažymėta projektuojama faktinė užstatyta teritorija į kurią yra neįtraukti, projektu, planuojami nugriauti pastatai. LR Teritorijų planavimo įstatymas nedraudžia nustatyti užstatytos teritorijos ribas, atsižvelgiant į tai, kad atlikus projektuojamus darbus nebūtų pakeisti faktiniai užstatytos teritorijos naudmenų plotai, nes įgyvendinus projekto sprendinius, užstatytos teritorijos plotas nepasikeis.

      Klausimai.

      Ar teritorijų planavimo ir architektūros skyrius gali išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, jei prašyme yra pažymėtos planuojamos užstatyti teritorijos ribos su naujai projektuojamu gyvenamu namu (pastatais užstatomas žemės plotas - 1130,00 m² (įgyvendinus norimus projektuoti sprendinius), tai sudaro - 0,34 %) su už jos ribų nurodomais nugriauti pastatais, kai įgyvendinus projekto sprendinius, užstatytos teritorijos plotas nepasikeis?

      Ar neužtenka vadovautis pagal Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatomis?

      Ar privaloma parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą esamai sodybai, norint statyti vieno buto gyvenamąjį namą esamoje sodyboje?

      Ar statytojas  privalo būti ūkininku?               

ATSAKYMAS (2015-07-02, Nr. (8.4E)-2D-9724)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi prašymą, pateikia nuomonę jame išdėstytais klausimais, jų pateikimo eilės tvarka.

      1. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei) ir statinių statyba galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

      Pažymėtina, kad šiuo atveju netaikomas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimas specialiuosiuose architektūros reikalavimuose žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus nustatyti pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą.

      Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad  statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie, be kita ko, turi neprieštarauti saugomos teritorijos direkcijos išduotiems specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams.

      Atsižvelgdami į tai, manome, kad neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statoma ūkininko sodyba ar žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ne pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, o savivaldybės administracijai specialiuosiuose architektūros reikalavimuose numatant  maksimalų sklypo užstatymo tankį, atitinkantį faktinį užstatytos teritorijos plotą, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis (Jūsų paminėtu atveju faktinį užstatytos teritorijos plotą 0,3 ha), jei įgyvendinus projekto sprendinius, užstatytos teritorijos plotas nepasikeis.

     Pažymėtina, kad savivaldybės administracija specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatydama Jūsų sklype užstatymo zoną, be kita ko, turėtų įvertinti Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius ir saugomos teritorijos direkcijos išduotus specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.

      2. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentai rengiami pagal poreikį, t.y. jų rengimas nėra privalomas.

      Manome, kad jei šiuo konkrečiu atveju, kai žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai nėra nustatomi pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, savivaldybės administracija, be kita ko, turėtų įvertinti, ar Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių, numatančių Jūsų žemės sklype užstatymo zoną, pakanka išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus.

      3. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.15. papunktyje nustatyta, kad sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais).

      Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, 6  punkte nustatyta, kad Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šiais planavimo tikslais:

      6.1. miškui įveisti ne miško žemėje;

      6.2. ūkio žemės valdai pertvarkyti;

      6.3. ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti;

      6.4. suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

      Manome, kad taisyklėse nėra nustatyta prievolė vienbučio gyvenamojo namo statybai esamojesodyboje rengti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir reikėtų vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kad statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).

      Esamoje sodyboje statant statinius teisės aktuose nėra nustatyta prievolė būti ūkininku.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.