Ar pagrįstai surašytas savavališkos statybos aktas? (2016-04-21)

KLAUSIMAS

   Dar tarybiniais laikais gautas žemės sklypas sodų bendrijoje.  Tikslūs kadastriniai matavimai dalinant sklypus nebuvo atlikti. 2009 metais sklype pastatytas pagalbinis pastatas (ilgis 5,1 m, plotis 3,1 m, aukštis 3,3 m, plotas 15,87 m2, sienos – medinis karkasas, apkaltas OSB),  kuris buvo atitrauktas nuo sklypo ribos 3 metrus. Šis žemės sklypas ribojosi su bendru sodų bendrijos pravažiavimu, su 2015 metais atlikti tikslūs sklypo matavimai ir pagalbinio pastato užstatymo riba sutapo su sklypo riba (sklypo schema pridedama).

   2016 m. atliktas patikrinimas ir surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomas nurodymas pašalinti statinius.

   Ar pagrįstai 2016 m. surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas nugriauti pagalbinį pastatą, nes pagalbinis statinys  2009 metais buvo pastatyta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

   ATSAKYMAS (2016-04-20, Nr. (9.12)-2D-5427)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 1 priedo pastaboje nustatyta, kad minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti:

            1) 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45º);

            2) 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse;

            3) 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje  (tarp (>)135° ir (<)225°).

            Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą) (nuostatos galiojo nuo 2008-08-27 iki 2010-01-16).

   Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (aktuli redakcija) 11 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

   Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (aktuali redakcija) (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra laikomi statybą leidžiančiais dokumentais.

   Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje patikslinta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio.

  Atsižvelgdami į paklausime nurodytą informaciją ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas manome, kad pagal 2009 metais galiojusį teisinį reglamentavimą norint statyti nesudėtingą pastatą ant sklypo ribos buvo privalomas gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas, tiksliųjų kadastro matavimų nebuvimas neatleidžia nuo prievolės laikytis šių teisės aktų reikalavimų. Kadangi šiuo atveju žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme 1 metų senaties terminas taip pat negali būti taikomas.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.