Parduotuvės įrengimas daugiabučiame gyvenamajame name. (2016-05-26)

KLAUSIMAS

   Gyvenu daugiabučiame name, kuriame yra trys butai. Vienam savininkui priklauso du butai, kitam vienas. Gyventojas, kuriam priklauso du butai viename iš jų nori įrengti parduotuvę, kurioje bus prekiaujama gėlėmis. Parduotuvei bus naudojama daugiau kaip 50 proc. buto ploto.

   1. Ar reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios  komercinę?

   2. Ar reikalingas kaimyninio buto savininko sutikimas parduotuvei įrengti?

   Daugiabučio namo eksploatavimui yra suformuotas žemės sklypas, kurio paskirtis  - kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendraturčių teritorijos. Butų savininkai išpirkę jiems priklausančias žemės sklypo dalis ir valdo jas daline nuosavybe. Mano naudojamoje žemės sklypo dalyje norėčiau pastatyti kioską, kuriame būtų vykdoma prekyba, jo plotas būtų apie 25 kv. m., pastatytas ant pamatų.

   1. Ar reikalingas tokiam statiniui statybos leidimas?

   2. Ar reikia žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo?

   ATSAKYMAS (2016-05-19, Nr. (9.12)-2D-7143)

   Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Pagal statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, 4 punktą prekybos veikla nepatenka į  veiklų sąrašą, kai veiklą vykdantis asmuo gali gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo naudoti patalpas atitinkamai aprašo 4 punkte numatytai veiklai. Vykdomai veiklai, nepatenkančiai į aprašo 4 punkto apimtį, reikėtų pakeisti patalpų naudojimo paskirtį (buto), t. y., gyvenamosios paskirties patalpas pakeisti į prekybos paskirties patalpas.

   Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį, kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl rašytinio pritarimo gavimo statinio patalpų paskirties keitimui, pateikiami statinio bendraturčių sutikimai (jūsų atveju reikėtų pateikti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus (50 + 1 proc.).

   Vertinant paklausime pateiktą kitą situaciją, pažymime, kad  statomi statiniai turi atitikti žemės sklypo naudojimo būdą. Prekybos paskirties statinys gali būti statomas žemės sklype, kurio naudojimo būdas „komercinės paskirties objektų teritorijos“. Teisės aktai numato galimybę nustatyti kelis žemės sklypui naudojimo būdus, jei tai numatyta teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte (jei leistų teritorijų planavimo dokumentai prie „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ būtų galima nustatyti papildomą būdą „komercinės paskirties objektų teritorijos“).

   Jeigu žemės sklypo paskirtis leistų statyti paklausime minimą statinį, reikėtų gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus, tačiau būtina įvertinti patvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp žemės sklypo bendrasavininkių nuostatas – ar šios sutarties nuostatos numato statinių statybą be atskirų žemės sklypo bendrasavininkių sutikimų.

   Paklausime nurodyto statinio statybai pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010  „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 punktą privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą iš savivaldybės administracijos, jei šis statinys būtų statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.