Bendrojo ir detaliojo plano hierarchinis prioritetas (2016-06-13)

KLAUSIMAS

   1. Kuo reikia vadovautis bendruoju ar detaliuoju planu, rengiant pastato statybos projektą (kuris iš dokumentų turi aukštesnę galią), kai juose numatyti vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai?

   2. Koks teisės aktas reglamentuoja, kokiu teisės aktu vadovautis, nustatant sklypo užstatymo intensyvumą ir tankumą rengiant pastato statybos projektą?

   ATSAKYMAS (2016-06-09, Nr. (9.12)-2D-8383)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   1. Pagal paklausime pateiktą informaciją, nagrinėjamoje teritorijoje galioja (nenurodyto miesto) bendrasis planas, parengtas 2013 m. ir (neįvardytas) detalusis planas, patvirtintas 2009 m. Pagal bendrojo plano sprendinius teritorijai numatytas užstatymo intensyvumas – 0,8, o užstatymo tankumas – nenumatytas. Detaliajame plane numatytas užstatymo intensyvumas – 1,33, o užstatymo tankumas – 0,36.

   Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 50 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis.

   Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, manome, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis detaliojo plano sprendiniais.

   2. Užstatymo intensyvumas ir tankis turi būti nustatomi vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 ir 40 dalių nuostatomis.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.