Ar gyvenamųjų namų teritorijoje galima žemės ūkio paskirties pastatų statyba (2016-08-26)

KLAUSIMAS

Prašau paaiškinti, kokiu galiojančiu LR norminiu dokumentu vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje gali būti vykdoma žemės ūkio veikla, jeigu remiantis Ūkininko ūkio įstatymu, įregistravus ūkininko ūkį, ūkininkas žemės ūkio veiklą turi vykdyti žemės ūkio paskirties žemėje, bei pastatus, reikalingus žemės ūkio veiklai, statyti žemės ūkio paskirties žemėje (LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos apsaugos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“). Pagalbiniai ūkiniai pastatai pastatyti ir įregistruoti nesilaikant 3 m atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. Kas nustato ir kontroliuoja kiekį ir kur galima statyti pagalbinių ūkinių pastatų, kas nustato, kokie tai pastatai (nesudėtingi, ypatingi ar priestatai ir t.t.)? Vadinasi galima pasistatyti fermą bet kokios paskirties žemės sklype ir ją suregistruoti gardais, kaip nesudėtingus statinius, nereikalingi projektai, statybų leidimai?

ATSAKYMAS (2016-08-26, Nr. (9.12)-2D-12221)

Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio (patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 nauja redakcija) 16 punkte nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Šiame dokumente nenustatyta, kad tokios paskirties žemės sklype gali būti vykdoma žemės ūkio veikla ir žemės ūkio veiklai skirtų statinių.

Ar žemė naudojama pagal paskirtį, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu bei 36 straipsnio 1 dalimi, valstybinę kontrolę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Ar pastatyti statiniai naudojami pagal paskirtį, vadovaujantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Atitinkamo žemės sklypo (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) tvarkymo ir naudojimo reikalavimai (tarp jų ir pastatų aukštingumas, užstatymo tipai, statinių statybos zona, linija ar riba, užstatymo tankis, intensyvumas ir pan.) būna nustatyti atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose ir statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatose.

Nesudėtingų statinių sąrašą ir jų požymius ir techninius parametrus reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“.

Ypatingų statinių sąrašą ir jų požymius reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“.

Kas yra priestatas reglamentuota statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.

Pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad tame žemės sklype įregistruotų statinių statybos užbaigimo metai yra 1984-2002 metai. Tik vieno I grupės nesudėtingo statinio (statinių išdėstymo plane pažymėtas S) statybos pradžia ir užbaigimas 2015 m. Šis I grupės nesudėtingas statinys pagal pateiktą statinių išdėstymo planą pastatytas toliau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos ir gretimo sklypo savininko sutikimas nėra privalomas.

Informuojame, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

Vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės akto nuostata, jeigu dėl paklausime nurodytų nesudėtingų statinių statybos arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, rašytinis sutikimas nėra privalomas.

Tuo pačiu pažymime, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.