Bendrojo plano grafinės ir tekstinės dalies lygiateisiškumas (2017-04-05)

KLAUSIMAS

1. Ar detaliesiems planams taikomi bendrojo plano (nepriklausomai nuo miesto savivaldybės teritorijos, kuriai parengtas bendrasis planas) grafinės dalies sprendiniai turi didesnę teritorijų planavimo reguliavimo įtaką nei aprašomoji bendrojo plano tekstinė dalis?

2. Ar bendrojo plano aprašomieji, papildantieji tekstinės dalies sprendiniai gali būti laikomi lygiaverčiais bendrojo plano grafinės dalies sprendiniais?

ATSAKYMAS (2017-04-05, Nr. (9.12)-2D-4473)

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. To paties straipsnio 28 punkte įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 73 punkte nustatyta, kad savivaldybės bendrąjį planą, be kita ko, sudaro aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir bendrojo plano sprendiniai) (73.1.) ir brėžiniai (esamos būklės įvertinimo, koncepcijos, konkrečių sprendinių brėžiniai) (73.2.).

Įvertinus pirmiau išdėstytą, manome, kad atsižvelgus į tai, kad savivaldybės bendrojo plano aiškinamasis raštas ir brėžiniai yra teritorijų planavimo dokumento (t. y. savivaldybės bendrojo plano) sudėtinės dalys, turi būti traktuojami kaip lygiaverčiai dokumentai.