Statinio griovimas miesto istorinėje dalyje (2014-05-12)

KLAUSIMAS

      Rengiamas pastato griovimo aprašas. Pastatas patenka į valstybės saugomos Miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, ir Klaipėdos senojo miesto vietos su priemiesčiais, pripažintos saugoti moksliniam pažinimui, teritoriją. Šiai teritorijai galiojančiame Teritorijos detaliajame plane nėra numatyta griauti minėtą pastatą.

      Pastatas yra apgriuvęs, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai. Pastatas nėra Kultūros paveldo statinys, o žemės sklypas, kuriame yra pastatas, nėra Kultūros paveldo objekto teritorija.

Prašau paaiškinti:

      - Ar pagal galiojančius teisės aktus reikia ruošti naują teritorijos detalųjį planą (koreguoti esamą), norint griauti nurodytą pastatą? Ar pagal galiojančius teisės aktus galima griauti pastatą, nekeičiant Teritorijos detaliojo plano (nerengiant naujo teritorijos detaliojo plano)?

      - Ar atsižvelgiant į pastato būklę, yra būtinas rašytinis pritarimas pastato griovimo aprašui (ypač atsižvelgiant į STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 7 punkto nuostatas)?

      - Ar pastato griovimo aprašo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams privalo tikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas? Ar rengiant pastato griovimo aprašą yra būtini Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduodami specialieji paveldosaugos reikalavimai?

ATSAKYMAS (2014-04-12, Nr.(8.4)-2D-7313)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėjo Jūsų prašymą ir pagal kompetenciją teikia atsakymus į jame keliamus klausimus.

      Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad detaliuosiuose planuose (toliau – DP) pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Tarp šio reglamento rodiklių (leistinų dydžių) nėra tokių, kurie būtų susiję su statinių griovimu. Dėl to naujo DP pastato griovimo atveju rengti nereikia.

      Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 6 priedo 7.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas griovimo aprašui privalomas, išskyrus atvejus, kai nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei: išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės; pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys; griaunamas atskirai stovintis statinys. Taigi rašytinio pritarimo griovimo aprašui privalomumas priklauso nuo griaunamo pastato padėties kitų statinių atžvilgiu, o ne nuo jo būklės.

      Jeigu griaunamas atskirai stovintis pastatas, tai griovimo aprašas ir rašytinis pritarimas jam neprivalomas. Tačiau griovimo darbai turi būti vykdomi nedarant neigiamo poveikio kitiems statiniams ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų.

      Tuo atveju, jeigu numatomo griauti pastato situacija neatitinka Reglamento 7.1 punkte nustatytų išimčių, reikia gauti rašytinį pritarimą griovimo aprašui.

       Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktu, projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas tikrina statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais.