KLAUSIMAS

Prašau atsakyti:

1. Ar balkonas yra bendrojo naudojimo objektas?

2. Ar kaimynas savo bute gali iškirsti angą pastato fasado sienoje ir užgrobti dalį man priklausančio balkono?

ATSAKYMAS (2017-03-13, Nr. (9.12)-2D-3297)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad visuotinis susirinkimas tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 262.2 papunktyje nustatyta, kad pertvarkant butą negalima pažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir sudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu.

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga“.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.“, o 3 dalyje nustatyta, kad „Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šių dalies butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka.“.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų  teisės aktų nuostatom ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje Nr. 3K-3-1104/2003 nuoroda (http://www.teisesgidas.lt/modules/paieska/lat.php?id=24321) į Civilinio kodekso, galiojusio sovietiniais laikais (šis teisės aktas Teisės aktų registre neskelbiamas) iki Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., į 153 straipsnio nuostatą, kad balkonas buvo laikomas buto priklausiniu, teikiame nuomonę, kad:

- daugiabučio gyvenamojo namo administratorius ar daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas nustatyta tvarka turi sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą;

- jeigu paklausime minimas balkonas nėra įtrauktas į bendrojo naudojimo objektų aprašą ir šis balkonas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip konkretaus savininko nuosavybės teise valdomas objektas, tai toks balkonas nebūtų priskirtinas bendrojo naudojimo objektui;

- daugiabučio gyvenamojo namo susirinkime galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendro naudojimo objekto pastato išorės sienos pertvarkymo (angos kirtimo), tačiau priimtas sprendimas turėtų nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų, t. y., iškirsta anga pastato išorės sienoje nesuteiktų tiesioginės galimybės naudotis kito asmens nuosavybės teise valdomu turtu.

Ši konsultacija negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23