Parduotuvės įrengimas gyvenamajame name, įėjimo pritaikyto žmonėms su negalia būtinumas (2012-05-24)

KLAUSIMAS

Ar būtų galima gyvenamajame name įsirengti parduotuvę, kuri užimtų tik 20% gyvenamojo namo ploto? Ar būtina įrengti įėjimą, kuris būtų pritaikytas žmonėms su negalia?

ATSAKYMAS (2012-05-24, Nr. (8.4)-2D-7647)

Bendruoju atveju, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5943; 2011, Nr. 31-1474) VII skyriaus nuostatomis, atidalijus gyvenamojo namo dalį patalpų (apie 20 procentų), reikiamų parduotuvės įrengimui, ir suformavus parduotuvei skirtas patalpas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, bei pakeitus naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto paskirtį (gyvenamąją) į prekybos, gali būti įrengta paklausime minima parduotuvė gyvenamajame name.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851) 7 punkte nurodyta, kad visuomeninės paskirties statiniai, patalpos (tame tarpe ir prekybos paskirties statiniai ar patalpos) turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001„Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898; 2006, Nr. 145-5554; 2010, Nr. 52-2582) nustatytus reikalavimus. Šio reglamento 64 punkte nurodyta, kad pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad žmonėms su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų. Jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas reglamento 116-119 punktuose nustatytų dydžių pandusas.
Daugiau informacijos apie pastatų ir patalpų paskirties keitimą galite rasti Inspekcijos tinklapyje www.vtpsi.lt (Konsultacijos→Klausimai ir atsakymai→26.1. pastato (patalpos) keitimas).
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.