Kaip turėtų būti skaičiuojamas užstatymo intensyvumas (2015-08-21)

KLAUSIMAS

      Vystome privačių namų kvartalą. Projekto metu buvo parengtas detalusis planas gatvių su inžineriniais tinklais statybos projektas, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas.. Vadovaujantis nurodytais dokumentais buvo atlikti gatvių ir komunikacijų (vandentiekio, dujotiekio, buitinių nuotekų kanalizacijos, lietaus nuotekų kanalizacijos, elektros, gatvės  apšvietimo, ryšių) statybos darbai, tokiu būdu sklypams sukuriant aukštą pridėtinę vertę.

      Kvartale, kuriame detalusis planas numato vienbučių ir dvibučių namų (iki 10 m) statybą, pradėjus projektuoti solidžius dviaukščius namus susidūrėme su problema. Paaiškėjo, jog <...> kaimo plėtros specialiajame plane, kuris reglamentuoja užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius yra numatytas 0,3 užstatymo tankis ir 0,25 užstatymo intensyvumas. Intensyvumo rodiklio ribojami mes negalime pilnai užstatyti netgi užstatymo tankiu reglamentuojamos antžeminės dalies, nekalbant jau apie antrą pastato aukštą.

      Konsultavusių nepriklausomų ekspertų praktika rodo, kad daugiau nei vienio aukšto pastatų statybai užstatymo intensyvumas yra apskaičiuojamas užstatymo tankį dauginant iš aukštų skaičiaus, tuo tarpu mūsų atveju užstatymo intensyvumas yra netgi mažesnis nei užstatymo tankis, todėl manome, kad čia yra įsivėlusi klaida.

      Prašome paaiškinti, kaip šioje situacijoje turėtų būti skaičiuojamas užstatymo intensyvumas ir pateikti savo nuomonę dėl <...> kaimo plėtros plane patvirtinto intensyvumo rodiklio reikšmės.

ATSAKYMAS (2015-08-21, Nr. (8.4)-2D-12427)

      Susipažinę su prašymu, pagal kompetenciją teikiame nuomonę jame išdėstytais klausimais.

      Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte nurodyta, kad galiojančiuose detaliuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d, galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

      Iki 2013-07-16 Teritorijų planavimo įstatymo galiojusios redakcijos 2 straipsnio 49 dalyje nustatyta, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, ir 50 dalyje nustatyta, kad užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

      Nuo 2013-07-16 Teritorijų planavimo įstatymo galiojančioje redakcijoje 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpų, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, ir 40 dalyje nustatyta, kad užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

      Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis manome, kad paklausime nurodyto detaliojo plano (patvirtinto 2013-09-30) rengimo metu galiojo sąvokos:

užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu;

 užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

      Pagal tai buvo nustatytas ir detaliame plane patvirtintas užstatymo tankis ir intensyvumas, pagal tokį sąvokų turinį reikia vadovautis ir įgyvendinant detaliojo plano sprendinius. Vadovaujantis tuo metu galiojančiomis užstatymo tankumo ir intensyvumo sąvokomis, užstatymo intensyvumas galėjo būti ir mažesnis nei užstatymo tankumas.