Saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statybos galimybės žemės sklypuose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (2022-12-27)
KLAUSIMAS
Prašome pateikti išaiškinimą, kad, 2022-07-08 įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statyba žemės sklypuose, esančiuose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, yra galima ir tose vietovėse, kuriose pagal konkrečios savivaldybės bendrojo plano ar specialiojo plano sprendinius nėra numatyta (pažymėta) atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba.
ATSAKYMAS (2022-12-27, Nr. (9.12 Mr.) - 2D-23487)
Atsakydami į Jūsų raštą „Dėl „Proveržio paketo“ įtakos galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – paklausimas), kurį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsakyti pagal kompetenciją persiuntė Aplinkos ministerija, informuojame, kad Inspekcija, siekdama visose šalies savivaldybėse užtikrinti vieningą praktiką įgyvendinant itin svarbias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) bei kitų įstatymų nuostatas, susijusias su atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba, inicijavo diskusijas su valstybės politiką teritorijų planavimo ir statybos srityse formuojančia Aplinkos ministerija.
Dėl Jūsų prašymo „pateikti išaiškinimą, kad 2022-07-08 įsigaliojus AIEĮ ir TPĮ pakeitimams, saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statyba žemės sklypuose, esančiuose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, yra galima ir tose vietovėse, kuriose pagal konkrečios savivaldybės bendrojo plano ar specialiojo plano sprendinius nėra numatyta (pažymėta) atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba“ aktualios AIEĮ 49 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti atvejai[1] ir sąlygos dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių energetikos objektų statybos neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Vadovaujantis AIEĮ 49 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti saulės šviesos energijos elektrines, vėjo elektrines, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius bei hibridines elektrines, taip pat šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.
Aplinkos ministerija (toliau – AM) 2022-12-05 raštu Nr. D8(E)-6281 pateikė nuomonę, jog „TPĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus AIEĮ numatytus atvejus. AIEĮ 49 straipsnyje įtvirtinta specialioji norma, leidžianti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose saulės šviesos energijos elektrinių, vėjo elektrinių, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrinių statybos nenumatyti teritorijų planavimo dokumentuose. <...> AIEĮ 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad minėta galimybė statyti netaikoma, jeigu, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais minėtose teritorijose atitinkama statyba negalima. Įvertinę tai, kas išdėstyta, manome, kad, konkrečiu atveju vertinant atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybos galimybes, būtina nustatyti, ar atitinkamo savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatytos teritorijos, kuriose šių objektų statyba negalima (arba ar, išnagrinėjus atsinaujinančių išteklių energetikos objektų plėtros galimybes visoje savivaldybės teritorijoje ir nustačius, kuriose teritorijose šių objektų statyba negalima, numatytos konkrečios teritorijos šių objektų statybai). Jeigu saulės šviesos energijos elektrinių, vėjo elektrinių statybos teritorijos numatytos vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, manytina, kad visoje savivaldybės teritorijoje šių objektų statybos galimybė nenagrinėta, todėl galėtų būti taikomos AIEĮ 49 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse įtvirtintos išimtys.“
Atsižvelgdami į AM pateiktą nuomonę, bendruoju atveju manome, kad savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (toliau – TPD) nurodytose konkrečiose teritorijose, skirtose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybai, šių objektų statyba galima, o kitose aptariamo TPD teritorijose, kuriose atsinaujinančių energetikos išteklių objektų plėtros galimybės buvo vertintos / nagrinėtos ir jose nenumatyta šių objektų plėtra, mūsų vertinimu, atsinaujinančių energetikos išteklių objektų statyba negalima.
Jeigu savivaldybės ar žemesnio lygmens TPD atsinaujinančių išteklių objektų plėtros klausimai nespręsti ir teritorijos šių objektų plėtrai nenagrinėtos (nevertintos), tokiu atveju, manome, kad atsinaujinančių išteklių objektų statybos neprivaloma numatyti savivaldybės lygmens TPD pagal AEĮ 49 straipsnio 3 ir 5 dalis.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[1] AIEĮ 49 str. 3 dalis nustato, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis);
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
4) hibridines elektrines – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose.
Atnaujinimo data: 2023-09-23