Ar galima gyventi kultūros paveldo negyvenamajame arba pagalbiniame pastate (2017-01-07)?

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinti ir suteikti informaciją, ar galima apgyvendinti žmones ir gyventi žmonėms kultūrinio paveldo pastate (statinyje), kurio paskirtis, nurodyta viešajame registre, yra „negyvenamasis pastatas“ arba „pagalbinis pastatas“?

ATSAKYMAS (2017-01-09, Nr. (9.12)-2D-196)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje reglamentuota, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, o 49 straipsnio 1 dalies 3 dalyje reglamentuota, kad pastatų naudojimo priežiūra priskirta savivaldybių administracijoms.

Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, nustato gyvenamosios paskirties pastato (namo) ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte nurodyta: „Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius [3.3]:

5.1. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes [3.26]:

5.1.1. gyvenamuosius pastatus;

5.1.2. negyvenamuosius pastatus.

Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.“

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 3 priede pateiktas pastatų, o 4 priede patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir paskirties išaiškinimas:

(3 priedo ištrauka)

(4 priedo ištrauka)

Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 2 punkte nustatyta, kad rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų) projektus, taikomi kiti atitinkamų institucijų parengti normatyviniai dokumentai.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 4 punkte nustatyta:

„Nuteistųjų gyvenamieji kambariai – pataisos namuose ir atvirosiose kolonijose specialiai įrengtos patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi.

Kameros – kalėjimų, areštinių, pataisos namų kamerų tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi.“

Apibendrindami pirmiau pateiktų teisės aktų nuostatas manome, kad:

1. Kultūros paveldo statiniu gali būti tiek gyvenamasis pastatas, tiek ir negyvenamasis pastatas.

2. Negyvenamieji pastatai skirstomi pagal paskirtį, kaip nurodyta Nuostatų 3 priede, ir atitinkama negyvenamojo pastato paskirtis turėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Paklausime minima negyvenamojo namo paskirtis „pagalbinis pastatas“ Nuostatų 3 priede nenurodyta, o nurodyta pastato paskirtis „pagalbinio ūkio“, kurio išaiškinimas pateiktas Nuostatų 3 priedo lentelėje.

3. Negyvenamieji pastatai bendruoju atveju nėra skirti žmonėms gyventi, tačiau juose gali būti atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos gyvenamosios paskirties patalpos. Negyvenamasis pastatas liktų priskirtinas negyvenamųjų pastatų grupei, jeigu gyvenamosios patalpos, suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, sudarytų mažesnę pastato bendrojo ploto dalį.

4. Specialiosios paskirties pastatuose įrengtos kameros ar nuteistųjų gyvenamieji kambariai skirti nuteistiesiems gyventi.

5. Apraše nėra numatyta galimybė nurodytus negyvenamuosius pastatus ar patalpas, nepakeitus paskirties, naudoti kaip gyvenamuosius.

6. Kadangi užbaigtų statyti statinių naudojimo pagal paskirtį kontrolė priskirta savivaldybėm, savivaldybė, pagal priskirtą kompetenciją atlikusi konkretus pastato patikrinimą, galėtų nustatyti, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.