KLAUSIMAS

   Vienbutis gyvenamasis namas pripažintas avariniu. Komisija nustatė, kad pastatas negali būti saugiai eksploatuojamas ir norint išvengti jo griūties turi būti išardytas.

   Noriu pastatą kiek galima greičiau pilnai išardyti, o jis priklauso Senamiesčio apsaugos zonai prašau:

   1. Informuoti ar jau galiu pradėti pastato ardymo darbus ūkio būdu ar kitu būdu. Jei negaliu, tuomet supažindinti su tvarka ką turiu padaryti, kad galėčiau išardyti pastatą.

   2. Informuoti ar turiu gauti kokius nors papildomus leidimus ar išvadas.

  3.Informuoti į ką turėčiau atkreipti dėmesį, kad ardydamas pastatą nenusižengčiau galiojantiems teisės aktams.

   ATSAKYMAS (2016-01-25, Nr. (9.12)-2D-1119)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   1-2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis paklausime nurodytas gyvenamasis (vieno buto) pastatas yra II grupės nesudėtingas statinys, kuris patenka į nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną).

   Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – Reglamentas) 6 priedo 6-7 punktais nesudėtingo statinio griovimo atveju savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas atitinkamam statybos projektui neprivalomas.

   Reglamento 6 priedo pastaboje patikslinta, kad, jei šiame priede nurodytas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamas statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu, išskyrus daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties pastatų kapitalinio remonto ir statinių griovimo pagal teismų sprendimus projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

   Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 90 punkte nustatyta, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

   Manome, kad šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, tačiau, jeigu statinys priklauso keliems savininkams, norint nugriauti statinį, privaloma gauti kitų savininkų rašytinį sutikimą.

   Teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota ar tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, norint vykdyti statinio griovimo darbus nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) privaloma gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimą (toliau – Kultūros paveldo departamentas). Todėl šiuo klausimu dar 2016 m. sausio 8 d. raštu kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą. Gavę atsakymą Jus papildomai informuosime.

   3. Visais atvejais griovimo darbai turi būti vykdomi nedarant neigiamo poveikio kitiems statiniams ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad statybinės atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23