Statinio griovimas. (2015-10-21) 2015-10-29

KLAUSIMAS

   Prašau pateikti atsakymus į žemiau pateiktus klausimus:

1. Ar yra koks nors terminas pastato dalies nugriovimui, kai pagal detaliojo plano sprendinius pastatas turi būti nugriautas. Dalies pastato savininkė valstybės įmonė, o kita dalis priklauso fiziniam asmeniui.
2. Kaip gali būti, kad griaunamas pastatas yra privatizuojamas ir tokiu būdu, griaunamą pastatą įsigijus privačiam fiziniam asmeniui, jis taip niekada gali būti ir nenugriautas?
3. Kaip galima būtu pasiekti, kad avarinės būklės pastatas, keliantis grėsmę žmonių saugumui, būtų likviduojamas už valstybės pinigus?

   ATSAKYMAS (2015-10-21, Nr. (8.4)-2D-16051)

   Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

   Nors detaliųjų planų sprendiniai yra privalomi, tačiau jeigu nei detaliajame plane, nei kituose teisės aktuose nėra nurodytas terminas per kurį detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti, priversti konkrečius asmenis vykdyti tokį detalųjį planą atitinkamu laiku nėra teisinio pagrindo.

   Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme minimas pastatas nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims (t. y. nėra bešeimininkis), kurie teisės aktų nustatyta tvarka šį turtą valdo, jį naudoja ir juo disponuoja.

   Tuo atveju, jei pastatas yra avarinės būklės, teisės aktuose yra numatytos priemonės, kurių turi būti imamasi tokio statinio keliamai grėsmei pašalinti. Statybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu tais atvejais, kai įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos. Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

   Be to, Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

   Atsižvelgiant į tai, kad statinys, minimas prašyme, yra baigtas statyti, paminėtų Statybos įstatyme numatytų priemonių, susijusių su galima avarijos grėsme, turėtų imtis statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai, todėl esant avarijos grėsmei pareiškėjas ar jo atstovaujamas asmuo turėtų kreiptis būtent į juos. Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

   1) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

   2) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, – savivaldybių administracijos;

   3) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.