Pastato energinio naudingumo setifikavimas, atliekant pastato kapitalinį remontą (2015-10-13)

KLAUSIMAS

      Parengtas administracinio pastato paskirties keitimo į vieno buto gyvenamo namo kaime kapitalinio remonto projektas. Pirminio derinimo metu rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, vieną iš nepritarimo motyvų nurodė: „patikslinti energinio naudingumo klasę?“. Projekto rengėjas atsižvelgęs į nepritarimo motyvus, aiškinamąjį raštą papildė sekančiai: 

      „Pastate atliekami tik kapitalinio ir paprastojo remonto darbai, kurie nesudaro 25% pastato vertės, todėl pastato energinio naudingumo reikalavimai, nagrinėjamam objektui nekeliami  vadovaujantis STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“, 20 punkto nuostata: 

      „Modernizuojami pastatai (jų dalys), kai modernizavimo, kuriuo atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina viršija daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, turi atitikti tokius minimalius energinio naudingumo reikalavimus“ Pagal minėto reglamento 7.2 punktą pastato modernizavimas - pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar remontas. Priimama pastato energinio naudingumo klasę  - E. „

      Pataisytas projektas pateiktas pakartotiniam derinimui, kurio metu vėl gautas nepritarimas ir nurodytas nepritarimo motyvas: „Patikslinti energinio naudingumo klasę“.

      Projekto rengėjas savo sprendimus dėl energinės pastato klasės motyvuoja tuom, kad pastate projektuojami darbai, kurie priskiriami kapitalinio remonto darbams (angų laikančiosiose sienose įrengimas – 3 vnt., bei 3 langų užmūrijimas) tikrai nesudaro  25% pastato vertės.  Pagal minėto reglamento 7.2. punktą pastato remontas patenka į pastato modernizavimo sąvoką. Projekto rengėjas teigia, kad pastato energinio naudingumo klasė turėtų būti nemažesnė kaip – C, tuo atveju, jei darbai, kurie priskiriami prie kapitalinio remonto darbų, sudarytų daugiau, kaip 25 % pastato vertės.

ATSAKYMAS (2015-10-13, Nr. (8.4)-2D-15460)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi el. paklausimą, pagal kompetenciją teikia nuomonę jame išdėstytais klausimais.

      Statybos įstatymo 43¹ straipsnyje Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas nustatyta:

      - 1 dalies 2 punkte – minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

      - 3 dalies 2 punkte – pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

      Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ (toliau – Reglamentas) 7.2 papunktyje nustatyta, kad šiame reglamente naudojamas sutrumpinimas: pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar remontas – pastato modernizavimas.

      Apibendrinant manome, kad:

      1. Reglamento 7.2 papunktyje nustatytas sutrumpinimas yra skirtas patogesniam teksto suvokimui, bet nenustato privalomumo, rengiant statinio kapitalinio remonto projektą, visais atvejais tai įvardinti kaip pastato atnaujinimą (modernizavimą), kurio sąvokos išaiškinimas pateiktas Statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.

      2. Kadangi paklausime nurodoma statybos rūšis pastato kapitalinis remontas ir kartu yra keičiama pastato paskirtis, todėl vertinant, ar pastato energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus pastato kapitalinį remontą, reikia vadovautis Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatom ir paskaičiuoti, ar atkuriamos bei pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

      Kai kapitalinio remonto darbai sudaro mažiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, tai pastato energinio naudingumo sertifikavimas nėra privalomas.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.