Teritorijų rekreacijai planavimo procedūrų pradžia (2022-12-28)
KLAUSIMAI
2022.11.11 gavome Bendrovės informacinį pranešimą dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gretimame sklype ir pateikėme prieštaravimą su informacija, jog buvo pradėtos procedūros rekreacijai. Įstatymo nustatyta tvarka, informavome Bendrovę ir pateikėme detalią informaciją, jog pradėjome vykdyti procedūras (ES paramos kaimo turizmui atitikties, žemės sklypo paskirties keitimo) ir laukiame iš skirtingų projektavimo įmonių kompleksinių projektavimo pasiūlymų planuojant teritorijas rekreacijai ir 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai (poilsio susijusių su apgyvendinimu).
Manome, jog susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms akivaizdu, jog mūsų padėtis butų smarkiai pabloginta ir mūsų planuojamos veiklos taptų neįmanomos vykdyti ir taip ženkliai sumažintų turimo sklypo vertę arba jis taptų beverčiu. Pažymime, jog viena projektavimo įmonių šiuo metu vykdo analizę ir procedūras ir dėl mūsų sklypo atitikties dėl leidimo gavimo žemės gelmes ir naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (išskyrus angliavandenilius).
Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis viešai skelbiama informacija, yra žinoma, jog Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos yra išdavusi leidimus vykdyti karjerų veiklą gretimiems sklypams, kurie ribojasi su mano sklypu, todėl mūsų nepatvirtintais turimais gelmių tyrimais sklype yra naudingų iškasenų taip pat.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, maloniai prašome išaiškinimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos kompetencijos ribose:
- Kokią papildomą informaciją dėl pradėtų vykdyti procedūrų (ES paramos kaimo turizmui atitikties, žemės sklypo paskirties keitimo) mes turėtumėm pateikti UAB Pirmas Vėjas, nes laukiame iš skirtingų projektavimo įmonių kompleksinių projektavimo pasiūlymų planuojant teritorijas rekreacijai ir 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai?
- Kokio dydžio sanitarinės apsaugos zonos būtų taikomos dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30kw įrengtosios galios vėjo elektrinės įtakos mūsų sklypui (ar pavyktų mums gauti leidimą dėl žemės gelmes ir naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (išskyrus angliavandenilius).
ATSAKYMAS (2022-12-28, Nr. (9.12 Mr.) - 2D-23588)
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Taip pat informuojame, jog Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.
Jūsų paklausimas susijęs su Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 49 straipsnio nuostatų taikymu.
AIEĮ 49 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad „Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus“.
Šio straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad, jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, negu šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pastatų, patalpų ar teritorijų, bet ne arčiau, negu 14 dalyje nurodytas atstumas, sudarant su asmeniu, suinteresuotu elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitarimą dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo.
Vadovaujantis AIEĮ 49 straipsnio 15 dalies nuostatomis, prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu. Prieštaravimą pateikę pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, gali sudaryti su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę, susitarimą dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo arba, kai pradėtos vykdyti procedūros, susijusios su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su pradėtomis vykdyti procedūromis, atlyginimo tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti atitikties sveikatos saugos reikalavimams. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai žemės gelmių išteklių telkiniai nenurodyti savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, žemės gelmių naudojimo planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose šiose teritorijose nesuplanuota inžinerinė infrastruktūra ir (ar) jos plėtra.
Kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapai nurodyti TPĮ 25 straipsnio 1 dalyje[2]. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, parengiamuoju etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, taip pat atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos, jeigu jie numatyti planavimo darbų programoje. Pagal TPĮ 34 straipsnio 2 dalies nuostatas,
valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pagal Priežiūros įstatyme nustatytą Inspekcijos kompetenciją teikiame nuomonę dėl paklausime suformuluotų klausimų.
„Kokią papildomą informaciją dėl pradėtų vykdyti procedūrų (ES paramos kaimo turizmui atitikties, žemės sklypo paskirties keitimo) mes turėtumėm pateikti UAB Pirmas Vėjas, nes laukiame iš skirtingų projektavimo įmonių kompleksinių projektavimo pasiūlymų planuojant teritorijas rekreacijai ir 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai?“
Pažymėtina, jog iš paklausimo turinio neaišku, kokios konkrečios procedūros, susijusios su teritorijų rekreacijai planavimu (žemės sklypo paskirties keitimu), pradėtos. Pvz., jeigu žemės naudojimo paskirtis numatoma keisti specialiojo teritorijų planavimo dokumentu ir planavimo organizatorius viešai paskelbė apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, kaip nurodyta TPĮ 34 straipsnio 2 dalyje, tai laikytina, kad teritorijų rekreacijai planavimo procedūros pradėtos. Manome, kad šiuo atveju kartu su prieštaravimu asmeniui, suinteresuotam elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, pakaktų pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, kurioje paskelbtas savivaldybės sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, arba šio sprendimo kopiją. Mūsų nuomone, projektavimo įmonių pasiūlymai, planuojant teritoriją rekreacijai, nėra dokumentai, patvirtinantys teritorijų rekreacijai planavimo pradžią.
„Kokio dydžio sanitarinės apsaugos zonos būtų taikomos dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30kw įrengtosios galios vėjo elektrinės įtakos mūsų sklypui (ar pavyktų mums gauti leidimą dėl žemės gelmes ir naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (išskyrus angliavandenilius)“.
Informuojame, kad, įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymui, nuo 2022 m. liepos 8 d. sanitarinės apsaugos zonos vėjo elektrinėms nebenustatomos.
Vėjo elektrinių atstumai iki tam tikros paskirties pastatų ir rekreacinių teritorijų nustatomi vadovaujantis AIEĮ 49 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad, kaip reglamentuota AIEĮ 49 straipsnio 15 dalyje, asmeniui, planuojančiam statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę, su prieštaravimą pateikusiu asmeniu dėl statybos apribojimų gali būti sudaromi susitarimai dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo arba, kai pradėtos vykdyti procedūros, dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su pradėtomis vykdyti procedūromis, atlyginimo tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti atitikties sveikatos saugos reikalavimams.
Atsižvelgdami į paklausimo informaciją, kad Jums „<...> žinoma, jog Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos yra išdavusi leidimus vykdyti karjerų veiklą gretimiems sklypams <...>“, dėl klausimo dalies „ar pavyktų mums gauti leidimą dėl žemės gelmes ir naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (išskyrus angliavandenilius)“ siūlome kreiptis į LGT. Kadangi paklausime nenurodyti konkretaus žemės sklypo duomenys, Inspekcija paklausimo nagrinėti pagal kompetenciją LGT nepersiunčia.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[2] „1. Kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:
1) parengiamasis;
2) rengimo;
3) baigiamasis.“
Atnaujinimo data: 2023-09-23