Ar investuotojas gali pasirinkti teritorijų planavimo dokumento rengėją (2017-07-21)

KLAUSIMAS

   Pagal Didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemos sprendinius X teritorijoje, esančioje X mieste, statinių (statinių kompleksų) maksimalus bendrasis plotas yra numatytas 10.000 m². Ši teritorija yra suskirstyta į dvi dalis – X1 ir X2 teritorijas, kuriose vienos prekybos įmonės statinio (statinio komplekso) bendrasis plotas numatytas nuo 1.000 iki 5.000 m². Būsimas investuotojas X1 teritorijoje pageidautų statyti prekybos kompleksą didesnio negu 5.000 m² ploto. 

   Prašome pateikti nuomonę, ar šiuo atveju turi būti rengiamas X miesto teritorijos bendrojo plano koregavimas, ar vis tik Bendrojo plano keitimas. Taip pat pateikti nuomonę, ar investuotojas (juridinis asmuo), sudaręs su savivaldybės administracija teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį, gali pasirinkti rengėją ir jam finansuoti už suteiktas paslaugas. 

ATSAKYMAS (2017-07-12, Nr. (9.12)-2D-10294)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ar detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

   Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.

   Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

  Kas sudaro visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas – nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje.

   Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – taisyklės), 225 punkte nurodyta kad savivaldybės dalių bendrieji planai keičiami, kai savivaldybės taryba nusprendžia iš esmės keisti bendrojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniai susiję su viešuoju interesu. Šių taisyklių 226 punkte nurodyta, kad savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems bendrojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Taip pat 227 punkte nurodyta, kad konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar bendrasis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami.

  Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad paklausime nurodytu atveju ar savivaldybės dalies bendrasis planas turi būti keičiamas ar jo sprendiniai koreguojami turi spręsti planavimo organizatorius.

  Manome, kad savivaldybės dalies bendrojo plano didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemos sprendinių pakeitimai (statinių maksimalių plotų keitimai atitinkamose viešose erdvėse) susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.

  Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatoriai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį, taip pat teritorijų planavimo dokumentų rengimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

   Vadovaudamiesi pirmiau nurodyto teisės akto nuostatomis manome, kad sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius gali pasirinkti teritorijų planavimo dokumentų rengėją ir dėl dokumentų rengimo finansavimo susitarti pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį, kurioje būtų numatyta kieno lėšomis bus finansuojamas dokumento rengimas.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.