Miškai ir detalieji planai (2018-06-14)

KLAUSIMAI

1. Ar gali būti pradėtas detaliojo plano rengimas (neužbaigiant jo tvirtinimu), kai teritorijoje buvęs valstybinės reikšmės miškas nebėra įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (dėl jo priimtas VMT sprendimas), tačiau valstybinės reikšmės miškų plotų schema dar nėra patikslinta, bet tikslinimo procesas dėl tos konkrečios teritorijos jau yra pradėtas;
2. Ar detaliojo plano rengimas gali būti inicijuojamas su sąlyga, kad detalusis planas bus tvirtinamas (ir jo sprendiniai įsigalios) tik tuomet, kai bus atitinkamai patikslinta su teritorija susijusi valstybinės reikšmės miškų plotų schema.•
3. Ar detaliojo planavimo proceso pradžiai šiuo atveju būtų reikšminga tai, kad detaliojo plano rengimo iniciatorius inicijavimo sutartimi prisiimtų visas išlaidas tuo atveju, jei detaliojo planavimo procedūros nebūtų baigtos dėl to, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schema nebūtų patikslinta arba jos tikslinimas užsitęstų.

ATSAKYMAS (2018-06-14, Nr. (9.12)-2D-8290)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad detaliųjų planų objektai esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai; esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai.

Tai reiškia, kad rengti detalųjį planą galima Teritorijų planavimo įstatyme numatytose teritorijose  ir tik jei planuojama ne mažesnė kaip kvartalas teritorija.

Šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, ir 4 dalyje nustatyta, kad prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas.

Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. D1-999, 5 punkte nurodyta, kad planavimo sąlygas išduodanti institucija planavimo sąlygas išduoda teritorijų planavimo dokumento rengėjui vadovaudamasi:institucijos kompetencija; planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, patvirtintomis vienos ar kelių valdymo sričių plėtros programų, strateginės veiklos planų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatomis, darančiomis įtaką numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir įvertinus planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas; įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, nustatančiais planuojamos teritorijos naudojimo apribojimus; įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą.

Pažymėtina, kad reikalavimus, susijusius su miškais, nustato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kuriame aiškiai nurodyti apribojimai ir veiklos galimybės miškuose. 

Siekiant paversti miško žemę kitomis naudmenomis, vadovaujamasi Miškų įstatymo 11 straipsniu, kurio 6 dalyje nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Taigi numatant keisti miško žemę kitomis naudmenomis, turi būti vadovaujamasi paminėtomis nuostatomis ir sąlygomis bei siekiant vykdyti detalųjį planavimą kreipiamasi į konkrečius Teritorijų planavimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytus subjektus dėl planavimo sąlygų išdavimo. Išsamesnė miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintame Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše.

Tuo atveju, jei detaliuoju planu nesiekiama paversti miško žemės kitomis naudmenomis, o manoma, kad nustatant Miškų kadastro duomenis ir priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų buvo padaryta klaida, manome, kad detaliojo plano rengimas (kaip jau minėta, ne mažesnėje nei kvartalas teritorijoje), siekiant suformuoti sklypus privačių statinių eksploatacijai teritorijoje, kurioje galimai per klaidą yra valstybinės reikšmės miško, nėra galimas, kol klaidos neištaisytos, kadangi šiuo atveju negalėtų būti išduodamos planavimo sąlygos, prieštaraujančios teisės aktams (atsižvelgiant į tai, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir jie negali būti planuojami privačiai eksploatacijai).

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad detaliojo plano rengimas galėtų būti pradėtas ir vykdomas tik tuo atveju, kai tai atitinka galiojančius teisės aktus ir planavimo sąlygas.

Pažymime, kad visi planavimo organizatoriaus administraciniai sprendimai turėtų priimami vadovaujantis patvirtintomis ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir planavimo sąlygomis, išduodamomis pagal galiojančius teisės aktus.

Tuo pačiu informuojame, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punkto nuostatomis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.