Dauda – koks tai yra statinys (2017-11-22)

KLAUSIMAS

Prašome Jūsų išaiškinti, ar teisingai 2013 metais įvertinome, kad dauda (pralaida) yra priskirtina statinių kategorijai „ypatingi statiniai“ ir statinių grupės „inžinieriniai statiniai“ pogrupiui „kiti statiniai“.

Vertinama dauda (jos vidinis plotis – 1,70 m, aukštis – 2,32 m, ilgis apačioje – 27,80 m, ilgis viršuje – 26,12 m) yra įrengta kelyje, kuris pagal STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ (suvestinė redakcija nuo 2012-03-30 iki 2013-09-04) yra priskirtinas ypatingiems statiniams. Ši pralaida yra skirta praleisti dirbtinio kanalo (melioracijos griovio) vandenį bei sujungia du vandens telkinius, kurių plotas yra didesnis kaip 5 ha (vienas vandens telkinių yra 23,3 ha ploto). Mūsų nuomone, įrengtos daudos paskirtis yra mišri, kadangi ji atlieka dvi funkcijas:

• tai yra kelio elementas, užtikrinantis kelio konstrukcijos (dangos, pagrindo sluoksnio (-ių) ir žemės sankasos) stabilumą;
• tai yra hidrotechnikos statinys, skirtas vandens ištekliams naudoti (dirbtinio kanalo (melioracijos griovio) vandeniui praleisti bei dviems vandens telkiniams sujungti), bei apsaugantis kelią nuo žalingo vandens poveikio. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (suvestinė redakcija nuo 2009-04-01 iki 2014-10-10) 11 punktą, hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Jiems priskiriami įvairūs statiniai, atitinkantys hidrotechnikos statinių požymius, t. y. ir vandens pralaidos (hidrotechnikos statiniai vandeniui praleisti), kanalai (dirbtinė atvira taisyklingos formos vaga (perkasa) vandeniui be slėgio tekėti), melioracijos statiniai ir kt.

Mūsų nuomone, hidrotechnikos statinys (pralaida), kuris padeda užtikrinti kelio konstrukcijos stabilumą bei apsaugo kelią nuo žalingo vandens poveikio, yra priskirtinas ypatingiems statiniams, statinių grupei „inžinieriniai statiniai“ ir pogrupiui „kiti statiniai“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ypatingiems statiniams priskiriami visi statiniai, esantys ypatingiems statiniams priskiriamuose keliuose (1 lentelės 7 punktas).

Prašome Jūsų, remiantis aukščiau išdėstyta informacija,. patvirtinti arba paneigti, kad nagrinėjama dauda yra priskiriama (pagal 2013 m. galiojusius teisės aktus) statinių kategorijai „ypatingi statiniai“ ir statinių rūšies „inžinieriniai statiniai“ grupei „kiti statiniai“.

ATSAKYMAS (2017-11-22, Nr. (9.12)-2D-16391)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo (galiojo nuo 2012-06-03 iki  2014-12-31) 2 straipsnio 77 punkte reglamentuota, kad statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, (galiojo nuo 2009-04-01 iki 2014-10-10) 9.1 punkte apibrėžta, kad keliai – inžineriniai statiniai, skirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Kelių įstatymo (galiojo nuo 2012-01-01iki  2014-08-01) 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojo nuo 2009-04-01 iki 2014-10-10) 11 punkte apibrėžta, kad hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Hidrotechnikos statiniai yra šie: <...>; 11.4 vandens pralaidos– hidrotechnikos statiniai vandeniui praleisti (vandens pertekliaus pralaidos, vandens išleidimo pralaidos ir pan.); <...>.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad reikėtų įvertinti ar statinio (pralaidos) pagrindinis naudojimo tikslas yra sujungti esamus vandens telkinius bei kelią apsaugoti nuo žalingo aplinkinio vandens poveikio, tokiu atveju statinys būtų priskirtinas kitų statinių grupei hidrotechnikos statinių pogrupiui, o jeigu pralaidos pagrindinis naudojimo tikslas yra užtikrinti  paviršinio vandens nuleidimą nuo kelio bei jo konstrukcijų stabilumą, tai pralaida būtų priskirtina kelio elementui.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, (galiojo nuo 2012-03-30 iki 2013-09-04) 2 lentelės 7 ir 11 punktuose nurodyta, kad ypatingiems statiniams priskiriami hidrotechnikos statiniai, išskyrus žemės ūkio melioracijos statinius, kurių patvankos aukštis didesnis kaip 3 m ir tvenkinio plotas didesnis kaip 5 ha, bei visi valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) keliai.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.