KLAUSIMAS

  1. Kokio teisės akto pagrindu 1992 m. buvo galimas negyvenamųjų patalpų (rūsio) paskirties keitimas į negyvenamąsias patalpas-kūrybines dirbtuves?
  2. Ar buvo reikalingi kaimynų (bendrasavininkų), valstybinių institucijų ar kt. asmenų sutikimai (pritarimai) įrengiant atskirą įėjimą į kūrybines dirbtuves? Jeigu taip, tai kokių ir kiek tų sutikimų reikėjo?
  3. Ar 1993-06-08 leidimo vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus ir pusrūsio plano su architekto žymomis „neprieštarauju“ pakanka atskiro įėjimo įrengimui?
  4. Jeigu kaimynų (bendrasavininkų) sutikimai (pritarimai) buvo reikalingi, tačiau atskiri įėjimai buvo įrengti juos teisėtai įregistravus ir gavus valstybės institucijų sutikimus, tai ar savininkai įgijo teisę į juos suėjus įgyjamosios senaties terminui (kadangi nors ir kaimynų sutikimai (pritarimai) buvo reikalingi, tačiau iki šiol kaimynai pretenzijų nepareiškė)?
  5. Ar galima kūrybinėse dirbtuvėse užsiimti kita, ne kūrybine veikla?
  6. Ar kūrybinių dirbtuvių paskirtis gali būti pakeista į kitą paskirtį, pvz. į administracinę?
  7. Ar butų savininkams įsigijus negyvenamąsias patalpas-rūsius ir pakeitus jų paskirtį į negyvenamąsias patalpas-kūrybines dirbtuves, šie taip pat įsigijo nuosavybės teisę į likusias rūsio patalpas (jų dalį)? Jeigu taip, tai kokiu pagrindu?

ATSAKYMAS (2017-08-08, Nr. (9.12)-2D-11105)

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   1. Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937, 18.5 papunktyje nustatyta, kad eksploatuojamų objektų savininkai, nuomotojai ir nuomininkai privalo „gauti savivaldos institucijų leidimą, jeigu prireikia keisti eksploatuojamo objekto paskirtį“.

   2. ir 4. Informuojame, kad namo bendrasavininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas paklausime nurodytu laikotarpiu buvo reglamentuojamas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekse:

„121 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir rūšys

Turtas gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise dviem ar keliems kolūkiams ar kitokioms kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, arba valstybei ir vienam ar keliems kolūkiams ar kitokioms kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, arba dviem ar keliems piliečiams.

Skiriama bendroji nuosavybė su nustatytomis dalimis (dalinė nuosavybė) ir be nustatytų dalių (jungtinė nuosavybė).

122 straipsnis. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas

Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad šiame teisės akte nebuvo detalizuota, ar pastato konstrukcijos, bendro naudojimo patalpos ar kt. yra namo bendraturčių nuosavybė, o tokios informacijos nėra ir prie paklausimo pateiktoje medžiagoje, taigi atsakyti detaliau į šį klausimą nėra galimybės.

   3. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo Nr. I-432, galiojusio nuo 1990-07-30 iki 1995-02-01, 7 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija „duoda tyrimo, tvarkymo, remonto, restauracijos, rekonstravimo, statybos, griovimo, kelių ir gatvių tiesimo, melioracijos, žemės ir kitų darbų, numatomų atlikti istorijos ir kultūros paminkluose, jų teritorijose, įtakos, apsaugos, reguliuojamo užstatymo ir saugomo kraštovaizdžio zonose, leidimus ir kontroliuoja šių darbų vykdymą“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad Leidimas vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus Nr. ***, išduotas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos (Vilniaus miesto inspekcijos), yra išduotas tos institucijos, kuriai ir suteikta ši teisė. Šiame leidime yra nurodyta: „Sutikimai su apsaugos – nuomos sutartimi, įsipareigojimu saugoti paminklą, suderintas dokumentacijos pagrindu“, ir nurodytas „projekto autorius ir asmuo, atsakingas už darbų architektūrinę ir inžinerinę priežiūrą (mokslinis vadovas) – arch. R. Anusevičius“, o ne leidimo „suderinimas“ su juo.

   5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), 4 priede nustatyta patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis:

Eil. Nr.

Paskirtis

Paskirties paaiškinimas

1.

Gyvenamosios paskirties patalpos

1.1.

Gyvenamoji (butų)

butai, t.y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai

1.2.

Gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų)

gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t.y. bendrabučio tipo butai, komunaliniai butai ir panašiai)

1.3.

Gyvenamoji (įvairių socialinių grupių)

patalpos, skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms

2.

Negyvenamosios paskirties patalpos

2.1.

Viešbučių

patalpos trumpai apsistoti

2.2.

Administracinė

patalpos administraciniams tikslams

2.3.

Prekybos

patalpos didmeninei ir mažmeninei prekybai

2.4.

Paslaugų

patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui

2.5.

Maitinimo

patalpos žmonėms maitinti

2.6.

Transporto

patalpos, skirtos transporto tikslams, t.y. susijusios su transportavimu, gabenimu, vežimu

2.7.

Garažų

patalpos transporto priemonėms laikyti

2.8.

Gamybos

patalpos gamybai

2.9.

Sandėliavimo

patalpos, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliuoti

2.10.

Kultūros

patalpos kultūros tikslams

2.11.

Mokslo

patalpos švietimo ir mokslo tikslams

22.12.

Gydymo

patalpos gydymo tikslams, t.y. patalpos, kuriose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms

2.13.

Poilsio

patalpos poilsiui

2.14.

Sporto

patalpos sportui

2.15.

Religinė

patalpos religiniams tikslams

2.16.

Specialioji

patalpos specialiesiems tikslams

2.17.

Kita (pagalbinio ūkio)

patalpos pagalbiniam ūkiui (rūsiai, sandėliukai ir kita)

3.

Kita

kitos paskirties patalpos, kurių negalima priskirti jokiai nurodytai paskirčiai

Kadangi pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nustatyta, kad patalpų „Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – Kita“, apibendrindami teikiame nuomonę, kad patalpas, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis Kita, galima naudoti tokiai paskirčiai, kurių negalima priskirti jokiai paskirčiai, nurodytai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 1 ir 2 punktų papunkčiuose.

   6. Patalpų užbaigtuose statyti statiniuose ir suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais paskirtis keičiama statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriuje Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas nustatyta tvarka.

   7. Informacijos apie paklausime nurodytų butų savininkų pirkimų – pardavimų sandorius neturime. Šių sandorių nagrinėjimas nepriskirtas Inspekcijos kompetencijai.         

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną ir paklausime nurodytu laikotarpiu galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23