Ar galima naudoti patalpas ne pagal paskirtį (2016-07-01)

KLAUSIMAS

Labai prašau patarimo!

     Viename sklype savininkas pastatė 3 aukštų daugiabutį (kiekviename aukšte po 2 butus) ir iš ūkinio pastato pastatė nuosavą namą, tačiau namo paskirtis – ūkinis pastatas. Ar galima pirkti namą, kai jo tokia paskirtis? Savininkas žada pakeisti paskirtį į gyvenamą, tačiau skaičiau, kad du gyvenami namai viename sklype būti negali. Tas pats savininkas tai pat parduoda butus, padarytus iš nuosavo namo, kurių paskirtis, kaip teigia savininkas, bus įregistruota kaip kūrybinės dirbtuvės, o vienas 3 aukšte – kaip butas (yra 2 butai), tad nusipirkus teisiškai būtume tik bendraturčiais, nors turėtume savo butą atskirai. Ar taip daryti galima? Ar nieko tokio, jei nusipirktume butą, kuris įregistruotas kaip kūrybinės dirbtuvės?

ATSAKYMAS (2016-07-01, Nr. (9.12)-2D-9500)

     Pagal kompetenciją teikiame nuomonę paklausime išdėstytais klausimais.

     Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte pažymėta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

     Vyriausybės nustatytos išimtys nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Tačiau paklausime nurodyti atvejai nėra įvardinti šiame apraše.

     Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, (toliau – Reglamentas) 8.17.3 punkte apibrėžta, kad dirbtuvės – pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti. Dirbtuvės priskiriamos namų ūkio pastatams, jei jos skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai.

    Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Todėl manome, kad kūrybinėse dirbtuvėse gali būti vykdoma tik veikla, susijusi su literatūra, mokslu ar menu.

     Reglamento 8.17 punkte apibrėžta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes: sandėlis, garažas, šiltnamis, daržinė ir pan.

     Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punkte nustatyta, jog, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t.t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį.          Taigi bendruoju atveju pagalbinio ūkio paskirties pastate galėtų būti įrengtos gyvenamosios patalpos užimančios mažesnę dalį pastato bendrojo ploto.

       Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189² straipsnyje nustatyta, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

     Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

     Atsižvelgdami į paklausime pateiktą informaciją ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad patalpos, kurių paskirtis kūrybinės dirbtuvės, nėra skirtos gyventi, o tuo atveju, jeigu pagalbinės paskirties pastate yra įrengtos gyvenamosios patalpos (suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas) jose gyventi yra galima, o už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį gresia administracinė atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.

     Bendruoju atveju viename žemės sklype gali būti statomas daugiau nei vienas gyvenamasis namas, jeigu tai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučiai gyvenamieji namai gali būti statomi tik kitos paskirtiems žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas yra „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.